Ginklai - pajamų šaltinis.
Tik geria iš jo ne visi
Rusijos laikraštis Tribuna,
kurį labai mėgsta ir Lietuvoje gyvenantys neokomunistai ir kurio
publikacijas nuolat skelbia Maskvos radijo stotys, netveria džiaugsmu,
jog sparčiai didėja Rusijos ginklų eksportas. Pernai Rusijos karinis-pramoninis
kompleksas pardavė ginklų už beveik penkis milijardus dolerių.
Gauta vienu milijardu daugiau nei 2001 metais. Ypač padidėjo rusiškų
karinių lėktuvų, raketų, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos
kompleksų, sraigtasparnių paklausa.
Pačia populiariausia preke tapo naikintuvai SU-27, tiksliau, jų
paskutinių modifikacijų modeliai SU-30MMK ir SU-30MKI. Pirmoji
modifikacija skirta Kinijai, antroji - Indijai. Jos yra bene pagrindinės
rusiškų ginklų pirkėjos. O tie nauji pavadinimai tą ir nurodo,
pavyzdžiui, SU-30MKI reiškia modernizuotas, komercinis, indiškas.
Kaip rašo Tribuna laikraščio apžvalgininkas Igoris Jelkovas,
atrodytų smulkmena, tačiau labai maloni. Dar daugiau, visam pasauliui
skelbiama, kad, modernizuojant SU-30MKI naikintuvą, nuo pat modernizavimo
pradžios aktyviai dalyvavo Indijos kariniai specialistai ir generolai,
kurie tuos naikintuvus užsakė. Bet ar žino, kad tai netiesa? Jokių
Indijos specialistų, tuo labiau generolų, modernizuojant SU naikintuvus,
niekas nekvietė ir vargu ar kada nors pakvies. Tačiau indų generolams
malonu tai girdėti.
Indijoje, tapusioje stambiausia Rusijos ginklų pirkėja, bei kai
kuriose arabų ir Azijos šalyse vis dar turi paklausą rusiški tankai
ir šarvuočiai. Kol kas parduodama ginklus atsilieka tik Rusijos
karo laivų statybos pramonė. Tačiau ir čia pastebimi poslinkiai.
Kaip pranešama, jau baigtos derybos dėl pasenusio rusų lėktuvnešio.
Iš tiesų tame vadinamajame lėktuvnešyje gali bazuotis ir pakilti
iš jo tik sraigtasparniai. Šis laivas jau baigiamas rekonstruoti
Severodvinske ir už jį tikimasi gauti kelis milijardus dolerių.
Svarbu, kad šie pelningi ginkluotės kontaktai, esant nenuspėjamos
Rusijos ekonomikos vingiams, būtų teisingai panaudoti, - rašo
Tribuna. Kitaip tariant, kad rusai pajustų, jog iš mirties prekybos
ir jiems teks nors nedidelė tų milijardų dalis. Tačiau vargu ar
taip kada nors atsitiks. Juk neseniai, atsakinėdamas į Valstybės
Dūmos deputatų klausimus, Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas
aiškiai pasakė, kad nėra ko tikėtis, bent jau per artimiausius
kelerius metus, jog padidės skurdūs Rusijos biudžetininkų - mokytojų,
gydytojų, jaunesniojo medicinos personalo, bibliotekininkų, muziejininkų
bei kitų atlyginimai. M.Kasjanovas sąžiningai atsakė, jog to
niekada neatsitiks dėl paprasčiausios priežasties: atlyginimų
padidėjimas negalimas, nes Rusijoje nepakaktų prekių
Kitaip tariant,
Rusijos premjeras pasakė, kad jeigu žmonės sugebės gyventi ne
pusbadžiu, parduotuvėse neliks produktų.
Todėl akivaizdu, jog biudžetininkų atlyginimai nepadidės bent
jau iki pragyvenimo minimumo lygio. Vien dėl to Rusijoje, pasirodo,
dabar tokia ekonomika. Ir visa tai skamba gana keistai, girdint
nuolatines vyriausybės ir prezidento kalbas apie didžiulius ekonominius
laimėjimus. Pasirodo, jeigu žmonės gautų nors po 100 dolerių per
mėnesį, visos Rusijos parduotuvės taptų tuščios, kaip ir sovietiniais
laikais. Taigi netiesiogiai teigiama, jog dabar pilnos parduotuvių
lentynos, ypač didžiuosiuose miestuose, yra dirbtinis reiškinys.
Beje, bet kokioje šalyje bendrojo vidaus produkto didėjimas siejamas
su pinigų masės didėjimu. Kaip minimumas, tas didėjimas siekia
80 proc. nuo BVP didėjimo, o Rusijoje - vos 10-13 proc.
Rusijos ekonomikos ministras V.Grefas jau apskaičiavo, kad šiais
metais pragyvenimo minimumas yra 2253 rubliai. Tačiau, sveikatos
apsaugos ministro duomenimis, nuo spalio 1-osios žadamo padidinti
gydytojų mėnesinio atlyginimo vidurkis sudarys 2206 rublių. Tai
yra 47 rubliais mažiau nei pragyvenimo minimumas. O žemiausiojo
medicinos personalo - sanitarų atlyginimas pasieks 900 rublių.
Vadinasi, poliklinikų ir ligoninių sanitarinių tarnybų darbuotojų
algos nesieks net pusės pragyvenimo minimumo. Taigi iš karinio-pramoninio
komplekso gautų milijardų paprastiems rusams naudos nėra ko tikėtis.
Ir ne tik iš KPK.
Petras KATINAS
© 2003"XXI amžius"