Amerikiečiai tikisi greito
dolerio kurso didėjimo
Ištisus dešimtmečius stipriausia
pasaulio valiuta laikytas JAV doleris šiandien gerokai susilpnėjo.
Dolerio kurso kritimas daugeliui ekonomistų nėra staigmena, kai
kurie jų tvirtina, esą dolerio kursas buvęs dirbtinai pakeltas
90-aisiais, todėl anksčiau ar vėliau jis turėjęs kristi. Tačiau
vargu ar kas būtų drįsęs prognozuoti dabartinį JAV dolerio kursą.
JAV žiniasklaida tvirtina, kad dolerio bei euro kursas ir toliau
kryps euro naudai. Paradoksalu, nors JAV ekonomikai prognozuojamas
kur kas spartesnis augimas nei euro zonos valstybėms, tačiau euras
vis stiprėja. Viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių galima
laikyti investuotojų bei verslininkų žavėjimąsi tomis valiutomis,
kurios šiuo metu garantuoja greitą ir patikimą pelną. Todėl finansininkų
rinkose vis labiau vertinamos valiutos, padengtos šalių vertybiniais
popieriais. Siekiantiesiems pasipelnyti šiandien patrauklesnis
euras ar Brazilijos realas. Kita priežastimi laikytina Amerikos
centrinio banko pozicija, tikintis, kad silpnas doleris skatins
sparčiau augti ekonomiką. Deja, kritus dolerio vertei šalies viduje,
sunku tikėtis, jog ji nekris už jos ribų. Deja, tai ne vienintelė
bėda. Kur kas rimtesne problema gali tapti dvigubas federalinio
biudžeto bei vidaus prekybos deficitas.
Ir nors doleris išgyvena ne pačius geriausius laikus, JAV ekonomistai
mano, kad laimėjo tie investuotojai, kurie pasitikėjo JAV doleriu
ir JAV kompanijomis. Pasak jų, bendroji Europos valiuta euras
stipriausia per ketverius metus, o daugelio ES šalių ekonomika
per pirmąjį šių metų ketvirtį nė trupučio neišaugo. Tai patvirtina
ir Europos ekspertai.
Vokietijos politikai bei ekonomistai savo šaliai, o ir visai ES
neprognozuoja nei didžiulio ekonominio augimo, nei nuosmukio,
kurio pirmaisiais ženklais laikomas didėjantis nedarbas ir infliacija.
Nepriklausomų ekspertų prognozės kur kas pesimistiškesnės: Prancūzijoje,
Vokietijoje, Italijoje bei Nyderlanduose pastebimas tam tikras
ekonominis sąstingis. Šių metų statistika ypač nepalanki Vokietijai
per pirmuosius tris metų mėnesius užfiksuotas vos 0,2 proc.
BVP augimas. Situacija negerėja jau nuo praėjusių metų paskutiniojo
ketvirčio. Sparčiai augantis nedarbas, realių gyventojų pajamų
mažėjimas ir valstybės biudžeto deficitas taip pat nieko gera
nežada. Prieš keletą savaičių Vokietijos finansų ministras Aichelis
patvirtino, kad šalis nepajėgi įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų
bei pasiekti ES reikalaujamą ekonominį lygį. Vokietijos ekonomikos
augimas sudaro daugiau nei trečdalį visos ES ekonominio augimo,
todėl ekonominis nuosmukis šioje šalyje reiškia visos ,,Didžiosios
Europos sąstingį. Visos Europos ekonomikai įtakos turi tiek vidiniai,
tiek ir išoriniai faktoriai. Svarbiausiais išoriniais faktoriais
laikomas nepalankus dabartinis eksporto ir importo santykis bei
nuolat svyruojantis populiariausių pasaulio valiutų, įskaitant
ir eurą, kursas.
Kalifornijoje įsikūrusio Stenfordo universiteto profesorius M.Bernštainas
sakosi manąs, jog Europos ir ypač Vokietijos ekonomika beveik
pasiekė vadinamąją recesijos ribą arba nulinį ekonomikos augimą.
Pasak jo, Europą gali ištikti tokia ekonominė krizė, kokia jau
daugiau nei dešimtmetį vargina Japoniją, kurios ekonomika tam
tikrą laikotarpį tai nustoja augusi, tai ima smarkiai kristi,
o kritimo metu smunka pragyvenimo lygis. Todėl visiškai tikėtina
sulaukti euro defliacijos, kuri būtų bene vienintelis būdas išbristi
iš ilgalaikės recesijos. M.Bernštainas įsitikinęs, jog netrukus
paspartėsiantis JAV ekonominis augimas atgaivins ir Europą.
Stiprus euras rodo tai, kad JAV ekonomika auga sparčiau nei Europos.
Didėja Europoje gaminamų prekių eksportas ir importas. Atsiradus
JAV prekybiniam finansų deficitui, dolerio kursas mažėja. Tai
turėtų rodyti viena JAV ekonomika rengiasi atgimimui. Profesorius
pateikia pavyzdį: darganotą dieną daugiau drabužių apsirengia
tas, kuris jau yra persišaldęs, o ne tas, kuris sveikas.
Ekonomikos ekspertai kol kas dar laukia JAV ekonominio atgimimo,
kurį turėjo sukelti karo Irake pabaiga. Iš visų G-8 grupės valstybių
šiandien tik Rusija drįsta girtis stabiliu ekonominiu augimu.
Tuo tarpu daugelis finansininkų bei ekonomistų linkę manyti, jog
karo Irake pasekmės bus skaudžiausios būtent jai. JAV bei ES šalys
gali tikėtis palankesnių permainų. Irako naftos pramonei grįžus
prie ankstesnių naftos gavybos bei perdirbimo rodiklių, pasaulinės
naftos kainos gerokai sumažės. Tai bus naudinga visoms pramoninėms
ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms, kurios sutaupys lėšų gamybinėms
išlaidoms, nemažindamos savo gaminamos produkcijos kainų. Tuo
tarpu valstybės, kurių didžiąją biudžeto įplaukų sumą sudaro iš
naftos eksporto gaunamos pajamos, tarp jų ir Rusija, patirs milžiniškų
nuostolių. Pasaulinės naftos rinkos kainos krenta: jei metų pradžioje
už barelį buvo mokama 29 JAV doleriai, dabar kaina krito iki 24
dolerių. Todėl po dviejų ar trijų mėnesių sumažės Rusijos gaunamos
pajamos už naftą, o tai gali dar labiau susilpninti rublį, kurio
vertė krenta tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Tiesa, Rusijos
ekonomistai ir politikai tikisi netrukus sustabdyti rublio kritimą
dolerio atžvilgiu dėl pastovių šios valiutos įplaukų į šalies
biudžetą.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2003"XXI amžius"