Kliūtys artėjant finišui
Baigdamas savo kadenciją Lietuvoje,
Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas pareiškė, jog palieka Lietuvą
truputį nuliūdęs. Esą jam trūks lietuvių santūrumo, taip pat
unikalios Lietuvos gamtos. Ambasadorius taip pat pasidžiaugė dėl
sėkmingo Kaliningrado tranzito problemos išsprendimo ir sakė tikėjęsis,
kad derybos su Lietuva tuo klausimu bus kur kas sunkesnės. J.Zubakovas
išreiškė pasitenkinimą, jog greitai Vilniuje atvers duris Rusų
kultūros centras, o Kaune bus atidarytas Rusijos konsulatas. Tiesa,
rusų diplomatas nepamiršo priminti esąs nepatenkintas tuo, kad
Lietuvoje veikia skleidžianti neapykantą ir smurtą čečėnų interneto
svetainė Kavkaz Centr. Jis pagyrė Lietuvos valdžią už jos veiksmus
Kavkaz Centr atžvilgiu. Tai ir suprantama. Dabartinių valdančiųjų
prorusiška politika pakankamai aiški. Todėl J.Zubakovas iš tiesų
gali džiaugtis ne tik Lietuvos gamtos grožybėmis, bet ir tuo,
kad jo tėvynainiai Lietuvoje jaučiasi kaip namie. Iš tiesų juk
valdančiosios partijos lyderiai jau pareiškė, kad būsimuosiuose
rinkimuose savo pagrindiniais sąjungininkais laiko Rusų sąjungą,
broliaujasi ir su kitomis aiškiai prorusiškomis partijomis.
Sparčiai artėjant dienai, kai Lietuva turėtų tapti Europos Sąjungos
nare, labai ne laiku iškilo skandalas Užsienio reikalų ministerijoje,
kai grupė diplomatų konsulatuose Rusijoje ir Baltarusijoje atidarė
savo biznelį su vizomis. Naivu būtų manyti, kad Briuselyje ir
Strasbūre niekas neatkreips į tai dėmesio. Ypač kai nešvarūs sandoriai
daromi su vizomis, nes ES gana rimtai žiūri į tokius dalykus,
bijodama nelegalų antplūdžio. Ypač iš Rusijos. Įdomu, kaip vertins
Briuselis, pavyzdžiui, buvusio Lietuvos konsulo Sankt Peterburge
veiklą, kai viena jo proteguojama rusų turistinė firma skelbia
interneto svetainėje apie prabangią vilą Palangoje, priklausančią
konsulo motinai, ir kviečia pinigingus rusus atvykti ten pailsėti
bei atsipalaiduoti
Tad diplomatinis vadinamasis konsulų skandalas, SAPARD pinigų
nuplaukimas nežinia kur aiškiai pakenks Lietuvos įvaizdžiui Europos
Sąjungoje. Tuo labiau jog faktiškai susikompromitavusių diplomatų
stojo ginti Prezidentūra ir pats Prezidento patarėjas užsienio
politikos klausimais A.Medalinskas. Kaip visa tai įvertins šį
mėnesį ketinantis atvykti į Lietuvą Europos Sąjungos plėtros komisaras
Giunteris Ferhoigenas, nesunku prognozuoti. Vargu ar padės komisaro
patirtos teigiamos emocijos, kai buvo paskraidintas Prezidento
pilotuojamu lėktuvėliu. Tenka sutikti su Naujosios sąjungos (socialliberalų)
pareiškimu, kuriame prezidentinės partijos akivaizdus siekimas
atstatydinti užsienio reikalų ministrą A.Valionį vertinamas gana
tiksliai: Vis labiau ryškėja, kad negarbingoje politinėje kovoje
mėginama iškreipti vertybių sistemą: susikompromitavę diplomatai
ketinami padaryti herojais, nors net ir dabartiniai jų veiksmai
leidžia abejoti, ar jie verti diplomato vardo. Labiausiai krinta
į akis dviprasmiški Prezidentūros ir vadinamosios prezidentinės
partijos veiksmai,- sakoma NS pareiškime. Na, o kokia yra Prezidentūros
užsienio politika, dar kartą paaiškėjo po A.Medalinsko kalbų vienoje
Lietuvos radijo laidoje praėjusį ketvirtadienį. Prezidento patarėjas
vėl šnekėjo apie kažkokį ypač svarbų Lietuvos vaidmenį padedant
Rusijai integruotis į ES erdvę, apie siekius glaudžiai bendradarbiauti
su Rusijos regionais, užsiminė apie fantazijas plėsti santykius
su Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos valstybėmis. Čia A.Medalinsko
nuomonė visiškai sutampa su Rusijos prezidento V.Putino nuomone,
kuris siekia per savo naująjį bičiulį Italijos premjerą Silvio
Berluskonį suteikti Rusijos piliečiams bevizį režimą su ES.
O dėl Prezidento pareiškimo, neigiančio, kad prasižengę diplomatai
rado užtarimą Prezidentūroje, tai jį galima vertinti kaip eilinį
nesusipratimą. Tuo labiau kad tas pats A.Medalinskas, nuskubėjęs
į Valstybės saugumo departamentą, paragino išplatinti dalį ar
net visą surinktą medžiagą apie atleistųjų diplomatų veiklą, nes
esą dabar visuomenėje kyla per daug spekuliacijų tuo klausimu.
Tačiau patyrusiu diplomatu save vadinančiam A.Medalinskui turėtų
būti žinoma, jog saugumo tarnyba - tai ne kokia nors paprasta
kontora, kuri dalytųsi savo darbo specifika ar skelbtų slaptą
valstybės informaciją.
Kol Prezidentūros klerkai kaunasi už Rusijos interesus, Maskva
atvirai tyčiojasi ir atsisako pateikti bet kokius duomenis apie
skubiai statomą platformą prie Kuršių nerijos gręžinyje D-6. Tiesa,
pasigirdo kalbų, jog gal šio mėnesio pabaigoje Rusija sutiktų
įsileisti UNESCO ekspertų grupę į telkinį D-6. Tačiau tai jau
nieko nepakeis. Matydama prorusišką Lietuvos vadovų poziciją,
Rusija visai nebesiskaito su Lietuva. Ir kodėl gi skaitysis, jeigu
Vyriausybė visokiais būdais vengia paaiškinti, kodėl Lietuvos
dujų privatizavimas vykdomas neatsižvelgiant į Lietuvos ir jos
žmonių interesus! Kodėl šios bendrovės akcijos parduodamos tris
kartus pigiau nei jų tikroji vertė? Lietuva, gaudama iš Rusijos
Gazprom dujas, moka už jas, kaip ir priklauso, solidžią kainą
- 600 milijonų litų per metus. Vargu ar Gazprom nustotų tiekti
dujas Lietuvai atsisakius jam parduoti Lietuvos dujas už beveik
simbolinę kainą. Juk tas savo investicijas Gazprom susigrąžins
per metus.
Dabar aukščiausieji valdžios pareigūnai džiūgauja, kad Lietuvos
disko metikas ir Premjero asmens sargybinis Virgilijus Alekna
Paryžiuje iškovojo istorinį aukso medalį. Esą todėl Lietuvos vardas
nuskambės visame pasaulyje. Tačiau kaip nuskambės Lietuvos diplomatų
veiksmai, kai už pinigus galima parduoti ne tik vizas, bet ir
dar kai ką daugiau ir svarbiau?
Petras KATINAS
© 2003"XXI amžius"