|
Lietuva ir Prancūzija:
kas perbėgo kelią?
|
Prancūzų dainininkui Bertranui Kanta pareikštas
įtarimas dėl aktorės Mari Trentinjan nužudymo. Nuotraukoje
jis guli ant M.Trentinjan kelių, kairėje - aktorės mama
kino režisierė Nadin
|
Pasvarstykime apie Lietuvos
ir Prancūzijos santykius. Kodėl apie juos? Pretekstą davė praėjusį
trečiadienį Šveicarijos laikraštyje Le Temps išspausdintas Deni
Masmežano straipsnis, kuriame tvirtinama, kad garsios prancūzų
aktorės žūtis Vilniuje virto teisinio pobūdžio nesutarimais tarp
Vilniaus ir Paryžiaus bei įgavo politinį atspalvį. Laikraštis
cituoja vieną Lietuvos opozicinės partijos lyderį, kuris nužudymu
kaltinamo Bertrano Kanta ekstradiciją Prancūzijai pavadino nacionalinio
Lietuvos išdidumo klausimu.
Lietuviškas liliputo
refleksas?
Taigi šveicarų apžvalgininkas
tarsi pritaria, kad teisiniai ginčai įgavo politinį pobūdį, tačiau
atmosfera, anot laikraščio, truputį sušvelnėjo, kai paaiškėjo,
kad į Vilnių gali atvykti tardytoja Natali Tiurky. Bet ne taip
viskas paprasta. Vieni Paryžiuje kalba, kad Lietuva turi nevisavertiškumo
kompleksą prieš Prancūzijos teisėtvarką, kiti tai vadina teisėtu
mažos šalies refleksu. Lietuva rengiasi stoti į ES ir nori įrodyti,
kad jos teisingumas nė kiek ne prastesnis negu senosios demokratijos
šalyse.
|
|
Bagdado
pamokos
Apie irakiečius, amerikiečius ir dar kai ką
|
JAV kariškiai apieško
irakiečius |
Antrasis Persijos įlankos karas
priminė blogai surežisuotą tragikomediją. Pasaulį stebinęs diktatorius
S.Huseinas vieną dieną dingo, o jo išgirtoji armija, keletą savaičių
rodžiusi ganėtinai vangų pasipriešinimą, savo sostinės prieigose
tiesiog išgaravo. Žadėtojo Bagdadogrado (S.Huseinas labai mėgdavo
pabrėžti, kad įsiveržėlių Bagdade laukia toks pat pragaras, kaip
ir vokiečių Stalingrade) mes neišvydome. Atvirkščiai, susidarė
įspūdis, kad didžioji gausios irakiečių armijos dalis tiesiog
išsivaikščiojo po namus.
Nutilo įvairaus masto ekspertai ir prognozuotojai. Užsičiaupė
didžioji dalis protestuotojų. Net arabai, keikę Vakarų imperialistus,
su nuostaba žiūrėjo į televizorių ekranus, kur džiūgaujančios
minios batais spardė nuverstą S.Huseino statulą. Pasaulį ištiko
lengvas šokas, o pacifistinė rusų demonstracija Maskvoje įvyko
tą dieną, kai amerikiečių tankai netrukdomi įvažiavo į Irako sostinės
centrą.
|
|
Knyga,
sukėlusi ant kojų Prancūziją
|
B.Bardo su vienu iš daugelio
savo numylėtinių |
Pasaulio kino legenda tapusi Prancūzijos
kino aktorė Bridžita Bardo savo 68-ąsias metines sutiko pateikdama
savo naują atsiminimų ir apmąstymų knygą. Ši moteris visikai neslepia,
jog neapkenčia šiuolaikinio pasaulio žmonių. Ypač musulmonų ekstremistų,
kuriems nerūpi moralė ir padorumas, visų kairiųjų - komunistų
ir socialistų. Užtat ji labai gerbia prancūzų kraštutinių dešiniųjų
lyderį Žaną Mari Le Peną. Apie visa tai ji aprašė savo naujojoje
knygoje, pasirodžiusioje Prancūzijos ir kitų Europos šalių knygynuose.
Knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ne tik Prancūzijoje. B.Bardo
gyvena savo dvare gana uždarą gyvenimą, apsupta gausybės jaunesniųjų
mūsų brolių - šunų, kačių ir kitų gyvūnų, už kurių išlikimą ji
aktyviai kovoja jau kelis dešimtmečius.
|
|
Stojimas
į ES atvers galimybes Lietuvos turizmo plėtrai
|
Pasaulio turizmo asociacijos atstovas
Europai Luidžis Kabrinis
|
Praėjusiais metais į Lietuvą atvyko
4,7 proc. mažiau užsienio svečių nei užpernai - iš viso 3,999
mln. Kadangi tokie pasauliniai įvykiai, kaip terorizmo aktai,
kariniai konfliktai, SŪRS Lietuvą paveikė mažiau, tikimasi, kad
šitie metai turizmo verslui bus palankūs, nors dabar statistinės
tendencijos nedžiugina. Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos
šalyse, Lietuvos Novaturas užfiksavo, kad šiemet dėl tarptautinių
įvykių kelionių bumas mūsų šalyje prasidėjo vėliau - gegužės pabaigoje,
birželio pradžioje, tačiau mano, kad jis turėtų būti ypač sėkmingas.
Europos dalis pasauliniame turizme, manoma, sudaro apie du trečdalius
ir turistams lieka vienu patraukliausių regionų.
PTO atstovo Europai vertinimu, pastaruoju metu keičiasi turistų
elgesys - jie linkę neskubėti, palaukti paskutinių minučių, mieliau
keliauja į artimesnes šalis, didelį dėmesį kreipia į kainą, dėl
teroro atakų baimės vietoje lėktuvų skrydžių dažniau vykstama
keliais, verslo kelionių mažėja, jos pinga. Nepaisant ekonominės
padėties bei įvykių, per pastaruosius dvejus metus sukrėtusių
pasaulį labiausiai per pusę amžiaus, turizmas išlieka vienu dinamiškiausių
verslų. Palyginus 1950 ir 2000 metus, atvykstančių turistų skaičius
išaugo nuo 25 mln. iki 696 mln. Praėjusiais metais į Europą buvo
atvykę 411 mln. turistų - 58 proc. keliavusiųjų.
|
|
Kazio
Pakšto Baltoskandijos idėja prieškariu ir dabar
K.Pakšto Baltoskandijos
konfederacija
XXI amžiuje (Nr. 49) rašyta
apie garsų geografą, politiką ir rašytoją prof. Kazį Pakštą, kurio
110- osios gimimo metinės paminėtos birželio 29 dieną. Vienas
neišgirstu pranašu vadinto žmogaus originaliausių darbų Baltoskandijos
konfederacija (The Baltoskandian Confederation). Veikalas,
kurį Lietuvių kultūros institutas 1942 metais išleido Čikagoje,
sudarytas iš keturių dalių. Pirmasis skyrius skirtas Baltoskandijai,
kaip geografiniam ir kultūriniam vienetui, apibūdinti, antrasis-
kaip ekonominiam, trečiasis- kaip politiniam ir kariniam, o ketvirtojoje
dalyje nagrinėjamos istorinės Baltoskandijos idėjos.
Pasak A.Bliūdžiaus, veikalas Baltoskandijos konfederacija dar
ir dabar išlieka originalus keletu aspektų (Voruta, 1993, Nr.
17). Pirmiausia juo apibendrinti visi XX a. pirmosios pusės Baltoskandijos
temai skirti darbai Lietuvoje. Antra, tai buvo nors ir nedidelė,
bet konkreti studija, pagrindžianti ir nurodanti kelius realiam
Baltoskandijos šalių kultūriniam, ekonominiam ir politiniam bendradarbiavimui
bei susivienijimui. Trečia, šis veikalas buvo tarsi iššūkis, mažų
tautų mestas didžiosioms Antrojo pasaulinio karo sūkuryje, siekiant
sukurti tada nors ir utopinį, tačiau perspektyvų Europos (kartu
ir pasaulio) mažų ir didelių valstybių bei jas sudarančių nacijų
optimalaus bendradarbiavimo modelį, turint vieną aiškų tikslą
išsaugoti tarpnacionalinę pusiausvyrą ir garantuoti maksimalų
tarptautinį saugumą.
|
|
Aukso
karštligė
Penkiolika metų kovojančią ir
verkiančią Lietuvą krėtė slaptas giluminio viruso drugys draugai
ir bičiuliai dalijosi partijos auksą. (Nepamirškime, geriausiais
laikais visas turtas buvo liaudies, tai yra, Partijos.) Dabar
atėjo eilė Europos auksui.
Ieškotojai skuba užsikalti kuolelius, atsižymėti ir pasidalyti
zonas. Drugys jau pereina į atvirą formą, jis krečia nebe grupes,
o valstybės struktūras. Aš į tave šausiu iš to kompromato, bet
aš į tave iš to! Kieno rankose didesnis šaunykas? Ar gali susirinkti
vienose rankose visi šaunykai?
|
|
Ar bus
kam džiaugtis reformuota ES?
Europos Konventas, rengdamas konstitucinės
sutarties projektą, nuolat kalbėjo apie ES ateitį, jos vaidmenį
tarptautinėje politikoje. Tačiau svarbius ir labai dramatiškus
demografinius pokyčius netolimoje Europos ateityje Konventas lyg
ir pamiršo. Deja, būtent jie greitai taps daug svarbesni ir aktualesni
negu visos Konvento taip detaliai numatytos institucinės reformos.
|
|
Ar galima
Lietuvoje krikščionių politikų santalka?
Lietuvoje veikia dvi viena kitai
oponuojančios krikščionių demokratų partijos, Krikščionių demokratų
frakciją įkūrė ir Tėvynės sąjunga, o liberalcentristai tokio pavadinimo
frakciją yra įsipareigoję įsteigti. Taigi Lietuvoje politikų, kurie
viešai teigia savo krikščioniškas pažiūras, tikrai netrūksta. Deja,
krikščionių politikų įtaka valstybės gyvenime minimali. Paprastai
ji apsiriboja krikščioniška retorika, dažnu Dievo vardo minėjimu,
bet ne kitokios, ant tvirtų vertybių pamatų stovinčios visuomenės
kūrimu.
Karštai diskutuojama, kas dėl tokios situacijos kaltas, kas suskaldė
Lietuvoje krikščionis politikus, o kas juos bandė sutelkti. Paprastai
tokio pobūdžio diskusija primena Jėzaus ištarmę apie tai, kad puikiai
įžvelgiame krislą brolio akyje, bet nematome rąsto savojoje. Iš
tiesų įvairioms politinėms organizacijoms priklausantys krikščionys
politikai teisėtai gali vardyti tarpusavio nuoskaudas. Tačiau ar
dėl to kas nors pasikeis? |
|
Ar postas
nereikšmingas, ar derinimas įtartinas?
Prieš skiriant ambasadorių į kokią
šalį, konkreti kandidatūra derinama su šalimi, į kurią ambasadorius
bus paskirtas. Prieš porą mėnesių prabilta, kad dabartinis Valstybės
saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus bus paskirtas
Lietuvos ambasadoriumi Ispanijoje. Išeitų, kad kandidato derinimas
su Ispanija vyko anksčiau, nes apie M.Laurinkaus pasitraukimą iš
užimamo posto taip pat kalbų netrūko. |
|
JAV
vilioja informacinių technologijų specialistus
Kasmet į JAV atvyksta maždaug 115
tūkstančių aukštos kvalifikacijos specialistų iš daugelio šalių.
Ieškoti laimės JAV ryžtasi vis daugiau informacinių technologijų
absolventų. Tikimasi, kad tokių atvykėlių nuolat daugės. Tam itin
palankus ir 2001-ųjų spalį JAV Kongreso priimtas naujasis migracijos
įstatymas, kuriam įsigaliojus darbo vizą per metus gali gauti net
200 tūkstančių specialistų. |
|
Karščiai
verčia susirūpinti šylančiu pasaulio klimatu
Daugiau nei du mėnesius Europoje
vyraujant sekinantiems karščiams, nuo kurių kilo didelė grėsmė žemės
ūkio produkcijai ir užsiliepsnojo daugybė gaisrų, mokslininkai susirūpino
dėl šylančio pasaulio klimato. Kraštutinės oro sąlygos Europoje
pastebimos vis dažniau.
Mažiau kaip prieš metus Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir Čekijoje
daugybė žmonių žuvo per potvynius. Šįmet grėsmę gyvybėms ir gyvenvietėms
daugybėje Europos sričių kelia karščiai.
|
|
Nesėkmės
kamuoja Didžiąją Britaniją
Dar neseniai Vokietijai ir Prancūzijai
Versalyje švenčiant jungtuves, kuriant planus apie jungtinę abiejų
šalių pilietybę ar jųdviejų vadovavimo suvienytai Europai utopijas,
Didžiajai Britanijai beliko braukti džiaugsmo ašaras.
Taip ironiškai apie pokyčius Europoje kalba JAV politikos apžvalgininkai.
Dera pastebėti, kad aprašytoji scena yra permainingos trišalių santykių
evoliucijos rezultatas, nes dar prieš keletą mėnesių šiam trišaliam
trikampiui savo sąlygas diktavo Amerikos valios Europoje ambasadore
tapusi Didžioji Britanija. |
|
Adata
vėl galėjo smigti į Amerikos kūną
Vakarų žiniasklaida skelbia, kad
JAV ir Rusijos specialiųjų tarnybų pastangomis užkirstas kelias
galbūt visai serijai teroro aktų Amerikoje. Atrodo, kad tai pirmas
realus dviejų didžiųjų valstybių slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo
rezultatas, kurio reikšmę šiuo metu vertinti sunku. Mat, kaip parodė
2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristų išpuoliai Niujorke ir Vašingtone,
aukų galėtų būti tūkstančiai. |
|
ES ir
Azijos šalys kartu kovos su teroristų finansavimo šaltiniais
Europos Sąjungos (ES) ir Azijos
finansų ministrai dar kartą patvirtinto savo šalių ryžtą kovoti
su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo šaltiniais. Be to, pareigūnai
paragino plėsti tarptautinį bendradarbiavimą.
|
|
Teroristus
kuria nedarbas
Per ateinantį dešimtmetį potencialių
darbininkų skaičius Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje padidės
40 procentų. Kaip rašo įtakingas britų verslo dienraštis The Financial
Times, tai dar kartą įrodo, jog būtina vykdyti reformas, kurios
leistų sumažinti socialinę įtampą ir susilpninti sunkios ekonominės
situacijos kaitinamas fundamentalistines nuotaikas.
|
|
Prancūzai,
rusai ir vokiečiai priversti slėpti nemeilę amerikiečiams
XXI a. pradžia pasaulį sudrebino
teroristiniais išpuoliais JAV. Po lemtingųjų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios
įvykių JAV vyriausybė pareiškė norą ne tik kovoti su visoms Vakarų
valstybėms gresiančiais pavojais, bet ir garantuoti saugumą visame
pasaulyje. Tuo džiaugiasi toli gražu ne visi.
|
|
Didėjantis
mišrių šeimų skaičius gąsdina genetikus
Mišriose šeimose gimę vaikai neretai
susiduria su bendraamžių panieka, tokiose šeimose neretai kalbama
dviems ar net trijomis kalbomis, o skyrybų atveju vaikams tenka
pasirinkti ne tik kurią pusę - mamą ar tėtį palaikyti, bet ir
apsispręsti, kokią tautybę jie renkasi.
|
|
Pasaulio
šalių skurdas
Jungtinių Tautų (JT) Vystymo programos
ataskaitoje teigiama, kad XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio ekonomikos
pakilimas nuskurdino apie 50 valstybių, pusę kurių sudaro Afrikos
šalys. Nuskurdusiose valstybėse, be kita ko, padidėjo badaujančiųjų
skaičius ir sutrumpėjo vidutinė gyvenimo trukmė.
|
|
Didžiausia
elektros tiekimo krizė
Praėjusio ketvirtadienio vakarą
įvyko didžiausia Šiaurės Amerikos istorijoje elektros energijos
tiekimo krizė. JAV ir Kanadoje per tris minutes per savotišką grandininę
reakciją automatiškai išsijungė daugiau kaip 20 elektrinių. Per
50 mln. vartotojų daugeliui valandų liko be elektros. Kompetentingos
Kanados ir JAV žinybos iš pradžių dėl krizės kaltino viena kitą,
kol abiejų valstybių lyderiai - prezidentas Džordžas Bušas ir ministras
pirmininkas Žanas Kretjenas sutarė sudaryti tarpvalstybinę darbo
grupę, išanalizuosiančią plataus masto elektros dingimo priežastis
ir parengsiančią rekomendacijas ateičiai.
|
|
|