"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. liepos 16 d., Nr. 14 (59)

PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

Karaliaus Mindaugo idėja vienija pasaulio lietuvius

Pasaulio lietuvių bendruomenės vienuoliktąjį Seimą pasveikino prezidentas Rolandas Paksas

Liepos 8-11 dienomis Vilniuje vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vienuoliktasis Seimas, kuriame dalyvavo 35 šalių delegacijos. Jis prasidėjo vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
Lietuvos Respublikos Seimo trečiųjų rūmų salėje susirinkusias lietuvių bendruomenių delegacijas iš 35 pasaulio šalių ir kitus šios garbingos sueigos dalyvius pasveikino PLB pirmininkas Vytautas Kamantas. Invokaciją perskaitė vyskupas lietuvių išeivijai Paulius Baltakis.


Lietuva buvo ir liks tėvynė

Milda ir Kęstutis Mikėnai

Milda MIKĖNIENĖ, gyvenanti JAV, gegužės pabaigoje – birželio pradžioje lankėsi Lietuvoje. Ji mielai sutiko atsakyti į “XXI amžiaus” korespondentės dr. Aldonos KAČERAUSKIENĖS klausimus.

Malonėkite prisistatyti “XXI amžiaus” skaitytojams. Kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte JAV? Kaip jums ten sekėsi? Įdomu būtų sužinoti apie jūsų šeimą.
Gimiau Rokiškyje l937 metais ir Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą mano šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Gerų žmonių dėka, kurie perspėjo mano tėvus apie laukiantį sunkvežimį prie mūsų buto Jakšto gatvėje, išvengėme trėmimo į Sibirą.
Vokiečių okupacijos laikotarpiu abu tėvai, Stasys ir Julija Grigaravičiai, mokytojavo. Frontui artėjant, mes traukėmės į Vakarus, tėvelis nesuspėjo net parūpinti arklio su vežimu ir taip pėsti perėjom sieną prie Kudirkos Naumiesčio. Kelionė buvo ilga ir varginanti, - čia pat girdėjome ir matėme fronto liepsnojančius sproginėjimus ir dažnai tekdavo kristi į griovius, kol praskrisdavo lėktuvai.


Europos Sąjunga ir Rusijos advokatai

Lietuvos politikams norom nenorom teks pasukti galvas, kaip elgtis ryškėjant nesutarimams ne tik tarp Europos Sąjungos valstybių, bet ir tarp bendrijos lyderių. ES pradėjus pirmininkauti Italijai, kasdien išryškėja vis didesni nesutarimai ne tik tarp Italijos premjero Silvio Berluskonio bei Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio, bet ir tarp S.Berluskonio bei Europos Komisijos vadovo Romano Prodžio ir Europos Sąjungos plėtros komisaro Giunterio Ferhoigeno. Pastarasis svaičiojimais pavadino S.Berluskonio pareiškimą, kad prie ES galėtų prisijungti Rusija, Ukraina ir Izraelis. S.Berluskonis netgi užsiminė apie komunistų valdomas Baltarusiją ir Moldovą. G.Ferhoigenas neatmetė galimybės, kad greitai bus išspręstas Turkijos priėmimo į ES klausimas, tačiau, pasak jo, visoms kitoms šalims galima pasiūlyti tik bendradarbiavimą, o tai, bet kokiu atveju, neišsirutulios iki pasiūlymo tapti ES narėmis. Taigi pasakyta pakankamai aiškiai. Todėl kai kurie net gana aukšto rango Lietuvos politikai turėtų įsidėmėti G.Ferhoigeno žodžius ir nesvajoti, jog padėsią Maskvai ir Minskui nutiesti kelią į Briuselį. Tokios šnekos tiktai rodo, kad ir Prezidentūroje, ir Vyriausybėje buvusių šeimininkų advokatų daugiau negu reikia.


Lito dešimtmetį prisiminus

Lito įvedimas, t.y. Lietuvos išėjimas iš smunkančio sovietinio rublio zonos su jo tūkstantine infliacija, turėjo būti svarbus ne vien finansiškai, bet ir politiškai kaip vienas atkurtos nepriklausomybės ženklų, žmonių laukiamas ir džiaugsmingas įvykis, bent jau nešantis geresnę viltį.
Taip turėjo būti, bet taip neįvyko. Nuo principinio politinio sprendimo, kuris buvo padarytas 1990-ųjų pabaigoje, iki lito pasirodymo praėjo pustrečių metų. Iš kur toks vėlavimas? Juk spausdinimas, patvirtinus banknotų projektus, neturėjo tiek užtrukti.
Pasireiškė diversiniai priešiškos jėgos trukdymai - kontraktų suardymai Prancūzijoje ir Anglijoje, o paskui - korupciniai trukdymai, norai nešvariai pasipelnyti, gavę net “lito spausdinimo aferos” pavadinimą su pavėlavusia 1993 metų baudžiamąja byla ir truputį, veikiau simboliškai, nubaustais kaltininkais. Nuostoliai Lietuvos valstybei, prie kurių prisidėjo ir prastos reputacijos JAV kompanija bei Švedijos bankas, taip ir liko nuplukdyti nežinia kur.


