Horizontai

JAV vilioja informacinių technologijų specialistus

Kasmet į JAV atvyksta maždaug 115 tūkstančių aukštos kvalifikacijos specialistų iš daugelio šalių. Ieškoti laimės JAV ryžtasi vis daugiau informacinių technologijų absolventų. Tikimasi, kad tokių atvykėlių nuolat daugės. Tam itin palankus ir 2001-ųjų spalį JAV Kongreso priimtas naujasis migracijos įstatymas, kuriam įsigaliojus darbo vizą per metus gali gauti net 200 tūkstančių specialistų.
Patys amerikiečiai migracijos įstatymų pakeitimais pernelyg nesižavi. Nors JAV jaučiamas aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų poreikis, baiminamasi, kad šioje srityje įsitvirtins užsieniečiai, taip atimdami darbo vietas iš amerikiečių inžinierių. Neretai stambios kompanijos linkusios ieškoti darbuotojų užsienio šalyse, tikėdamosi sutaupyti lėšų, nes paprastai atvykėliai tenkinasi beveik tris kartus mažesniu atlyginimu nei tokios pat kvalifikacijos amerikiečiai. Dėl šios priežasties pastaruosius kelerius metus beveik nedidėja vidutinis atlyginimas. Paprastai programuotojai darbo JAV ieško internetu. Su kompanija dėl darbo sutarties sąlygų susitariama telefonu. Dirbti pradedama vos atvykus į JAV.
Kai kurie ekspertai tikina, kad dar prieš gerą dešimtmetį trečdalį JAV informacinių technologijų darbo vietų užėmė kitų šalių specialistai. Šiandien jų gerokai daugiau. Per pastaruosius dvidešimt metų JAV krečia masinė imigracija, atvyksta nemaža išsilavinusių jaunų žmonių. Daugelis amerikiečių piktinasi emigracijos įstatymais, neva šie palankūs siekiantiems pasipelnyti verslininkams, kuriems į savo pusę pavyko palenkti Kongreso atstovus. 2001-ųjų spalį naujasis migracijos įstatymas Kongrese buvo priimtas beveik vienbalsiai, „už“ pasisakė 96, „prieš“ – vos vienas senatorius. Vėliau Jutos valstijai atstovaujantis senatorius Benetas žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad įstatymui nepritarė dauguma senatorių. Tačiau niekas neišdrįso balsuoti prieš, nes niekam ne paslaptis, jog rinkimų kampanijų rėmėjais tampa stambiausios informacinių technologijų firmos. Pinigų reikia tiek demokratams, tiek ir respublikonams.
Norinčiam legaliai dirbti JAV programuotojui tereikia turėti bakalauro diplomą arba dešimties metų darbo stažą kompiuterijos srityje. Darbo viza privalo pasirūpinti darbdavys, dokumentai vizai gauti pateikiami tik sudarius darbo sutartį. Sutartyje nurodytas atlyginimas negali būti mažesnis nei JAV Darbo departamento nustatytas minimalus tos srities specialistų atlyginimas. Darbo viza nepigi, darbdaviui ji kainuoja 500 dolerių, naujasis darbuotojas sumoka 110 dolerių. Pirmą kartą darbo viza išduodama trejiems metams, tačiau gali būti pratęsta iki šešerių. Gavę tokią vizą asmenys vadinamosios žalios kortos negauna. Nebent tuo pasirūpintų darbdavys praėjus penkeriems metams po atvykimo į JAV.
Statistiniai duomenys rodo, kad dauguma į JAV dirbti atvykstančių specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, yra kinai ir indai. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios JAV laikinai ar nuolat dirbo 250 tūkstančių kinų, net 85 proc. jų atvyko iš Taivano. Septintajame dešimtmetyje laimės Amerikoje panoro ieškoti indai. 2000-aisiais indai sudarė 20 proc. visų darbo vizas turinčių ir dirbančių JAV užsieniečių. Demografijos specialistai iš Berklio universiteto tikina, jog to Amerika nematė nuo pat nacizmo laikų Europoje.
Informacinių technologijų srityje nedarbas tesiekia 2 proc., tuo tarpu visoje šalyje jis du kartus didesnis. Skeptiškai nusiteikę mokslininkai naujuosius migracijos įstatymus vadina spąstais užsieniečiams, svajojantiems vieną dieną tapti JAV piliečiais. Diskriminuojami amerikiečiai informatikai, kurių vos kas penktas dirba pagal specialybę. Priimdami į darbą užsieniečius, darbdaviai esą skriaudžia pirmiausia patys save. Norėdami kuo daugiau sutaupyti jie neieško perspektyviausių jaunuolių, o priima tuos, kurių žinios kartais būna žemesnės nei vidutinės. Darbo vizas gauna vos vienas kitas gabus programuotojas. Tai liudija ir atlyginimai. Dauguma atvykėlių uždirba mažiau nei 50 tūkstančių dolerių per metus. Net ir dvigubai didesnis atlyginimas neprilygtų tokiam, kuriuo susigundytų aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistas amerikietis.
Didžiulė migracija lemia infliacijos atsiradimą ir beveik nedidėjančius atlyginimus. Mokyklas baigiantys amerikiečiai aukštosiose mokyklose mieliau renkasi kitas studijų programas. Tuo tarpu mokslininkai bei politikai išsilavinusių jaunuolių veržimąsi į Valstijas laiko ne JAV, bet žemesnį pragyvenimo lygį galinčių pasiūlyti valstybių problema. Retas ryžtųsi vykti už tūkstančių kilometrų, jei atlyginimas nebūtų keletą kartų didesnis nei gimtojoje šalyje. Juk nėra lengva prisitaikyti prie svetimos kultūros bei atitolti nuo namų. Ilgainiui šalys, kurių išsilavinę piliečiai plūsta į JAV, patirs žalą.
Taivane jau susirūpinta dėl aukštos kvalifikacijos specialistų emigracijos. Šioje saloje įkurta keletas naujų universitetų bei mokslinių institutų. JAV dirbantys taivaniečiai viliojami nemažais atlyginimais tėvynėje. Tuo tarpu Indija nė neslepia rengianti savo specialistus eksportui. Per artimiausią dešimtmetį maždaug 300 tūkstančių indų išvyks dirbti į JAV, Vokietijos ir Japonijos informacinių technologijų kompanijas.
Na, o amerikiečiai migracijos įstatymo priešininkai žada JAV Darbo departamentui pateikti įrodymų, kad atvykėliai išnaudojami ir verčiami dirbti už nepagrįstai mažą atlyginimą. Tik taip tikimasi JAV valdžią priversti susirūpinti savais informacinių technologijų specialistais.

Gražina MINKAUSKAITĖ