Čečėnija laukia naujos konstitucijos

Pernai gruodžio 11 dieną Gudermese buvo surengtas Čečėnijoje gyvenančių tautų suvažiavimas, kuriame dalyvavo visų visuomeninių čečėnų teises ginančių organizacijų bei čečėnų, įsikūrusių postsovietinėse respublikose, atstovai. Suvažiavimą organizavo vadinamoji Achmado Kadyrovo grupė, tuo sukeldama kai kurių čečėnų teisių gynėjų nepasitenkinimą. Atsisakiusieji dalyvauti, tarp kurių buvo ir Čečėnijos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Ruslanas Badalovas, teigė manantys, kad suvažiavime reikėjo leisti dalyvauti kariniuose veiksmuose dalyvaujantiems čečėnams.
Čečėnijoje gyvenančių tautų suvažiavime dalyvavo daugiau nei 400 delegatų, kurie svarstė naujos konstitucijos projektą, Čečėnijos prezidento bei parlamento rinkimų įstatymus. A.Kadyrovo vadovaujamos čečėnų administracinės valdžios atstovų parengtą konstitucijos projektą sudaro 112 straipsnių. Konstitucija numato prezidentinį respublikos valdymą. Tačiau esama ir trūkumų, pavyzdžiui, konstitucijos projekte nė žodeliu neužsimenama apie Čečėnijos suverenumą.
Pats faktas, kad Čečėnijoje įvyko šis suvažiavimas, dar kartą patvirtina čečėnų norą kuo greičiau baigti karą bei pasitikėjimą dabartine valdžia. Tai pabrėžė beveik kiekvienas pasisakęs suvažiavimo metu. Prezidiumo nariu buvo ir Čečėnijos muftijus, o iš viso buvo deleguoti net 22 dvasininkijos atstovai. Tačiau konstitucijos projekte pabrėžiama, kad Čečėnijoje religija atskiriama nuo valdžios. Tiesa, suvažiavimas buvo pradėtas bendra malda bei ištraukų iš Korano skaitymu.
Delegatai priėmė kreipimąsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuriame prašoma įpareigoti Rusijos jėgos struktūrų pareigūnus laikytis įstatymų. Vesti derybas su Aslanu Maschadovu ar Šamiliu Basajevu suvažiavimo delegatai Rusijos prezidento neįpareigojo.
Internete pasirodė pranešimų apie būsimas kovas dėl Čečėnijos prezidento posto. Vienas iš galimų kandidatų, be abejo, bus A.Kadyrovas. Tačiau jo paties parengtas naujosios konstitucijos projektas pergalės rinkimuose toli gražu negarantuoja. Rusijos valdžios surengtas referendumas (kovo mėnesį) dėl Čečėnijos konstitucijos tebuvo simbolinis gestas. Niekam nekilo abejonių, kad Rusija siekė įrodyti, jog Čečėnijos konstitucija yra beveik tokia pati kaip ir Rusijos konstitucija, kurios šiandien mažai paisoma.
Karinį konfliktą bei krizę Šiaurės Kaukaze sukėlė Čečėnijos statuso problema. Šiandieninė Kremliaus pareigūnų pozicija patvirtina Rusijos norą Čečėnijoje įvesti savą tvarką. Joks referendumas ir jokie rinkimai neprivers Rusijos kariškių gerbti čečėnų apsisprendimą sukurti nepriklausomą valstybę. Nauja Čečėnijos konstitucija karo nesustabdys. Netgi priešingai – referendumo bei rinkimų organizavimu yra suinteresuotos įvairios politinės ir karinės grupuotės, todėl referendumu čečėnai suteikė Rusijos kariškiams naujų pasiteisinimų dėl karinių veiksmų respublikoje, o tarptautinė bendruomenė tam pritaria.
Maskvos pareigūnai besąlygiškai palaiko A.Kadyrovą ir atsisako tiesioginių kontaktų su kitokią poziciją išsakančiais čečėnų lyderiais. Pasak Rusijos politikos apžvalgininkės Anos Politkovskajos, Kremlius laikosi tam tikros priešrinkiminės taktikos, o A.Kadyrovas esąs parankus todėl, kad dalį biudžeto lėšų, skirtų Čečėnijos atstatymui, skiria ,,Jedinstvo“ partijai finansuoti.
Pasaulio tarptautinė bendruomenė ragina Rusiją dar sykį apsvarstyti referendumo Čečėnijoje pasekmes bei primena, kad karo metu vykstančio referendumo rezultatais neverta pernelyg pasitikėti. Pabrėžiami konstitucijos projekto autorių geri norai, tačiau dar kartą primenama apie siaubingą čečėnų tautos situaciją šiandien. Esant tokiai padėčiai neįmanoma užtikrinti referendumo rezultatų patikimumo. Pavieniai užsienio politikai nedrąsiai primena, kad, siekiant užbaigti karinį konfliktą, būtina bendrauti ir su ginkluotąja opozicija, kuriai atstovauti galėtų ir A.Zakajevas. Maskva daro klaidą mėgindama apsimesti nepastebinti nesitaikstančių su dabartine padėtimi Čečėnijos respublikoje. Pavyzdžiu sprendžiant šią problemą galėtų būti taikos procesas Šiaurės Airijoje, kur kariniai veiksmai baigėsi oficialiajai valdžiai bei opozicijai sėdus prie bendro derybų stalo.
Europos Parlamento pareigūnų viešnagė Šiaurės Kaukaze vyko pagal iš anksto numatytą scenarijų, buvo aplankytos čečėnų pabėgėlių stovyklos Čečėnijoje ir Ingušijoje. Pasak įvairių šaltinių, vien Ingušijoje gyvena maždaug 80-120 tūkst. pabėgėlių. Beveik 17 tūkst. žmonių ketvirtus metus glaudžiasi brezentinėse palapinėse.
Tada Europos Parlamento atstovams sukėlė abejonių Rusijos noras referendumą dėl Čečėnijos konstitucijos organizuoti kovo 23-iąją, kad iki kovo pabaigos palapinėse gyvenantys pabėgėliai nebūtų iškeldinti iš palapinių. Europos Tarybos atstovų kelionė į pabėgėlių stovyklą Ingušijoje iš esmės nedavė jokių rezultatų, nes nuo Europos pareigūnų nė per žingsnį nesitraukė ginkluoti Rusijos kareiviai. Europarlamentarai teišgirdo keletą nusiskundimų dėl humanitarinės pagalbos nebuvimo, dujų ir elektros energijos trūkumo, nežmoniško Ingušijos pareigūnų elgesio.
Manoma, kad kovo pabaigoje vykęs referendumas dar labiau nutolino Rusijos ir Čečėnijos taikos derybas, o tarptautinės organizacijos ir toliau liks bejėgės.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"