"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. rugpjūčio 20 d., Nr. 16 (61)

PRIEDAI

Pasaulio šalių skurdas

Jungtinių Tautų (JT) Vystymo programos ataskaitoje teigiama, kad XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio ekonomikos pakilimas nuskurdino apie 50 valstybių, pusę kurių sudaro Afrikos šalys. Nuskurdusiose valstybėse, be kita ko, padidėjo badaujančiųjų skaičius ir sutrumpėjo vidutinė gyvenimo trukmė.
Paskelbto kasmetinio JT pasaulinio pranešimo apie žmogaus socialinę raidą duomenimis, dešimtąjį dešimtmetį sumažėjo užsienio parama, padidėjo valstybių skolos ir sergančiųjų AIDS skaičius bei nukrito pagrindinių prekių, kurias eksportuoja skurdžiosios šalys, pasaulinės kainos. Dokumente sakoma: “Per vadinamąjį didingąjį dešimtmetį labai nemaža grupė šalių dar labiau atsiliko ir baigė jį su didesniu nuskurdusių žmonių skaičiumi”.
Šiemetinėje JT ataskaitoje apibendrinama pažanga vykdant aštuonis vadinamuosius tūkstantmečio plėtros tikslus, kuriuos pasaulio valstybių lyderiai iškėlė prieš trejus metus. Tūkstantmečio tikslai apima įvairiausias sritis - nuo skurdo mažinimo iki siekio iki 2015 metų sustabdyti AIDS plitimą.
Palyginti su 1990-aisiais, dabar skurdesnės yra 54 šalys. Kai kurioms atsiliekančių valstybių iškeltų tikslų nepavyks įgyvendinti ir per kitus 50 metus. Arabų, Pietų ir Centrinės Amerikos bei Karibų jūros šalys gali tūkstantmečio tikslus pasiekti iki 2015 metų. Tačiau dvidešimčiai į pietus nuo Sacharos dykumos esančių valstybių visuotinį pradinį išsimokslinimą pavyks įgyvendinti tik 2129 metais, perpus sumažinti skurdą pasiseks vos 2147-aisiais, o kūdikių mirtingumas šiose valstybėse dviem trečdaliais nukris tik 2165 metais.
JT Vystymo programos ataskaitoje ne pirmą kartą raginama užsienio paramą padvigubinti iki 100 mlrd. JAV dolerių per metus. Dokumente priduriama, jog iš dabar kasmet skiriamų 50-55 mlrd. dolerių tik nedidelė dalis tenka tūkstantmečio tikslams įgyvendinti. “Kiekviena Europos karvė kasdien gauna po tris dolerius subsidijų, tuo tarpu 40 proc. afrikiečių pragyvena už mažiau kaip vieną dolerį per dieną”, - sakė Vystymo programos administratorius Markas Malokas Braunas.
Užuot vadovavusis “Vašingtono susitarimu” tarp Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dėl biudžeto drausmės bei prekybos ir finansų sektoriaus liberalizavimo, Vystymo programa skatina pagalvoti apie išsamesnes priemones, kurios padėtų sumažinti besivystančiųjų šalių skurdą.
Vystymo programa nurodo, kad skirtingoms šalims taikomos vienodos taisyklės atneša daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, Bolivija ir Uganda, kurios dešimtąjį dešimtmetį gavo itin daug Pasaulio banko ir TVF paramos, nesugebėjo lėšomis pasinaudoti, nes neplėtė eksportui būtinos infrastruktūros.
JT Vystymo programos ataskaitoje skurdžiosios šalys raginamos parengti pagrįstus tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo planus bei numatyti su jais susijusias programas ir būtinas lėšas. “Neįmanoma išleisti pinigų, kurių nėra, - teigė ekonomistas M. Malokas Braunas. - Tačiau visuose išlaidų planuose būtina aiškiai nurodyti, ko iš tarptautinių donorų norima siekiant įgyvendinti tūkstantmečio tikslus”.
Ataskaitos duomenimis, nuo 1990 metų Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės, ypač Kinija, sumažino didžiausio skurdo lygį beveik perpus. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo skurdas plito vidurio Azijoje, tam tikrose Rusijos dalyse, Alžyre, Mongolijoje, Nigerijoje, Venesueloje ir Zimbabvėje.
Vystymo programos ataskaitoje pateiktas ir Žmogaus socialinės raidos indeksas, vertinantis šalis pagal švietimo lygį, vidutinę gyvenimo trukmę, bendrojo vidaus produkto dydį vienam gyventojui bei kitus aspektus. Šiemetiniame sąraše trečius metus iš eilės pirmavo Norvegija, o paskutinėje 175-oje vietoje ir vėl atsidūrė Siera Leonė.

Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija