Dėl naftos gręžinių grėsmės Lietuvos pajūriui ir pamariui

Lietuvos Respublika, susirūpinusi dėl grėsmingos aplinkai naftos telkinio D-6 eksploatacijos Nidos gręžinyje (iš tiesų daugelyje tenykščių gręžinių prie pat Lietuvos sienos Baltijoje), dar nėra pakankamai ryžtinga, kad ne retoriškai, o valstybiškai pareikalautų visiško tarptautinio skaidrumo dėl šios verslovės bei ypatingo jautrumo statuso visai Baltijos jūrai. Tokio statuso pripažinimą Baltijai neseniai vetavo Rusija, savo interesus iškėlusi aukščiau už gerą kaimynystę, nors tai keistas atsakas į Europos Sąjungos tiesiamą ranką “naujiesiems kaimynams”. Dar nėra pareikalauta nė šimtaprocentinės materialios atsakomybės garantijų, jeigu ties Nida įvyktų “kaip visada”. Todėl visai teisus kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kuris pastebi maksimalios apsaugos būtinybę, o maksimali Kuršių nerijos, kaip pasaulio paveldo, apsauga – tai būtent atsisakyti šio eksperimentinio ir geopolitinio gręžinio arba sustabdyti darbus ilgam laikui, išsigręžiant vietoj to dar vieną skylę Sibiro platybėse. Pažymėtina, kad čia būtume vieningi ir su Karaliaučiaus krašto gyventojais, ir su tarptautine gamtosauga.
Kita vertus, Lietuvos poziciją Baltijoje silpnina neapibrėžtumas dėl Kintų gręžinio. Užliejama pamario žemuma – tai ne visai “sausuma”, ir nelaimės pasekmės šiam kraštui būtų ne mažiau tragiškos negu Nidos-Rasytės zonai bei visam Kuršių nerijos pajūrio regionui. Pamario gyventojai plėtoja turizmo paslaugas, o tarptautinio turizmo verslas – Lietuvos ateitis. Jai grėsmę – ir šioje vietoje, ir visose mariose, - kelia neatsakingas kapitalizmas, jau prieš keletą metų numojęs ranka į tuomečio prezidento V. Adamkaus protestą dėl įstatymą pažeidusio gręžinio Minijos draustinyje.
Vyriausybė turėtų atsižvelgti į vieningą piliečių savivaldos protestą ir šiuosyk neremti naftos verslovininkų, kurie neseniai jau gavo didelę dovaną – nemokėti Lietuvai apie 80 mln. litų mokesčio. Pastaroji aplinkybė, vertinta kaip korupcinis valdžios partijų žingsnis, dabar gali virsti naudingu argumentu neleisti Kintų supramoninimo – iš kompanijų laukiamo papildomo pelno valstybė vis tiek nieko negautų.
Abu atvejai turi ryšį, ir Lietuvos valstybė, prioritetiškai gindama nuo kažkurių oligarchų Kuršių neriją, privalo būti nuosekli, ginti ir savo marias, ir pamarį.

Vytautas LANDSBERGIS,
Seimo narys, buvęs aukščiausias valstybės pareigūnas

© 2003"XXI amžius"