Europos Konventas savo misiją baigė

Europos Konventas, turėdamas tikslą apsvarstyti Europos Sąjungos ateitį ir parengti tolesnių jos reformų siūlymus, savo darbą Briuselyje pradėjo 2002 m. vasario 28 d. Šį bendrą ES valstybių ir šalių kandidačių atstovų susirinkimą, kuriam pirmininkavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard d’Estaign (Valeri Žiskaras d’Estenas), sudarė 105 nariai. Taigi Konvente lygiomis teisėmis su dabartinių penkiolikos ES valstybių vyriausybių ir parlamentų atstovais dalyvavo ir dešimties šį pavasarį stojimo sutartis pasirašiusių valstybių atstovai. Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, Konvente atstovavo trys Seimo ir Vyriausybės deleguoti nariai: Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, liberalas Alvydas Medalinskas ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis. Praėjusią savaitę, oficialiai sutarus dėl daugybę kartų taisyto kompromisinio ES Konstitucinės sutarties projekto varianto, Konventas baigė šešiolika mėnesių trukusį darbą.
Būtinybė sukurti Europos Konventą – laikiną ir precedento neturintį demokratinį forumą – atsirado pradėjus naują ES plėtros etapą ir taip ES susidūrus su dviem lygiareikšmiais uždaviniais. Pirma, ES, priimančiai naujas nares, reikėjo išspręsti vidaus problemas, tad Konventas turėjo rasti optimaliausią institucinių reformų būdą, kad būtų užtikrinamas ES institucijų priartėjimas prie savo piliečių, institucijų efektyvumas, geresnis jų kontroliavimas demokratiškomis priemonėmis, atvirumas ir pan. Antrasis Konventui mestas iššūkis buvo rasti atsakymą į klausimą, koks ES, turėsiančios 25-ias nares (o gal ir daugiau), vaidmuo bus šiame sparčiai kintančiame pasaulyje, ir taip numatyti, kokiu mastu valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Konventui dar nepradėjus darbo, buvo aišku, jog ES, norinčiai tapti viena didžiųjų tarptautinės arenos žaidėjų, nebeužtenka vien ekonominio potencialo. Vadinasi, glaudesnio bendradarbiavimo politikos bei gynybos srityse tarp ES narių klausimo svarstymas Europos Konvente taip pat buvo neišvengiamas.
Akivaizdu, kad abu šiuos klausimus Konventas turėjo spręsti kartu. Nes juk nuo to, kaip ES turėjo būti reorganizuota viduje, tiesiogiai priklausė ir jos pozicija užsienio politikos klausimais. Ir nors iš pradžių buvo tikimasi, kad Konventas šiais klausimais pateiks tik pasiūlymų paketą, greitai išsivystė idėja parengti ES Konstitucinės sutarties projektą, kuris sujungtų iki šiol galiojančias Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutartis, taip pat Mastrichte, Amsterdame ir Nicoje priimtus dokumentus bei kt. Taigi vienas svarbiausių Konvento pasiekimų buvo tai, kad iš esmės šia Konstitucine sutartimi buvo supaprastinta visa ES teisinė sistema, kurią bandyta padaryti suprantamesnę ir prieinamesnę eiliniam ES piliečiui. Natūralu, kad iš preambulės ir keturių dalių susidedančios Konstitucinės sutarties projekto svarstymas neapsiėjo be itin dinamiškų diskusijų tiek aukščiausiame lygmenyje Konvente, tiek kiekvienos šalies viduje.
Konventas, sukurdamas internetinę diskusijų svetainę ir kitais įvairiais būdais skleisdamas informaciją apie savo darbą bei skatindamas viešai kalbėti apie ES ateitį, į diskusijas taip pat siekė įtraukti ir kuo daugiau esamų bei būsimų ES piliečių. Deja, “The Economist” duomenimis, praėjus daugiau nei metams nuo Konvento darbo pradžios, dauguma ES piliečių dar nebuvo girdėję apie Europos Konventą ar jo rengiamą Konstitucinę sutartį. Pavyzdžiui, Ispanijoje apie Konventą žinojo apie 10 proc. gyventojų, o apie Konstituciją – tik vienas procentas. Tad, matyt, galime teigti, kad nors teoriškai ir buvo siekiama suartėti su ES piliečiais, praktiškai tai tiesiog nepavyko. Vis dėlto džiugu, jog jaunimas savo nuomonę ES ateities klausimais išreiškė gana aiškiai. Ir ne tik senosiose ES šalyse, bet ir Lietuvoje. (Apie tai – artimiausiuose „Žvilgsniuose“.)
Be abejo, Europos Konvento parengtoje Konstitucinėje sutartyje dar lieka nemažai taisytinų bei Lietuvai ir kitoms esamoms ar būsimoms mažosioms ES narėms ne itin palankių aspektų. Tačiau tai, kad šiuo dokumentu iki galo nėra patenkinta nė viena iš penkiolikos esančių ir dešimt būsimų ES valstybių narių, pasak V.Andriukaičio, rodo, jog šis kompromisiniu būdu parengtas Konstitucinės sutarties projektas yra geras bei teisingas, nes visos ES šalys turėjo padaryti tam tikrų nuolaidų. Vadinasi, ir Konvento atliktas darbas yra išties vertingas.
Taigi galutinį sprendimą ES ateities, kuri jau apibrėžiama Konstitucinėje sutartyje, klausimais turės priimti spalį prasidėsianti ir greičiausiai net iki pusės metų užsitęsianti ES Tarpvyriausybinė konferencija. O galutinai pasirašyti sutartis tikimasi kitų metų gegužės mėnesį, po to, kai tik dešimt naujų valstybių taps visateisėmis ES narėmis, o pati ES taps didžiausiu pasaulyje ekonominiu ir politiniu bloku su beveik puse milijardo gyventojų. Konstitucinė sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos keturi penktadaliai visų ES narių, tuo tarpu iki 2009 metų dar planuojamas pereinamasis laikotarpis.

Šarūnė LAPINSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"