Europos Sąjunga ir Rusijos advokatai

Lietuvos politikams norom nenorom teks pasukti galvas, kaip elgtis ryškėjant nesutarimams ne tik tarp Europos Sąjungos valstybių, bet ir tarp bendrijos lyderių. ES pradėjus pirmininkauti Italijai, kasdien išryškėja vis didesni nesutarimai ne tik tarp Italijos premjero Silvio Berluskonio bei Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio, bet ir tarp S.Berluskonio bei Europos Komisijos vadovo Romano Prodžio ir Europos Sąjungos plėtros komisaro Giunterio Ferhoigeno. Pastarasis svaičiojimais pavadino S.Berluskonio pareiškimą, kad prie ES galėtų prisijungti Rusija, Ukraina ir Izraelis. S.Berluskonis netgi užsiminė apie komunistų valdomas Baltarusiją ir Moldovą. G.Ferhoigenas neatmetė galimybės, kad greitai bus išspręstas Turkijos priėmimo į ES klausimas, tačiau, pasak jo, visoms kitoms šalims galima pasiūlyti tik bendradarbiavimą, o tai, bet kokiu atveju, neišsirutulios iki pasiūlymo tapti ES narėmis. Taigi pasakyta pakankamai aiškiai. Todėl kai kurie net gana aukšto rango Lietuvos politikai turėtų įsidėmėti G.Ferhoigeno žodžius ir nesvajoti, jog padėsią Maskvai ir Minskui nutiesti kelią į Briuselį. Tokios šnekos tiktai rodo, kad ir Prezidentūroje, ir Vyriausybėje buvusių šeimininkų advokatų daugiau negu reikia.
Tiesą sakant, Maskvos advokatų gausu ne tik Vilniuje, bet ir Berlyne. Štai šiomis dienomis Vokietijos užsienio politikos tarybos vedantysis ekspertas Rusijos klausimais Aleksandras Raras pareiškė, kad, jo įsitikinimu, Europa būtinai turėtų priimti Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją. Esą tai padaryti būtina, nes reikia jungtis prieš gresiančius pavojus – islamiškąjį fundamentalizmą, neaiškią Kinijos poziciją. Pasak A.Raro, niekas nežino, kas laukia Jungtinių Valstijų po keliolikos metų. Todėl būtina, kad Rusija taptų būsimosios vieningos Europos pagrindiniu stabilizuojančiu faktoriumi. O kanclerio G.Šrioderio vienas pagrindinių patarėjų samprotavo: „Rusija visada buvo gerų idėjų gimdytoja ir nešė tas idėjas į Europą. Dabar irgi laukiame iš Rusijos tokių idėjų“.
Aišku, tokie signalai iš Berlyno siunčiami ne šiaip sau. Berlynas ir Paryžius juos skelbia turėdami vienintelį tikslą – atstumti nuo Vašingtono kitas Europos šalis, ypač būsimąsias ES nares, taip pat ir Lietuvą. Čia yra apie ką pamąstyti.
Neramina ir pastebimai blogėjantys santykiai su mūsų artimiausia kaimyne Latvija. Susidaro įspūdis, jog aukšti Latvijos ir Lietuvos politikai nesupranta (o gal tyčia taip daro), kad skelbiami visokie kiaulių ir latviškų sūrelių „Karums“ „karai“ ir boikotai ES viršūnėse gali sukelti abejonių dėl Lietuvos ir Latvijos priėmimo į ES. O ES dėl to kai kas net lengviau atsidustų. Tiesa, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sakė tikįs, jog, atsakant į Latvijos įvestus lietuviškos kiaulienos importo apribojimus, nebus imtasi atsakomųjų priemonių, tai yra muitų įvedimo kai kurioms latviškoms prekėms. Ministras sakė turįs vilties, kad to bus išvengta, ir su artimiausiais kaimynais pavyks susitarti taikiai. O jeigu nepavyks? Sprendžiant iš Latvijos žemės ūkio ministro Martinio Rozės karingų pareiškimų, netgi raginant boikotuoti lietuviškas prekes, taikiai susitarti nebus lengva.