Euro įvedimas Lietuvai turėtų atnešti teigiamos įtakos

Iš bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos euro įvedimo Lietuvoje laukiama iš esmės teigiamos įtakos, tačiau šalies įsiliejimas į euro zoną gali lemti ir kainų didėjimą.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino manymu, yra realu, kad prie Europos valiutų kursų mechanizmo šalis gali prisijungti kitų metų liepą, o euras Lietuvoje pasirodyti 2007-ųjų pradžioje. “Iki tol, maždaug 3,5 metų, Lietuvoje dar liks patikima, stabili nacionalinė valiuta litas”, – sakė centrinio šalies banko vadovas.
Dabar Lietuvoje kainų lygis sudaro apytiksliai pusę ES šalių lygio, todėl, R. Šarkino teigimu, mūsų šalyje kainos turi galimybę kilti, tačiau to negalima priskirti išimtinai euro pasirodymui apyvartoje.


Išeivijos svarba puoselėjant tautiškumą

Sustiprėjus Lietuvos tarptautinėms pozicijoms, išeivijos svarba nesusilpnėjo. Tai užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pabrėžė susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariais bei užsienio valstybėse veikiančių lietuvių bendruomenių pirmininkais. Svarbiausiomis išeivijos bendruomenės tolesnės veiklos sritimis ministras laiko tautinių vertybių puoselėjimą užsienyje gyvenančiose lietuvių šeimose bei išeivijos indėlį integruojant Lietuvos verslą į pasaulio rinkas. Ministras atkreipė dėmesį į poreikį įkurti Lietuvos Vyriausybėje išeivijos veiklai koordinuoti skirtą savarankišką instituciją. “Tikiu, kad šią mintį gerai apsvarstysime ir rasime optimalų, apčiuopiamų rezultatų duosiantį sprendimą”, - pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.


Lietuvių veikla Amerikoje per 50 metų

Buvusi JAV Krašto valdybos pirmininkė Regina Narušienė

Šią vasarą Lietuvoje vyksta daug renginių, į tėvynę sukvietusių po pasaulį visokių negandų išblaškytus tautiečius: Pasaulio dainų šventė „Mes“, Pasaulio lietuvių bendruomenės XI Seimo sesija, Ateitininkų federacijos suvažiavimas, fondo „Į laisvę“ sambūrio studijų savaitė. Iš svetur atvykę mūsų tautiečiai pradžiugina maloniais netikėtumais. Vienas jų – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje liepos 4 dieną pristatyta solidi knyga apie Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės istoriją (1951-2002). Liepos 4-oji – Amerikos nepriklausomybės diena, tačiau ši proga nebuvo sureikšminta, tik paminėta, kad Amerika šeštojo dešimtmečio pradžioje svetingai priėmė nuo antrosios bolševikų okupacijos pasitraukusius lietuvius, netrukdė jiems plėtoti politinę, kultūrinę, visuomeninę veiklą. Ši aštuonių šimtų puslapių knyga ir pasakoja apie tą daugiašakę veiklą. Knygos anotacijoje rašoma: „Lietuvių bendruomenės apylinkių yra visuose JAV regionuose, todėl pasakojimo geografija labai plati. Šis leidinys skirtas įamžinti gausiam būriui pasišventėlių, kurie savo gyvenimą ir karjerą aukojo Lietuvos laisvinimui ir lietuvybės išlaikymui išeivijoje. „JAV LB penki dešimtmečiai“ – istorijos knyga, bet ji bus įdomi ne tik specialistui, bet ir plačiajam skaitytojui. Tokios didelės apimties knyga apie išeivių visuomeninę ir kultūrinę veiklą pasirodo pirmą kartą“.


Tebevykstanti kova, arba
Kaip suprasti tironus

“Horizontuose” (Nr. 12) yra rašinys „Kas laukia pasaulio“, ir jame Petras Katinas aprašė kai kurių laukėjų prognozes. Laukėjai – amerikiečių konsultacinė kompanija “Global Business Network”, oficialiai aptarnaujanti JAV Kongresą.
Technikos, elektronikos laimėjimai, gamtos pokyčiai ne jų vienų prognozojami, bet štai matome jų pranašaujamus žmonių dvasios pakitimus. Kažkodėl teigiama: „Savižudybės taps socialiai priimtinos, o ilgas gyvenimas bus vertinamas kaip egoizmo apraiška“. Vien tokį sakinį paskaičius galima spręsti juos manant, kad tais jų prognozuojamais laikais nebus Dievo tikėjimo. Jie nekalba, – ar tik trumpame rašinyje neperduota jų nuomonė, – ar bus religija. Gal bus, bet netikra, nukenksminta, ir tą jau patys prognozuojame matydami, kas dabar vyksta ir kaip pamažu kuriama religija be Dievo. Nureliginimas nedaromas atvirai, kaip per Prancūzų revoliuciją, kada vadinamieji revoliucionieriai sakė, kad garbinsią Išmintį vietoje Dievo. Nesielgiama ir kaip per bolševikų revoliuciją, kai buvo sakoma, kad nieko negarbins, o ėmė garbinti savo vadus. Abi formos nepavyko, ir dabar elgiamasi slaptai, ne visiems pastebimai. Imamos tos pačios išorinės religijos apraiškos ir pamažu daroma, kad jose neliktų Dievo. Į Dievo vietą grūdamas žmogus ir mokinamas pats save garbinti, ir jam kurį laiką net malonu tą daryti, todėl sulauktas nemažas pasisekimas. Tai vyksta, taip kovojama, ir tai yra naujausia ateizmo rūšis.


Neišspręsta Karaliaučiaus krašto problema

V.Churchillis, H.Trumanas ir Stalinas

Baltijos valstybėms tampant Šiaurės Atlanto sąjungos (NATO) ir Europos Sąjungos (ES) narėmis, neišspręsta Karaliaučiaus krašto problema tampa itin aktuali tarptautinėje plotmėje.
Įsidėmėtina, jog dabartinis Karaliaučiaus teritorijos statusas nėra visiškai nustatytas tarptautinėje struktūroje. Kyla daug klausimų dėl Rusijos buvimo šiame krašte teisėtumo. Iš tiesų galime drąsiai teigti, kad Sovietų Sąjunga šį kraštą po Antrojo pasaulinio karo pasigrobė neteisėtai.
1945 m. liepos 22 d. sovietai pateikė Potsdamo konferencijai juodraštį, reikalaudami patvirtinti vakarines Sovietų Sąjungos sienas, įjungiant Karaliaučiaus kraštą į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Iš Didžiosios Britanijos vyriausybės Potsdamo konferencijos protokolo ir delegacijos pasirengimo deryboms medžiagos, randamos V.Churchill archyvų centre, Kembridžo universitete bei Nacionaliniame archyve Londone, matoma, kad jei žymūs britų kariškiai darė išvadas, jog jokiu būdu negalima leisti įsigalėti Rusijai Baltijos pajūryje ir jokiu būdu taip pat negalima leisti rusams įsteigti karinių bazių, tai tuo tarpu Britanijos užsienio reikalų ministerija žodžiu buvo pripažinusi Baltijos valstybių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą Anglų ir sovietų 1942 metų sutartyje.


Hagos tribunolas siekia nubausti karo buvusioje Jugoslavijoje kaltininkus

Gegužės pabaigoje paminėta Hagos tribunolo, kuriame teisiami karo buvusios Jugoslavijos teritorijoje nusikaltėliai, dešimties metų sukaktis. Toks tribunolas nėra pirmasis Europoje.
Teigiama, kad mokesčių mokėtojams Hagos tribunolas kainuoja maždaug vieną milijardą dolerių per metus. Tribunolo darbas neretai vadinamas neefektyviu, šios organizacijos struktūra – biurokratinė. Vyriausiojo Hagos tribunolo prokuroro pavaduotojas australas Gremas Bliuitas pripažįsta tam tikrą politikų įtaką sprendimams. Tiesa, juridinės procedūros čia laikomos beveik nepriekaištingomis. Teisine prasme Hagos tribunolas perėmė analogiškų Niurnbergo bei Tokijo tribunolų vaidmenį, tačiau jis pirmtakus gerokai aplenkė. Niurnberge ir Tokijuje karo nugalėtojai teisė pralaimėjusiuosius pagal savo pačių sukurtus įstatymus. Tiesa, nei Niurnberge, nei Tokijuje į teisiamųjų suolą taip ir neatsisėdo žmonės, priėmę sprendimus dėl Hirosimos ar Drezdeno bombardavimo.


Dž.Orvelo kūriniai įspėja apie totalitarizmo pavojų

Birželio 25–ąją britų rašytojas Erikas Bleras, geriau žinomas Džordžo Orvelo slapyvardžiu, būtų šventęs 100 metų jubiliejų. Jo knygos išverstos į 70 kalbų, o garsiausių jo kūrinių ištraukas, aforizmus nuolat cituoja politikai ir paprasti piliečiai. Net ir didžiulio populiarumo sulaukęs realybės šou „Didysis brolis“ pavadinimą pasiskolino iš šio rašytojo. Dž.Orvelas savo knygose skaitytojams parodo tai, ko jie niekada nesitiki išvysti, atskleidžia slaptus žmogaus sielos užkaborius, būtent jis pirmasis suprato, kad totalitarinis instinktas, noras paklusti kažkam stipresniam, slypi pačiame žmoguje.
1949-aisiais Dž.Orvelas išleido bene labiausiai jį išgarsinusį kūrinį, kurį literatūros kritikai linkę vadinti antitotalitarine utopija arba totalitarine antiutopija – romaną „1984–ieji“. Laimei, kad tai, kas aprašyta šioje knygoje, netapo realybe. Nei A.Hitleris, nei J.Stalinas, nei joks kitas diktatorius netapo tuo baisiuoju knygoje aprašytu Didžiuoju Broliu.


Keisti žaidimai

Rusijos laikraščiai sumirgėjo didžiulėmis antraštėmis: „Nijazovas paskelbė karą“, „Rusai parduoti už dujas“, „Turkmėnbaši paskelbė rusus už įstatymo ribų“ ir pan. Taip reaguojama į Turkmėnijos prezidento S.Nijazovo – Turkmėnbaši (visų turkmėnų tėvo) pastarojo meto dekretus dvigubos Turkmėnijos ir Rusijos pilietybės klausimu. Mat 1993 metais S.Nijazovas ir Rusijos prezidentas B.Jelcinas pasirašė susitarimą, pagal kurį Turkmėnijoje gyvenantys rusakalbiai galėjo turėti dvigubą pilietybę. Tuomet buvo skelbiama, jog dviguba pilietybė palengvins Turkmėnijoje gyvenančių rusų kontaktus su giminaičiais „istorinėje tėvynėje“. Balandžio 10 dieną Rusijos prezidentas V.Putinas ir S.Nijazovas pasirašė protokolą, kuriuo anuliuojamas 1993 metų susitarimas apie dvigubą pilietybę. Tuo pat metu buvo pasirašyta ir kita sutartis apie Turkmėnijos dujų transportavimą per Rusijos teritoriją.


Europos Konventas savo misiją baigė

Europos Konventas, turėdamas tikslą apsvarstyti Europos Sąjungos ateitį ir parengti tolesnių jos reformų siūlymus, savo darbą Briuselyje pradėjo 2002 m. vasario 28 d. Šį bendrą ES valstybių ir šalių kandidačių atstovų susirinkimą, kuriam pirmininkavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard d’Estaign (Valeri Žiskaras d’Estenas), sudarė 105 nariai. Taigi Konvente lygiomis teisėmis su dabartinių penkiolikos ES valstybių vyriausybių ir parlamentų atstovais dalyvavo ir dešimties šį pavasarį stojimo sutartis pasirašiusių valstybių atstovai. Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, Konvente atstovavo trys Seimo ir Vyriausybės deleguoti nariai: Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, liberalas Alvydas Medalinskas ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis. Praėjusią savaitę, oficialiai sutarus dėl daugybę kartų taisyto kompromisinio ES Konstitucinės sutarties projekto varianto, Konventas baigė šešiolika mėnesių trukusį darbą.


Lietuvos valstybės diena oficialiai minėta įvairiose pasaulio šalyse

Lietuvos ambasada Čekijoje Valstybės dienos proga Prahos Rudolfino rūmuose pakvietė į renginį “Lietuva kelyje į Europą”. Ambasadorius Romualdas Kozyrovičius pristatė svečiams Lietuvai reikšmingą istorinę datą ir supažindino su Lietuvos užsienio politikos aktualijomis. Ta proga surengtame dainininkų Eduardo Kaniavos, Juditos Leitaitės ir pianistės Audronės Juozauskaitės-Visockienės koncerte dalyvavo Čekijos vyriausybės, Prahoje reziduojančio diplomatinio korpuso atstovai, verslininkai bei menininkai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija