Keisti žaidimai
Rusijos laikraščiai sumirgėjo
didžiulėmis antraštėmis: Nijazovas paskelbė karą, Rusai parduoti
už dujas, Turkmėnbaši paskelbė rusus už įstatymo ribų ir pan.
Taip reaguojama į Turkmėnijos prezidento S.Nijazovo Turkmėnbaši
(visų turkmėnų tėvo) pastarojo meto dekretus dvigubos Turkmėnijos
ir Rusijos pilietybės klausimu. Mat 1993 metais S.Nijazovas ir
Rusijos prezidentas B.Jelcinas pasirašė susitarimą, pagal kurį
Turkmėnijoje gyvenantys rusakalbiai galėjo turėti dvigubą pilietybę.
Tuomet buvo skelbiama, jog dviguba pilietybė palengvins Turkmėnijoje
gyvenančių rusų kontaktus su giminaičiais istorinėje tėvynėje.
Balandžio 10 dieną Rusijos prezidentas V.Putinas ir S.Nijazovas
pasirašė protokolą, kuriuo anuliuojamas 1993 metų susitarimas
apie dvigubą pilietybę. Tuo pat metu buvo pasirašyta ir kita sutartis
apie Turkmėnijos dujų transportavimą per Rusijos teritoriją. Todėl
neatsitiktinai komunistinėje ir patriotinėje, netgi liberalioje
Rusijos spaudoje imta šūkauti: Putinas pardavė rusus už dujas
ir pan. Praėjus vos kelioms dienoms po šios sutarties pasirašymo,
Turkmėnijos prezidentas S.Nijazovas paskelbė dekretą apie 1993
metų susitarimo denonsavimą ir tuo pačiu įsakė: visi Turkmėnijoje
gyvenantys asmenys, turintys dvigubą pilietybę, privalo iki 2003
m. birželio 22 d. pasirinkti vieną pilietybę Turkmėnijos ar
Rusijos. Tie, kurie nuspręs pasilikti Rusijos pilietybę, sakoma
S.Nijazovo dekrete, praranda teisę valdyti nekilnojamąjį turtą
ir turės palikti Turkmėniją iki šių metų liepos 22 dienos. Dekretas
taip pat uždraudė žmonėms, pasirinkusiems Rusijos pilietybę, palikti
Turkmėnijos teritoriją be specialaus Turkmėnijos valdžios leidimo.
Kaip praneša Rusijos Federacijos FST (Federalinės saugumo tarnybos)
atstovai, Turkmėnijos specialiosios tarnybos įsiveržia į neatsisakiusių
Rusijos pilietybės rusų butus, išmeta jų baldus ir kitą turtą
į gatvę. Tiems, kurie protestuoja, rekomenduojama persikelti pas
gimines arba nešdintis. Beje, apie tokius faktus praneša ir Vakarų
informacinės agentūros.
Turkmėnijoje gyvena apie 120 tūkst. rusų. Bet ir tie, kurie priėmė
Turkmėnijos pilietybę, nedaug išlošė. Jie vis tiek vejami (pirmiausia)
iš valstybinių tarnybų, o emigruoti nebeturi teisės. Jeigu anksčiau
iš Turkmėnijos kasdien išvykdavo vidutiniškai po 50 rusų, tai
po S.Nijazovo dekreto šis skaičius pašoko iki 2600. Tačiau ir
norint išvykti į istorinę tėvynę ne taip jau paprasta. Reikia
turėti pinigų nusipirkti lėktuvo bilietams. O vienintelis būdas
įsigyti pinigų parduoti butą. Tačiau vidutinė trijų kambarių
buto kaina Turkmėnijoje vos 300-400 dolerių.
Kremliaus pareigūnai dėl pasipylusių protestų aiškina, kad V.Putinas,
anuliavęs 1993 metų susitarimą dėl dvigubos pilietybės, gavo Turkmėnbaši
pažadą, jog rusų padėtis Turkmėnijoje nepasikeis. Tačiau formaliai
S.Nijazovas jokių susitarimo punktų nepažeidė. Bet dar kovo 1
dieną įkūrė naują struktūrą Valstybinę užsienio valstybių piliečių
registracijos tarnybą. Ši taryba gali priimti sprendimus leisti
ar uždrausti užsienio piliečiams atvykti bei išvykti iš Turkmėnijos.
Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad ši registracijos tarnyba tam
ir sukurta, kad būtų galima išvaryti iš šalies visus rusus.
Taip pat S.Nijazovas pasirašė įstatymą apie piliečių atsakomybės
sugriežtinimą už tai, jeigu pilietis nepraneša valdžiai apie kaimyno
ar bendradarbio įvykdytus įstatymų pažeidimus. Tas, kuris žinojo
apie tai, bet nepranešė organams, gaus iki ketverių metų kalėjimo.
Rusijos žiniasklaida skundžiasi, kad Turkmėnijos sostinėje Ašchabade
liko tiktai viena rusų mokykla, bet ir tą lanko tik Rusijos ambasados
darbuotojų vaikai. Jau metai, kaip uždrausti Rusijos laikraščiai,
o valdžios kontroliuojama televizija laidas rusų kalba transliuoja
tik tris kartus per savaitę po dešimt minučių. Uždrausta kabelinė
televizija, o netrukus laukiama naujo S.Nijazovo dekreto uždrausti
vadinamąsias lėkštes, kad nebūtų galima žiūrėti Rusijos televizijos
programų.
Tokie buvusio partinio funkcionieriaus, ištikimiausio SSKP garbintojo
S.Nijazovo, dabar paskelbto ne tik prezidentu iki gyvos galvos,
bet ir vos ne Alacho vietininku, darbai ypač piktina Rusijos komunistus
ir patriotus. Jie ragina V.Putiną nedelsiant pasekti Izraelio
pavyzdžiu, kuris niekada nepalieka žydų, atsidūrusių bėdoje, kad
ir kokiame pasaulio krašte jie būtų.
Iš tiesų didžiausią patirtį išgabenant tautiečius iš kitų šalių,
kur pažeidinėjamos žydų teisės, turi Izraelis. Tuo klausimu užsiima
speciali valstybinė agentūra Sohnut. Jai padeda Izraelio specialiosios
tarnybos ir karinės oro pajėgos, kurios turi specialią transporto
lėktuvų eskadrilę dėl skubios žydų evakuacijos iš karštųjų taškų.
Štai labiausiai žinomos Izraelio akcijos išvežant žydus iš įvairių
kraštų: 1949-1950 metais į Izraelį buvo išvežta 50 tūkst. žydų
iš Jemeno. 1950-1951 metais iš Irako buvo išgabenta per 110 tūkst.
žydų. 1991-aisiais Izraelio aviacija per 33 valandas išvežė iš
pilietinio karo apimtos Etiopijos 15 tūkst. vietinių žydų. 1992
metais, per patį Gruzijos ir Abchazijos karo įkarštį, iš Tbilisio
buvo išvežta beveik tūkstantis Abchazijos žydų. Tada oro keliu
buvo evakuoti į Izraelį faktiškai visi žydai iš Tadžikijos.
Pagal 1950 metais priimtą įstatymą, kiekvienas į Izraelį atvykęs
žydas, kad ir iš kur jis būtų atvykęs, turi teisę nedelsiant gauti
Izraelio pilietybę, jam suteikiamas būstas ir 10 tūkst. dolerių
materialinė pagalba. Kyla klausimas: kas gi neleidžia Rusijai,
jeigu jau rusai taip skriaudžiami, pasak oficialiosios propagandos,
daugumoje buvusių sovietinių respublikų, pasekti Izraelio pavyzdžiu?
Tačiau Maskvoje taip net negalvojama. Pūsti tariamo rusakalbių
persekiojimo balioną Kremliui labai naudinga. Dalykas labai paprastas
susidarius patogiai situacijai, visada galima paspausti buvusias
kolonijas. Be to, pakanka jau vien pažvelgti į rusų kalba išeinančius
laikraščius, ypač Baltijos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje,
kad suprastum, kokias idėjas ir kokią politiką jie vykdo. Todėl
Maskva ir toliau manipuliuos vadinamųjų rusakalbių problemomis
buvusios imperijos pakraščiuose. Juk tai paslėpta kozirinė korta,
kurią visuomet galima išmesti politiniuose žaidimuose.
Petras KATINAS
© 2003"XXI amžius"