Atrodo, kad Prezidentūros užsienio politikos vairininkai susirūpinę visai kitais reikalais. Prezidentas reikalauja, kad Lietuva išliktų „branduoline valstybe“: ES turi duoti pinigų Ignalinos atominei jėgainei rekonstruoti ar net statyti naują. Keliant tokius reikalavimus galima susilaukti gana neigiamos Briuselio reakcijos. Tai juk reiškia ne ką kita, o eilinį bandymą peržiūrėti jau pasirašytus susitarimus su Europos Sąjunga. Nepamirštama ir kitų „svarbių“ reikalų. Štai jau užsakyta išspausdinti du tūkstančius Prezidento portretų, kurie bus iškabinti visų valdininkų kabinetuose. Vien Krašto apsaugos ministerija jau paprašė 800 portretų, kurie puikuosis visuose kariniuose daliniuose. Užsienio reikalų ministerija užsakė R.Pakso portretų visoms Lietuvos pasiuntinybėms užsienyje. Negi tai dabar pirmaeilis valstybės uždavinys? Prie svarbiausių, matyt, priklauso kai kurių Prezidentūrai nepriimtinų ir nemėgstamų žmonių „ištrėmimas“ į užsienį. Tarp tokių „tremtinių“ – Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus. Taikomasi išsiųsti iš Vilniaus ir vyriausiąjį euroderybininką P.Auštrevičių. Kai kurie politikos apžvalgininkai teigia, jog Prezidentas baiminasi, kad kylantis politikas Liberalų ir centristų partijos vadovas A.Zuokas neįtrauktų P.Auštrevičiaus į savo orbitą ir, atėjus metui, nepaskirtų jo užsienio reikalų ministru. Trečiasis galimas „tremtinys“, dėl kurio rūpinasi, anot žurnalistės R.Grinevičiūtės, valdančioji partija, yra Užsienio reikalų ministerijos sekretorius J.V.Paleckis. Esą jį reikia pasiųsti į Vokietiją diplomatiniam darbui, nes ten turi patirtį, jau yra dirbęs SSRS ambasadoje.
Partijos vadų nuomone, J.V.Paleckis yra pernelyg ambicingas, nes kur tai matyta – be A.Brazausko palaiminimo pretenduoja tapti partijos bosu. Apskritai Lietuvos diplomatinis korpusas su dideliu sovietiniu kvapu…
Jeigu su latviais sutariama sunkiai, tai su kita kaimyne – Lenkija – reikalai kur kas geresni. Ir Varšuva, ir Vilnius gana dažnai derina savo veiksmus ir veikia kartu. Štai Lietuvos premjeras A.Brazauskas kartu su Lenkijos ministru pirmininku Lešeku Mileriu kreipėsi laišku į Europos Komisijos pirmininką R.Prodį, prašydami paremti Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos tiltą. Tai ne tik Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas, bet ir planas susieti tuos tinklus su Vakarų Europos elektros tinklais. Pirminiais paskaičiavimais, šis projektas kainuotų 434 mln. eurų. Tie pinigai būtų skirti ne tik Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltui, bet ir Latvijos bei Estijos elektros energijos sistemoms modernizuoti. R.Prodis pažadėjo Lietuvai suteikti paramą šiems projektams realizuoti. Tai, žinoma, geras ženklas. Tiesa, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, netyla skandalai valdžios sluoksniuose. Premjero L.Milerio vadovaujamoje valdančiojoje buvusių komunistų, dabar Kairiųjų demokratų sąjungoje (KDS), jai atstovaujantys parlamentarai ir ministrai įsivelia į korupcinius skandalus. Skandalas, kai KDS priklausantis Lenkijos seimo narys pranešė dviem savo partijos bičiuliams apie policijos rengiamą operaciją prieš automobilių vagystėmis užsiimančią nusikaltėlių gaują, ir vadeivos buvo laiku įspėti (šią informaciją valdančiosios partijos parlamentarui perdavė irgi tos pačios neokomunistų partijos narys vidaus reikalų ministras), dar labiau išklibino ir taip jau braškančią partijos vado ir premjero L.Milerio kėdę, nes jis pats irgi įtariamas įstatymų pažeidimais. Vilniaus politiniuose sluoksniuose kalbama, kad Lietuvos premjeras A.Brazauskas vyko į Lenkiją ne tik derinti savo veiksmų dėl bendro elektros tilto, bet kartu važiavo paguosti partinio bičiulio ir pamokyti kaip elgtis. Jis patarė elgtis taip, kaip elgiasi jis – nekreipti jokio dėmesio į bet kokią kritiką ir daryti savo. A.Brazauskui lengviau nei L.Mileriui. Kol kas tik vienas Lietuvos Seimo narys, tiesa, ne Premjero partijos narys, bet „socialiai artimas“ V.Šustauskas, kurio mitinguose dažnai lankydavosi vienas partijos vadų Č.Juršėnas, įtariamas bendraujant su nusikalstamo pasaulio „autoritetais“. Į tokius dalykus gana rimtai reaguojama ES valstybėse, o jų sostinėse, be abejonės, per didinamąjį stiklą stebima, kas vyksta šalyse kandidatėse.
