Doleris pamažu atsigauna

Pasaulio ekonomistai prognozuoja, kad JAV dolerio kursas kils, tačiau daugelis abejoja, ar kurso augimas bus toks pat ženklus, kaip neseniai įvykęs smukimas.
Doleris stiprėja ne tik dėl augančios JAV ekonomikos, didelę įtaką kurso augimui turi įtakingų pasaulio valstybių, ypač Didžiosios Britanijos bei kitų Europos šalių, Rusijos bei Japonijos ekonominė situacija.
Bene didžiausią įtaką pastarųjų kelių mėnesių Didžiosios Britanijos rinkai turėjo ginklų eksperto D.Kelio mirtis. Ši mirtis visuomenę privertė susimąstyti apie tai, ar šalies vyriausybė tinkamai atlieka savo pareigas, bei galimą ministrų kabineto krizę. Premjero T.Bleiro reitingai smarkiai krito, britams tapus amerikiečių sąjungininkais karo Irake metu, tačiau dabar jis rinkėjams atrodo dar nepatrauklesnis, kaip, beje, ir kai kuriems partijos nariams. