Horizontai

Pasaulio moterys – už taiką Čečėnijoje!

Kreipimasis

Mes, žemiau pasirašiusios įvairių rasių, religijų, tautybių ir profesijų moterys, esame pasirengusios perimti taikos atkūrimo Čečėnijoje iniciatyvą į savo rankas, nes daugybė Čečėnijos moterų, Čečėnijos motinų pagalbos prašymų liko be atgarsio. Mes, kurių dauguma neturi giminystės ryšių su šimtais tūkstančių nužudytų ir sužalotų Čečėnijoje, suprantame visą esmę tragedijos, kurią išgyvena mūsų broliai ir seserys Čečėnijos žemėje.
Kovos su terorizmu pretekstu vykdomas fizinis (visa vyriškoji visuomenės dalis) ir dvasinis visos čečėnų tautos naikinimas. Masinės patyčios, kankinimai, taikių Čečėnijos gyventojų mušimas, visuotinis vyrų nuo dvylikos iki 60 metų žudymas arba pavertimas invalidais, moterų ir jaunų merginų prievartavimas, plėšimas ir duoklių rinkimas, prekyba gyvaisiais ir užmuštaisiais – tai čečėnų tikrovės kasdienybė. Vien tiktai pirmojo karo (1994-1996) metu Čečėnija neteko 80 proc. savo pramonės; dabar sugriovimai pasiekė beveik 100 proc.
Neseniai prasidėjo prievartinis pabėgėlių grąžinimas iš palapinių miestelių Ingušijoje (griaunant palapines ir įvairiais kitais būdais) atgal į Čečėniją, iš kur jie bombarduojami, rizikuodami savo gyvybe, sugebėjo pabėgti. Dabar jų laukia sugrąžinimas į visiškai sugriautus namus, užminuotus laukus ir kelius, karinius blokpostus, valymus (“začistkas“), kankinimus, mušimą ir nuolatinę baimę. Karas dabar įgyja vis labiau iškreiptas formas iš abiejų pusių, kaip parodė tragedija Maskvoje ir sprogimai Grozne.
Referendumas, pasiūlytas Maskvos, nėra konflikto sprendimas. Čečėnai yra kraštutinėje stresinėje būsenoje, nežino ir nesidomi niekuo, išskyrus, kaip išgyventi. Jie negalėjo normaliai balsuoti ir atsakyti referendume. Čečėnijoje, kur liko mažiau negu trečdalis gyventojų, galima buvo pasiekti 100 proc. dalyvavimą vien tiktai įtraukus į balsavimą 80 tūkst. Rusijos kareivių, esančių Čečėnijoje.
Vienintelė išeitis iš šio mirties akligatvio – tai kuo skubesnis V.Putino ir A.Maschadovo dialogas, kuris galėtų įvykti Europoje, geriausiai Vokietijoje, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams. Šio dialogo metu turi būti laikomasi visų Rusijos armijos, o taip pat čečėnų Pasipriešinimo kovotojų karo veiksmų ir judėjimo moratoriumo Čečėnijos teritorijoje. Tai, mūsų požiūriu, yra vienintelė galimybė nutraukti neapykantos, prievartos ir mirties grandininę reakciją Čečėnijoje ir Rusijoje.
Peticiją pasirašė:
Alla Dudajeva, pirmojo Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidento Džoharo Dudajevo našlė, rašytoja, dailininkė, poetė; Jelena Bonner, A.Sacharovo fondo pirmininkė, visuomenės veikėja; Maskva, Rusijos Federacija; Tatjana Jankelevič, A.Sacharovo archyvo prie Brandize universiteto (Masačiusetsas), direktoriaus pavaduotoja; JAV; Svetlana Ganuškina, Pilietinio veikimo komiteto pirmininkė; Maskva, Rusijos Federacija; Margaret Petrosian, „Memorialo“ bendrijos programos „Migracija ir įstatymas“ teisės patarėja; Maskva, Rusijos Federacija; Ella Poliakova, Sankt Peterburgo kareivių motinų komiteto pirmininkė; Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija; Zarena Mazajeva, JAV Kongreso bibliotekos bendradarbė, pabėgėlė iš Čečėnijos Respublikos, buvusi Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Archyvų reikalų departamento Tarptautinių ryšių skyriaus viršininkė; Vašingtonas, JAV; Maret Carojeva, Sorbonos universiteto istorijos mokslų daktarė, Ingušijos Respublikos pilietė, Paryžius, Prancūzija ir kt.