"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. birželio 18 d., Nr. 12 (57)

PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

Čekai pritarė

Jauna čekė mojuoja ES ir Čekijos vėliavėlėmis per šventinį koncertą

Čekijoje įvykusiame referendume dėl šalies narystės Europos Sąjungoje gauti rezultatai beveik analogiški neseniai Lenkijoje įvykusio referendumo rezultatams. Už narystę ES balsavo 77,3 proc. atėjusiųjų balsuoti, prieš - 22,7 proc. Iš viso referendume dalyvavo 55,2 proc. balso teisę turinčių rinkėjų iš 8,3 mln. Čekijos valdžia referendumo išvakarėse pernelyg nesijaudino, nes Referendumo įstatyme numatyta, jog atėjusių balsuoti rinkėjų skaičius visiškai nėra lemiantis veiksnys. Įdomu, kad visi apklausų duomenys, skelbti prieš lemiamą referendumą, beveik visiškai pasitvirtino. Tiesa, daliai stojimo į ES šalininkų kėlė rūpesčių Čekijos prezidento Vaclovo Klauso euroskeptiška pozicija. V.Klausas yra vienintelis tokio aukšto rango politikas iš visų dešimties kandidačių į Europos Sąjungą, pasisakantis prieš Europos integraciją.


Jau septyni referendumai sėkmingi

Šiemet referendumuose savo nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje ketina pareikšti devynių iš dešimties ES kandidačių piliečiai; septyniose šis renginys - jau praeitas etapas.
Praėjusį savaitgalį Čekija stojo į vieną gretą su Lietuva, Lenkija, Malta, Slovėnija, Slovakija, Vengrija - visose referendumai įvyko, visose pritarta narystei. Dar dvi, Latvija ir Estija, atliks šią procedūrą rugsėjį, o Kipre nutarta referendumo nerengti.
ES plėtra priklausys ir nuo dabartinių penkiolikos ES narių, kurių parlamentai turi ratifikuoti stojimo sutartis, kandidačių pasirašytas Graikijoje balandį.


Kito kelio nėra

Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas, viešėdamas Lietuvoje, neoficialiame aukštų Lietuvos valdžios pareigūnų pokalbyje atkreipė dėmesį į tai, jog pati didžiausia Lietuvos problema yra korupcija ir saugumas. Informacijoje buvo teigiama, jog NATO generalinis sekretorius tiesiai pareiškė, kad Lietuva tol realiai nebus NATO nare, kol čia nebus sutriuškintos trys keturios aukštų pareigūnų ir politikų grupuotės. Esą Dž.Robertsonas taip ir pasakęs, jog kol šie asmenys dirbs saugume ar užims aukštus postus valdžioje, NATO paslaptys Lietuvai patikėtos nebus. Beje, buvo skelbiama, jog Dž.Robertsonas netgi paminėjo konkrečius asmenis, užimančius aukštus postus Lietuvoje, kuriais NATO nepasitiki. Nesigirdėjo, kad kas nors būtų paneigęs tokią informaciją. Ji nebuvo ir komentuojama. Jeigu taip buvo iš tiesų - nieko nuostabaus. Naivu būtų manyti, kad NATO tarnybos nesidomėtų, kas vyksta būsimosiose Aljanso šalyse. Na, dėl išsiplėtojusios korupcijos, tai Dž.Robertsonas, aišku, nepasakė nieko nauja. Patys matome.


Lietuvos atstovai patenkinti galutiniu Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektu

Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Lietuvos atstovai Konvente dėl Europos ateities yra patenkinti parengtu galutiniu ES Konstitucinės sutarties projektu. A. Brazauskas, komentuodamas šį dokumentą, sakė, kad į jį pateko apie 80 procentų Lietuvos siūlytų nuostatų. "Pagrindiniai visi punktai mums yra priimtini. Atviras klausimas yra Viršūnių tarybos valdymas, – ar jai pirmininkaus, kaip iki šiol, rotacijos principu atskiros valstybės, ar bus pastovus pirmininkas tam tikram laikotarpiui", – sakė A. Brazauskas. Jo nuomone, tokio pirmininko įgaliojimai turėtų būti labai gerai apsvarstyti. A. Brazauskas mano, kad ES Konstitucija turėtų būti priimta 2004 metų rudenį. Vyriausybės vadovo nuomone, diskutuotinas yra klausimas, ar ją reikėtų priimti referendumo būdu. "Tokios būtinybės nėra. Tai diskusijų objektas. Jeigu parlamentas prieis prie tokios išvados, tada tai bus svarstoma", - sakė A. Brazauskas.


Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva

Per trylika atgautos nepriklausomybės metų pirmuosius valstybei keltus uždavinius pavyko išspręsti. Įtvirtinta nepriklausomybė, įgyvendinama demokratija, sukurta rinkos ekonomika, sėkmingai integruojamės į euroatlantines struktūras. Po metų tapsime tikrais Europos Sąjungos nariais – mums atsivers didžiulės galimybės. Kaip Lietuva eina pasitikti savo ateities? Kas labiausiai kelia nerimą? Tai pirmas klausimas, pateiktas konservatorių politinėje programoje „Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva“. Ši programa – tai beveik dviejų šimtų puslapių knyga, pristatyta visuomenei birželio 5 dieną naujuosiuose „Forum Palace“ rūmuose. Knygą pristatė Seimo narys, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Knygos pristatyme dalyvavo Seimo nariai prof. Vytautas Landsbergis (Tėvynės sąjungos Politinio komiteto pirmininkas), pirmoji TS pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, TS Krikščioniškųjų demokratų frakcijos pirmininkė Irena Degutienė.


Pilietinė veikla – politinė

Esama visokių veiklų, kurias išvardyti būtų sunku, nes gyvojoje gamtoje ir visuomenėje niekas nestovi vietoje: juda, gimsta, tarpsta, išnyksta augalų ir gyvūnų rūšys, tautos ir jų valstybės. Ir negyvoji gamta tik iš pirmo žvilgsnio tūno: ten taip pat vyksta procesai, tik žymiai lėtesni. Vieni procesai vyksta savaime, neskatinami iš šalies, kitus skatina ir vykdo žmogus. Apsiribosime pilietinės veiklos, vykdomos demokratinėje valstybėje, žinoma, neišsamiu panagrinėjimu.


Įsikūrė demokratinis judėjimas „Lietuvos kelias“

Gegužės 24 dieną Vilniuje, “Žinijos” draugijoje, įsikūrė demokratinis judėjimas “Lietuvos kelias”. Šio judėjimo pirmininke išrinkta socialinių ir psichologijos mokslų daktarė Lilijana Astra.
Demokratinio judėjimo svarbiausi tikslai: stiprinti konstitucinę demokratiją, teisingumą ir tautinę kultūrą; ginti asmeninę ir politinę laisvę; siekti gyventojų socialinės saugos bei stabilumo, ekonominės plėtros ir dvasinės kultūrinės pažangos; stiprinti vietos savivaldą ir bendruomenes.


Knygoje – Lietuvos europeizacijos vizija

Klaudijus Maniokas

Seimo Europos informacijos centre ketvirtadienį pristatyta Klaudijaus Manioko knyga “Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija: Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą”.
Knygoje autorius apibendrina ir įvertina paskutinių dešimties metų integracijos į Europos Sąjungą darbo rezultatus ir tuo pat metu bando nubrėžti naujos Lietuvos vizijos kontūrus, siūlo kryptį, kuria turėtų plėtotis Lietuvos viešoji politika. Anot autoriaus, knyga bus naudinga tiek politikos praktikams, tiek akademikams.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas pareiškė, kad tai yra, “be abejonės, nepaprastai reikalinga studija apie Europos Sąjungą, išsiskirianti informacijos apie Europos Sąjungą gausoje”.


Dešiniosios politikos ypatumai ir perspektyvos Lietuvoje

Politinės dešinės paradoksai

Apie dešiniojo politinio sparno paradoksus populiaru kalbėti ne tik Lietuvoje, bet ir visose pokomunistinėse valstybėse. Dešinė čia iki šiol simbolizuoja permainas bei išsiveržimą iš totalitarinio komunizmo narvo. Būti “dešiniuoju” čia reiškė pasisakyti už desovietizaciją, už reformas, už radikalų persiorientavimą nuo Rytų prie Vakarų. Šiandien galime konstatuoti, kad daugelyje pokomunistinių valstybių dešiniesiems pavyko suformuoti politinio gyvenimo darbotvarkę, nepaisant to, kad patys reformų iniciatoriai, kaip paprastai, buvo nublokšti į opoziciją. Emociškai nėra smagu, kai tie politikai, kurie didžiąją savo politinio kapitalo dalį susikrovė kritikuodami Lietuvos veržimąsi į Europos Sąjungos ar NATO erdvę, šiandien yra įsijautę į flagmanų vaidmenį. Tačiau iš tiesų tai yra didžiulė pergalė, kurią Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse buvo sunku net įsivaizuoti.