Seimo kairieji, netgi valdančiosios partijos atstovai vėl pradėjo puolimą prieš 2 proc. BVP skyrimą krašto apsaugai. Puola puikiai žinodami, kad Lietuva, stodama į NATO, įsipareigojo skirti tiek lėšų. Socialdemokratams Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas aiškina, jog dabar, kai jau viena koja esame Aljanse, visai nebūtina laikytis tokių įsipareigojimų, o krašto apsaugai skirtus pinigus atiduoti galima nuolat triukšmaujantiems žemdirbiams. Tiksliau – jų vadams. NATO priešininkų pastangomis pavyko atidėti dar iki pavasario sesijos pabaigos pasirašyti partijų susitarimą dėl vieningos gynybos politikos ir išlaidų krašto apsaugai. Tą susitarimą kritikuojantys parlamentarai teigia, jog dar reikia suderinti šį klausimą su premjeru A.Brazausku. Aišku, Maskva nepraleidžia pro akis tokių dalykų. Šiomis dienomis Rusijos spauda ir televizija daug dėmesio skiria Rusijos URM atstovo Aleksandro Jakovenkos pareiškimui, kad Lietuva neturi jokio teisinio pagrindo leisti įkurti NATO karines bazes savo teritorijoje. Pasak A.Jakovenkos, Rusija ir NATO yra susitarusios, kad naujosiose Aljanso valstybėse nebus jokių NATO karinių bazių. Užsipuolamas Lietuvos krašto apsaugos ministras L.Linkevičius, kuris esą siūlė Lietuvoje viešėjusiam JAV ginkluotųjų pajėgų vadui generolui Ričardui Majersui įkurti NATO karinę bazę Zoknių aerodrome. „Vremia novostej“ apgailestauja, kad Zoknių aerodromas buvo stambiausia Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų bazė Šiaurės vakarų regione.
Kremliaus politikai vis dar bando savaip interpretuoti tranzito į Kaliningrado sritį problemą ir netiesiogiai kelia naujus reikalavimus Lietuvai. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas D.Rogozinas pareiškė, kad jau 2005 metais per Lietuvą kursuos kariniai Rusijos traukiniai, kurie važinės 140-200 kilometrų per valandą greičiu. Kažkodėl D.Rogozinas net neužsiminė, kas finansuos tokios geležinkelio linijos rekonstrukciją. O gal jau iš Lietuvos gautas „žodinis“ sutikimas ir tuo klausimu, kaip D.Rogozinas pasigyrė tokį gavęs dėl bevizių traukinių? Kas davė tą žodinį sutikimą, aišku ir be komentarų. Rusijos politikos vykdytojų pilna ne tik Vyriausybėje, bet ir Prezidentūroje, kuri visomis išgalėmis stengiasi į svarbiausius postus pasodinti savus žmones. Tai ypač išryškėjo per iškilmes minint karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų. Prezidentas R.Paksas demonstratyviai pakvietė į šventinį priėmimą Vidaus reikalų ministerijos sekretorių, sovietinės milicijos veteraną J.Liaudanską, bet nepakvietė policijos generalinio komisaro. J.Liaudansko atsistatydinimo už jo įžeidžiančius pareiškimus reikalauja Seimo Pirmininkas.
Rusijos ir prorusiška Lietuvos spauda, nuolat kritikuojanti kaimyninės Latvijos prezidentę, neslepia savo simpatijų Lietuvos Prezidentui. Tai irgi daug ką pasakantis faktas. Maskva giria tik savus.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"