Įsikūrė demokratinis judėjimas
Lietuvos kelias
Gegužės 24 dieną Vilniuje, Žinijos
draugijoje, įsikūrė demokratinis judėjimas Lietuvos kelias.
Šio judėjimo pirmininke išrinkta socialinių ir psichologijos mokslų
daktarė Lilijana Astra.
Demokratinio judėjimo svarbiausi tikslai: stiprinti konstitucinę
demokratiją, teisingumą ir tautinę kultūrą; ginti asmeninę ir
politinę laisvę; siekti gyventojų socialinės saugos bei stabilumo,
ekonominės plėtros ir dvasinės kultūrinės pažangos; stiprinti
vietos savivaldą ir bendruomenes.
Lietuvos kelias turi tris pagrindines idėjas: pirma, teisė į
teisingą atlyginimą. Mūsų šalyje dirbančių gydytojų, mokytojų,
kultūros darbuotojų, policininkų ir kitų sričių specialistų grynosios
pajamos yra tik 600 litų - tai anomalija demokratiniame pasaulyje
ir Europoje.
Didelė ir niekuo nepagrįsta Lietuvos kvalifikuotų specialistų
darbo užmokesčio nelygybė įtvirtina privilegijas tik tam tikroms
išskirtinėms aukštų valstybės pareigūnų grupėms, iškreipia įgyto
aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos kėlimo, darbo stažo principus
ir ypač yra nuostolinga valstybei (emigruoja geriausi specialistai).
Be to, ši darbo užmokesčio nelygybė niekaip nesuderinama su Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis teisingo mokėjimo už
darbą nuostatomis ir 1996 metų Europos socialinės chartijos, 2001
m. gegužės 15 d. ratifikuotos Lietuvoje, principais.
Gerai mokamas ir kvalifikuotas darbas turi tapti Lietuvos gyventojų
gerovės ir stabilumo pamatu, ypač formuojant ir stiprinant vidurinįjį
gyventojų sluoksnį.
Antra, teisė į garbingą pensiją. Augant bendrajam vidaus produktui
(BVP), būtina nuosekliai ir proporcingai didinti senatvės išmokas
vyresnio amžiaus asmenų grupėms (šis teisės aktas atitiktų Europos
socialinės chartijos 23 str. ir 30 str. reikalavimus Pagyvenusių
žmonių teisė į socialinę apsaugą, Teisė į apsaugą nuo skurdo
ir socialinės atskirties).
Šiuo metu kiekviena ES valstybė pati sprendžia, kokio dydžio pensijos
ar pašalpos yra skiriamos. Lietuvai įstojus į ES, pensijų dydis,
kaip ir visa socialinių išmokų sistema, savaime nepasikeis. Tačiau
mūsų šalyje vidutinė pensija siekia vos 28 proc. vidutinio atlyginimo,
o ES šalyse vidutinė pensija sudaro apie 75-85 proc. vidutinio
darbo užmokesčio. Daugelį metų mūsų šalyje taip ir nebuvo vykdoma
nuosekli pensijų reforma, dabartinio pensinio ir vidutinio amžiaus
žmones pasmerkiant žiauriam skurdui senatvėje. Kasmet augant BVP,
valstybinio socialinio draudimo išmokos, ir pirmiausia pensijos,
išlieka pernelyg mažos ir negarantuoja reikiamo lygio senatvėje.
Daugiau kaip 800 tūkst. Lietuvos pensininkų ar ikipensinio amžiaus
žmonių ir toliau yra bloškiami į gėdingai skurdaus ir nevilties
kupino jų gyvenimo užribį.
Trečia, realios, o ne tariamos bausmės už finansinius nusikaltimus
ir korupciją valstybės valdyme. Derinant teisės aktus, Lietuva
privalo skubiai sutvarkyti savo nacionalinę teisinę bazę taip,
kad už korupcinius nusikaltimus būtų taikomi Civilinės ir Baudžiamosios
teisių kodeksai (pagal šiuolaikines europines konvencijas), o
etika neliktų vien patogia priedanga neteisėtiems valstybiniams
sandoriams ir kitiems finansiniams nusikaltimams nuslėpti. Priešingu
atveju, vis dar išliekant aukšto lygio politinei ir administracinei
korupcijai, Lietuvoje būsimą finansinę paramą iš struktūrinių
ES fondų ir vėl skirstys korumpuoti politikai ar pareigūnai, o
didelė dalis lėšų taip ir nepasieks mūsų šalies gyventojų.
Lietuva, tampanti visateise Europos Sąjungos ir NATO nare, galų
gale privalo įveikti ilgametį posovietinį atsilikimą ir tapti
stipria valstybe.
XXI amžiaus inf.
© 2003"XXI amžius"