Čečėnija laukia naujos konstitucijos

Pernai gruodžio 11 dieną Gudermese buvo surengtas Čečėnijoje gyvenančių tautų suvažiavimas, kuriame dalyvavo visų visuomeninių čečėnų teises ginančių organizacijų bei čečėnų, įsikūrusių postsovietinėse respublikose, atstovai. Suvažiavimą organizavo vadinamoji Achmado Kadyrovo grupė, tuo sukeldama kai kurių čečėnų teisių gynėjų nepasitenkinimą. Atsisakiusieji dalyvauti, tarp kurių buvo ir Čečėnijos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Ruslanas Badalovas, teigė manantys, kad suvažiavime reikėjo leisti dalyvauti kariniuose veiksmuose dalyvaujantiems čečėnams.


„New Yorker“– žurnalas, kuris tiki esąs pats geriausias

1925-ųjų žiemą Niujorke klestėjo džiazas, stambieji verslininkai įnirtingai ginčijosi dėl pramoninių atliekų panaudojimo, ATNT kompanija pirmą kartą istorijoje iš Niujorke įsikūrusios radijo studijos transliavo laidas visai šaliai. Tų pačių metų žiemą spaudos kioskuose pasirodė pirmasis žurnalo ,,New Yorker’’ numeris.
Šio literatūrinio savaitraščio leidėjas Haroldas Rosas pats buvo gimęs ne Niujorke, mieste, kurio garbei pavadino savo žurnalą (,,New Yorker’’ reiškia ,,niujorkietis“), o mažame šachtininkų miestelyje Kolorado valstijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais jis dirbo karo korespondentu Europoje. Pasibaigus karui, H.Rosas nutarė apsigyventi Niujorke. Tačiau širdyje jis liko Kolorado kaubojumi, nuolat įsiveldavo į įvairias peštynes, nieko nebijojo ir, rodės, pats ieškojo problemų.
Trečiasis XX amžiaus dešimtmetis JAV atnešė daug socialinių ir kultūrinių permainų. Jaunimas buvo tiesiog pamišęs dėl džiazo, vis daugiau amerikiečių kėlėsi gyventi į miestus. Amerikos intelektualai domėjosi tarptautinės politikos problemomis, toleravo kitų pažiūrų žmones ir į viską žvelgė su ironija. Naujasis žurnalas buvo kaip tik tai, ko reikėjo išprususiam miestiečiui. Jau pirmasis jo numeris tapo sensacija. ,,New Yorker’’ populiarumo neprarado ir praėjus dešimtmečiui, kai visą šalį sukrėtė didžioji depresija. Žurnalo leidėjas H.Rosas puikiai jautė, ko reikėjo tuomečiam skaitytojui.


Kas laukia pasaulio?

Neseniai amerikiečių konsultacinė kompanija „Global Business Network“ (”GBN“), oficialiai aptarnaujanti JAV Kongresą, paskelbė savo prognozes, kas laukia pasaulio XXI a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose. Taigi visai netrukus. Aišku, galima gana skeptiškai žiūrėti į tokio pobūdžio prognozes ir netikėti jomis. Tačiau reikia nepamiršti, kad šios kompanijos prognozės, paskelbtos 1961 metais ir numačiusios pasaulio vystymąsi po 30 metų, visiškai išsipildė daugiau nei 90 proc. „GBN“ kompanijos pranešimas labai platus ir apima net 214 punktų. Todėl pravartu pažvelgti bent jau į kai kuriuos .


JAV apribos neteisėtą elektroninę reklamą

Viso pasaulio interneto vartotojai savo elektroninio pašto dėžutėse nuolat randa įvairių reklaminių žinučių ar net kompiuterinių virusų. Vis garsiau kalbama, kad derėtų imtis kuo griežtesnių priemonių jų siuntėjams pažaboti bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, jei yra įrodoma, kad jų veikla padarė žalos.


Euro paradoksai

Bendras Europos valiutos euro kurso augimas negali paslėpti negatyvių tendencijų euro zonos valstybių ekonomikoje. Euras nuo pat savo įvedimo pateikia vis naujų siurprizų, kurie paneigia pačias, atrodo, patikimiausias prognozes. Ypač stebina įvykiai valiutų rinkose.


Ginklai - pajamų šaltinis. Tik geria iš jo ne visi

Rusijos laikraštis „Tribuna“, kurį labai mėgsta ir Lietuvoje gyvenantys neokomunistai ir kurio publikacijas nuolat skelbia Maskvos radijo stotys, netveria džiaugsmu, jog sparčiai didėja Rusijos ginklų eksportas. Pernai Rusijos karinis-pramoninis kompleksas pardavė ginklų už beveik penkis milijardus dolerių. Gauta vienu milijardu daugiau nei 2001 metais. Ypač padidėjo rusiškų karinių lėktuvų, raketų, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos kompleksų, sraigtasparnių paklausa.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija