"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. rugsėjo 3 d., Nr. 17 (62)

PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

Dešimt metų be okupacinės kariuomenės. Ar tikrai?

Lietuvą palieka paskutiniai Rusijos armijos kareiviai.
Fotografuota Kaune 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuva paminėjo sovietinės okupacinės armijos išvedimo iš Lietuvos dešimtmetį. Iš tiesų yra kuo didžiuotis. Okupacinė armija, kurios sudėtyje buvo per 30 tūkst. kariškių, tarp jų elitiniai sovietų daliniai, visų pirma desantininkai, bazavęsi daugiausia Kaune ir jo apylinkėse, buvo išvesta pirmiausia ne tik iš visų Baltijos valstybių, bet ji dar nebuvo pasitraukusi net iš Vokietijos „demokratinės respublikos“. Aišku, apie derybų su Maskva peripetijas bei sunkumus bus dar daug parašyta ir pasakyta, tuo klausimu pateikta daugybė spekuliacijų, kurių ir dabar netrūksta. Ypač jos pasipylė sovietų armijos išvedimo dešimtmečio proga. Kaip jau įprasta, visus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laurus stengiasi prisiimti buvusios partinės nomenklatūros vadai.


Vilties liudytojas
Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečiui

Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste.
1993 m. rugsėjo 4 d.

Šiomis dienomis sukanka dešimt metų, kai Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Ta proga prisiminkime šio iškilaus žmogaus ilgą ir sudėtingą pontifikato laikotarpį, jo nuveiktus darbus, įvertinimą ir negailestingą kritiką.
Vargu ar rastume pasaulyje žmogų, kuris žmonijos labui būtų nuveikęs tiek, kiek per savo gyvenimą nuveikė popiežius Jonas Paulius II. Net ir sulaukęs gilios senatvės, Karolis Vojtyla šiandien neatsisako savo pareigų ir, kiek jėgos leidžia, dalyvauja ganytojiškoje veikloje. Bažnyčios istorikai jo išrinkimą popiežiumi vertina kaip reikšmingiausią per kelis šimtmečius Bažnyčioje įvykusį įvykį, padariusį didelę įtaką visam pasauliui. Kai kurie jį laiko net iškiliausiu popiežiumi nuo XVI amžiaus reformacijos ir kontrreformacijos laikų.


Didžiausia energetikos sistemos Šiaurės Amerikoje avarija privertė susimąstyti apie šios infrastruktūros modernizavimą

Rugpjūčio 15-osios vakarą „Time Square” aikštė Niujorke buvo pilna žmonių. Nebuvo elektros, sutriko eismas, nevažiavo elektriniai traukiniai, uždaryti oro uostai ...

Rugpjūčio 14-osios vakarą beveik visi šiaurės rytuose esančių JAV valstijų bei pietinės Kanados dalies gyventojai buvo priversti praleisti tamsoje. Niujorkui, Detroitui, Bostonui, Torontui, Otavai ir kitiems didmiesčiams nebuvo tiekiama elektros energija. Oficialiai skelbiama, kad šis incidentas neturėjo skaudžių pasekmių. Tačiau elektros energijos tiekimo tinklų avariją sukėlusios priežastys lieka neaiškios. Komisija išvadas žada pateikti maždaug per mėnesį.
JAV prezidentas Dž.Bušas, tuo metu viešėjęs Kalifornijoje, atmetė teroro akto versiją. Pasak jo, šis incidentas rodo energetikos sistemos infrastruktūros, kuri jau gerokai pasenusi, spragas. Pats Dž.Bušas jokios kitos avarijos versijos nepateikė. Netrukus buvo sudaryta bendra Amerikos ir Kanados ekspertų grupė, tačiau elektrą tiekiančių kompanijų atstovai nuolat vieną po kitos atmesdavo galimas incidento priežastis. Viena pirmųjų buvo atmesta versija neva dėl pernelyg didelio krūvio išsijungusi Pensilvanijos atominė elektrinė.


Kliūtys artėjant finišui

Baigdamas savo kadenciją Lietuvoje, Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas pareiškė, jog palieka Lietuvą „truputį nuliūdęs“. Esą jam trūks lietuvių santūrumo, taip pat unikalios Lietuvos gamtos. Ambasadorius taip pat pasidžiaugė dėl sėkmingo Kaliningrado tranzito problemos išsprendimo ir sakė tikėjęsis, kad derybos su Lietuva tuo klausimu bus kur kas sunkesnės. J.Zubakovas išreiškė pasitenkinimą, jog greitai Vilniuje atvers duris Rusų kultūros centras, o Kaune bus atidarytas Rusijos konsulatas. Tiesa, rusų diplomatas nepamiršo priminti esąs nepatenkintas tuo, kad Lietuvoje veikia „skleidžianti neapykantą ir smurtą“ čečėnų interneto svetainė „Kavkaz Centr“. Jis pagyrė Lietuvos valdžią už jos veiksmus „Kavkaz Centr“ atžvilgiu. Tai ir suprantama. Dabartinių valdančiųjų prorusiška politika pakankamai aiški. Todėl J.Zubakovas iš tiesų gali džiaugtis ne tik Lietuvos gamtos grožybėmis, bet ir tuo, kad jo tėvynainiai Lietuvoje jaučiasi kaip namie. Iš tiesų juk valdančiosios partijos lyderiai jau pareiškė, kad būsimuosiuose rinkimuose savo pagrindiniais sąjungininkais laiko Rusų sąjungą, broliaujasi ir su kitomis aiškiai prorusiškomis partijomis.


Lietuvos ir Lenkijos prezidentai palaiko Popiežiaus iniciatyvą ES Konstitucijoje paminėti krikščionybę

Apie ketinimus surengti Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimą su Europos Komisijos prezidentu Romanu Prodžiu telefonu kalbėjosi Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Rolandas Paksas ir Aleksandras Kvašnievskis. Šio susitikimo metu didelis dėmesys būtų skiriamas bendrų infrastruktūrinių projektų plėtrai.


Pasaulio informacijos technologijų forumas „WITFOR – VILNIUS 2003“

Gruodžio viduryje Ženevoje įvyks Pasaulio viršūnių susitikimas informacinės visuomenės plėtros klausimais. Šio susitikimo parengiamasis akcentas – Pasaulio informacijos technologijų forumas „WITFOR – VILNIUS 2003“ įvyko Lietuvos sostinėje. Tris dienas (rugpjūčio 27–29) Kongresų rūmai buvo pilnutėliai delegatų iš visų Žemės rutulio kampelių, besiskiriančių odos spalva, veido bruožais, kalbų įvairove. 650 dalyvių iš 72 valstybių jungė bendras noras pasidalyti patirtimi, įgyti žinių, siekiant informacinės visuomenės plėtros savo šalyse. Ne veltui XX a. pabaigoje XXI amžius buvo pavadintas aukštų informacijos technologijų amžiumi. Vyksta tai, kas neišvengiama: pasaulis žengia ta kryptimi, kaip ir buvo numatyta.
Forumo atidaryme dalyvavęs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, „WITFOR – VILNIUS 2003“ garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas kalbėjo: „Lietuvos dalyvavimas „WITFOR – VILNIUS 2003“ iškeltų uždavinių sprendime, pagalba besivystančioms ir ekonomiškai stiprėjančioms tautoms padedant įgyvendinti informacinės plėtros strategijas ir projektus, įveikiant informacinę nelygybę, rodo mūsų šalies ryžtą dalyvauti ir ne vien Europos, bet ir pasaulio globalių informacijos ir telekomunikacijos technologijų procesų raidoje.


Lietuvos pozicija - tikslinti, konkretizuoti ir, esant reikalui, taisyti ES Konstitucinę sutartį

Lietuva iš esmės pritaria Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projekte apibrėžtam konstituciniam ir politiniam balansui bei mano, kad papildomų diskusijų tarpvyriausybinėje konferencijoje reikės tik keliais klausimais. Tai Prahoje surengtame penkiolikos Europos Sąjungos valstybių narių ir kandidačių atstovų susitikime pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis. Susitikime aptariamos šalių pozicijos bei derinami bendri prioritetai artėjančioje ES tarpvyriausybinėje konferencijoje. Kita vertus, pasak Lietuvos diplomato, reikės įvertinti, "kaip praktikoje atrodys pasiektas kompromisas".


Raginama nedelsti pratęsti susitarimą dėl gynybos politikos

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vytautas Landsbergis yra susirūpinęs dėl to, kad delsiama dar ketveriems metams pratęsti parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Parlamentaro nuomone, atnaujinti šį 2001 metais pasirašytą susitarimą dėl gynybos politikos buvo galima ir prieš vasaros atostogas. „Atrodė, kad viskas pakankamai aišku.


Dėl naftos gręžinių grėsmės Lietuvos pajūriui ir pamariui

Lietuvos Respublika, susirūpinusi dėl grėsmingos aplinkai naftos telkinio D-6 eksploatacijos Nidos gręžinyje (iš tiesų daugelyje tenykščių gręžinių prie pat Lietuvos sienos Baltijoje), dar nėra pakankamai ryžtinga, kad ne retoriškai, o valstybiškai pareikalautų visiško tarptautinio skaidrumo dėl šios verslovės bei ypatingo jautrumo statuso visai Baltijos jūrai. Tokio statuso pripažinimą Baltijai neseniai vetavo Rusija, savo interesus iškėlusi aukščiau už gerą kaimynystę, nors tai keistas atsakas į Europos Sąjungos tiesiamą ranką “naujiesiems kaimynams”. Dar nėra pareikalauta nė šimtaprocentinės materialios atsakomybės garantijų, jeigu ties Nida įvyktų “kaip visada”. Todėl visai teisus kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kuris pastebi maksimalios apsaugos būtinybę, o maksimali Kuršių nerijos, kaip pasaulio paveldo, apsauga – tai būtent atsisakyti šio eksperimentinio ir geopolitinio gręžinio arba sustabdyti darbus ilgam laikui, išsigręžiant vietoj to dar vieną skylę Sibiro platybėse. Pažymėtina, kad čia būtume vieningi ir su Karaliaučiaus krašto gyventojais, ir su tarptautine gamtosauga.


Teisės, dorovės ir kultūros santykis
Prof. Alfredo Smailio ir kun. Prano Račiūno, MIC, požiūriu

Lietuvos Sąjūdžio (LS) tarybos iniciatyva 1992 m.rugsėjo 26 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvyko Sąjūdžio Santaros konferencija „Piliečių dorovė – tautos valstybingumo laidas“. LS garbės pirmininkas prof.Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad „ši konferencija – tautos pakilimas kovai už išlikimą, už dorą žmogų – vyksta toje pačioje salėje, kurioje buvo suburtas Sąjūdis. Politiniai tikslai pasiekti, mes sugebėjome įveikti baimę ir atsisakyti netiesos. Bet ar mes jau žinome,kas yra morali politika ir politikos moralė? Ar kartais neima viršaus pragmatinė ir konformistinė politika?“
Šiame rašinyje nušviečiami teisės, dorovės ir kultūros santykio aspektai, paliesti prof.Alfredo Smailio pranešime „Teisė ir moralė“ ir tautos dorovės ugdymui daug nusipelnusio kun. Prano Račiūno, MIC, (jau mirusio) studijoje „Lietuvos dorovinio auklėjimo klausimai“. Jų pateikti samprotavimai ir pasiūlymai neprarado aktualumo ir šiandien, kai įžengėme į XXI amžių, kai beveik visur įsivyrauja pragaištingas pragmatizmas.


Ambicijos ir tikrovė

Jau šį mėnesį turėtų būti pasirašyta sutartis tarp Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos dėl vieningos ekonominės erdvės sukūrimo. Kad Baltarusija ir Kazachstanas glaudžiasi prie Maskvos, visiškai suprantama, tačiau dėl Ukrainos yra tam tikrų niuansų. Tiesa, Maskva nepaliaujamai spaudžia Kijevą visais frontais. Ir ekonomiškai, ir politiškai. Tai daryti visai nesunku, nes prezidentas Leonidas Kučma ir premjeras Viktoras Janukovičius neslepia savo prorusiškos orientacijos, nors dažnai deklaruoja norą suartėti su Europos Sąjunga, dargi NATO. Savo tariamą ištikimybę Vakarams, pirmiausia Jungtinėms Valstijoms, Kijevas pademonstravo pasiųsdamas savo karinį kontingentą į Iraką. Šiuo metu dar labiau išryškėjo Ukrainos priklausomybė nuo Rusijos. Mat šalį ištiko labai didelis maisto produktų stygius. Valdžios viršūnės, prezidentas ir premjeras šių metų nederlių aiškina nepalankiais orais.


Dar vienas pavojingas auglys

Kinijos sostinėje Pekine įvyko šešių šalių - JAV, Rusijos, Japonijos, Kinijos ir Pietų bei Šiaurės Korėjų derybos. Pagrindinis derybų klausimas - kaip nors įtikinti stalinistinį Pchenjano režimą atsisakyti branduolinių ginklų gamybos. Pagaliau priversti Šiaurės Korėjos režimą liautis šantažuoti visą pasaulį branduoliniu vėzdu. Juk dabar nė viena branduolinė valstybė, netgi tarpusavyje besiriejančios Indija ir Pakistanas, to nedaro viena kitos atžvilgiu. Dėl Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės, be kaimyninės Pietų Korėjos, labiausiai susirūpinusios Jungtinės Valstijos. Kaip žinoma, JAV prezidentas Džordžas Bušas priskyrė Šiaurės Korėją prie „blogio ašies“ valstybių. Aišku, nuvertus Irake Sadamo Huseino režimą, Šiaurės Korėja dabar yra bene vienintelė valstybė, kelianti grėsmę ne tik Azijos regiono, bet ir pasaulio taikai.


Doleris pamažu atsigauna

Pasaulio ekonomistai prognozuoja, kad JAV dolerio kursas kils, tačiau daugelis abejoja, ar kurso augimas bus toks pat ženklus, kaip neseniai įvykęs smukimas.
Doleris stiprėja ne tik dėl augančios JAV ekonomikos, didelę įtaką kurso augimui turi įtakingų pasaulio valstybių, ypač Didžiosios Britanijos bei kitų Europos šalių, Rusijos bei Japonijos ekonominė situacija.


JAV specialiųjų tarnybų dėmesį patraukė naujasis kompiuterinis virusas

Naujo milžinišku tempu plintančio kompiuterinio viruso atsiradimas ,,Windows“ operacinėje sistemoje gali atnešti milijoninių nuostolių didžiausiam kompiuterinių programų tiekėjui pasaulyje kompanijai ,,Microsoft“. Tačiau sunerimę ne tik šios kompanijos vadovai, naujuoju virusu susidomėjo ir JAV teisėsaugininkai bei FTB. Viena galimų elektros energijos tiekimo tinklų šalies šiaurės rytuose bei Kanados pietinėje dalyje gedimų priežasčių, pasak kai kurių specialistų, galėjęs tapti būtent šis kompiuterinis virusas. Tiesa, vėliau ši versija buvo atmesta.


Oslas - brangiausias pasaulio miestas

Pasak dienraščio “Frankfurter Allgemeine Zeitung”, brangiausias pasaulio miestas yra Oslas, ypač didelių atlyginimų galima tikėtis Ciūriche, o Frankfurtas būtų dar labiau tinkamas gyventi, jei nevargintų dideli mokesčiai. Šias ir kitas išvadas paskelbė Šveicarijos bankas UBS, atlikęs 70 pasaulio didmiesčių palyginamąjį kainų ir darbo užmokesčio tyrimą.


„British Airways“ nuostoliai

Britų oro linijų kompanija ,,British Airways“ patyrė milijoninių nuostolių dėl Londono Hitrau oro uoste vasarą vykusių darbuotojų streikų. Specialistai teigia, kad tokių didžiulių nuostolių šiai oro linijų bendrovei iki šiol neteko patirti. Pirminiais duomenimis, ,,British Airways“ dėl streikų galėjo netekti maždaug 100 milijonų svarų sterlingų (apie 140 mln. JAV dolerių) pelno. Oficialiuose pranešimuose teigiama, jog vien liepos mėnesį Hitrou oro uoste vykęs administracijos darbuotojų streikas oro linijoms kainuos 30-40 mln. svarų sterlingų.


FTB siekia užkirsti kelią duomenų apie JAV ekonomiką nutekėjimui

Federalinis tyrimų biuras (FTB) nusprendė imtis itin griežtų priemonių prieš kiekvieną, kuris mėgins neteisėtai pasinaudoti JAV kompiuterinių programų, mokslinių tyrinėjimų ar karinės technikos duomenimis.


Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centrui iškilo pavojus būti uždarytam

Rugpjūčio pradžioje Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro vadovas profesorius J.Levada žiniasklaidos atstovams paskelbė, kad jo vadovaujamai organizacijai gresia pavojus būti uždarytai.


Konferencijoje prisimintas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos

Lietuvos derybininkų profesionalumas, diplomatiškumas ir lankstumas, didelė įtampa, vyravusi tarp Lietuvos ir Rusijos derybininkų prieš dešimt metų, buvo prisiminta penktadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dešimtosioms metinėms.


Tėvynės sąjunga kviečia į akciją „Nidai - taip,
„Lukoil“ – ne!“

Nekreipdama dėmesio į Lietuvos reiškiamą susirūpinimą, Rusijos naftos kompanija „Lukoil“ artimiausiu metu ruošiasi pradėti statyti platformas naftos gręžiniui telkinyje „D-6“. Vos už poros dešimčių kilometrų nuo Nidos esančiame telkinyje naftos gavybą rengiamasi pradėti dar šių metų pabaigoje, neturint tarptautinių gamtosaugos ekspertų išvados, atsisakant bendradarbiauti ne tik su Lietuva, bet ir su Kuršių neriją Pasaulinio paveldo dalimi paskelbusia UNESCO.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija