Hagos tribunolas siekia nubausti karo buvusioje Jugoslavijoje kaltininkus

Gegužės pabaigoje paminėta Hagos tribunolo, kuriame teisiami karo buvusios Jugoslavijos teritorijoje nusikaltėliai, dešimties metų sukaktis. Toks tribunolas nėra pirmasis Europoje.
Teigiama, kad mokesčių mokėtojams Hagos tribunolas kainuoja maždaug vieną milijardą dolerių per metus. Tribunolo darbas neretai vadinamas neefektyviu, šios organizacijos struktūra – biurokratinė. Vyriausiojo Hagos tribunolo prokuroro pavaduotojas australas Gremas Bliuitas pripažįsta tam tikrą politikų įtaką sprendimams. Tiesa, juridinės procedūros čia laikomos beveik nepriekaištingomis. Teisine prasme Hagos tribunolas perėmė analogiškų Niurnbergo bei Tokijo tribunolų vaidmenį, tačiau jis pirmtakus gerokai aplenkė. Niurnberge ir Tokijuje karo nugalėtojai teisė pralaimėjusiuosius pagal savo pačių sukurtus įstatymus. Tiesa, nei Niurnberge, nei Tokijuje į teisiamųjų suolą taip ir neatsisėdo žmonės, priėmę sprendimus dėl Hirosimos ar Drezdeno bombardavimo.
Per karą buvusioje Jugoslavijoje buvo įvykdyta daug nusikaltimų, ne mažiau žiaurių nei Antrojo pasaulinio karo metais. Pačiais žiauriausiais laikomas septynių ar dešimties tūkstančių musulmonų nužudymas Srebrenicoje 1995-ųjų birželį, trejus metus trukusi Sarajevo apgultis, kurios metu iš bado mirė dešimtys tūkstančių taikių gyventojų, kroatų belaisvių sušaudymas Vukovore 1991-aisiais. Visus šiuos nusikaltimus įvykdė serbai. Tačiau panašių nusikaltimų padarė ir kroatai bei musulmonai. Karas nesibaigia, kol gyvas bent vienas karys, kol nenuteisti visi karo nusikaltėliai. Per karą Jugoslavijoje, ekspertų teigimu, įvykdyta apie 14-20 tūkstančių karo nusikaltimų. Be abejo, Hagoje bus nubausti ne visi, tačiau geriau nubausti bent svarbiausius nusikaltėlius nei apsimesti, kad karo nusikaltimų Jugoslavijoje nebūta.
Hagos tribunolas šešiolikai kaltinamųjų pateikė kaltinimus genocido vykdymu. Dalis kaltinamųjų iki šiol slapstosi, tarp jų ir Radovanas Karadžičius bei Radko Mladičius, vadovavę Bosnijos serbams. Hagoje dirba 16 pagrindinių teisėjų, kurių kiekvienas atstovauja skirtingai šaliai bei tam tikrai teisinei sistemai. Likusieji 27 Hagos tribunolo teisėjai nagrinėja atskiras bylas. Iš viso šiame milžiniškame teisme dirba 1250 pareigūnų iš 82 šalių. Hagos tribunolas karo nusikaltimais kaltina tik atskirus asmenis, o ne valstybes, organizacijas, politines partijas, kaip darė ankstesni karo nusikalėlius teisę tribunolai.
Valdant S.Miloševičiui, Serbijoje žiniasklaida Hagos tribunolą vadino nedemokratiška institucija, nusistačiusia prieš serbus ir pasiduodančiu NATO bei JAV įtakai. Vėliau demokratai ėmė bendradarbiauti, tačiau jie buvo bejėgiai prieš nacionalistus, nesutikusius išduoti Hagai karo nusikaltimais kaltinamus asmenis. Šiandien padėtis pasikeitė, Hagos tribunolą smerkia tik radikalai ir komunistai. Serbijos vadovybė priėmė įstatymą dėl bendradarbiavimo su tribunolu. Balandžio mėnesį įstatymas buvo papildytas pataisa, leidžiančia Hagos tribunolui išduoti Serbijos piliečius, neatsižvelgiant į tai, kada jiems buvo pateiktas kaltinimas. Toks žingsnis rodo tvirtą tribunolo palaikymą.
Duomenys apie karo nusikaltimus Bosnijos ir Hercogovinos teritorijoje į Hagos tribunolą buvo perduoti dar 1994-1995 metais. Tribunole liudijo likę gyvi Srebrenicos musulmonai bei kitų karo nusikaltimų liudytojai. 1995-aisiais Sarajeve atidaryta tribunolo atstovybė, kuriai pavyko užmegzti ryšius su oficialiąja valdžia. JT pareigūnai suėmė ir į Hagą nugabeno ne vieną karo nusikaltėlį.
Politikai ir teisininkai pastebi psichologinį Hagos tribunolo vaidmenį buvusios Jugoslavijos respublikoms. Tiek serbams, tiek kroatams sunku pripažinti, kad daugelis jų tautiečių per karą tapo tyliais nusikaltimų prieš žmoniją bendrininkais. Daugeliui akis atvėrė pernai rodytas britų sukurtas dokumentinis filmas apie įvykius Srebrenicoje. Serbijos ir kitų buvusios Jugoslavijos respublikų televizijos tiesiogiai transliuoja dalį tribunolo posėdžių. Nors jų įstatymai nėra tobuli, šios šalys teisinėn atsakomybėn traukia savus karo nusikaltėlius. Hagos tribunolas siekia ne keršto, bet teisingumo ir pelnyto atpildo. Didesnė atsakomybė tenka ne karo nusikaltimų vykdytojams, bet jų organizatoriams, sąmoningai vykdžiusiems genocidą, etninius valymus ar savo veiksmais sudariusiems sąlygas nusikaltimams prieš žmoniją.
Hagos tribunolas atsisakė mirties bausmės. Didžiausia galima bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Ši bausmė dar niekam nebuvo skirta. Iki nuosprendžio paskelbimo griežtai laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Kaltinamieji ir teisiamieji gali matytis su giminėmis ir artimaisiais, ilgalaikiai pasimatymai trunka net iki 15 dienų. Kasdien leidžiama naudotis telefonu tiek, kiek kaltinamasis nori, prieš tai įspėjus, kad pokalbių bus klausomasi, taip pat nedraudžiama susirašinėti ar gauti siuntinius, kuriuose draudžiama siųsti maisto produktus. Nuteistieji paskirtą bausmę atlieka Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje arba Ispanijoje, šalyse, garsėjančiose pagarba žmogaus teisėms.
Viena didžiausių problemų yra tai, kad nepavyko suimti R.Karadžičiaus ir R.Mladičiaus, kurių negalima teisti jiems patiems nedalyvaujant. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: Hagos tribunole nagrinėjama dešimt bylų prieš kaltinamus karo nusikaltimais asmenis, kuriuos pavyko sulaikyti tarptautinėmis pastangomis.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"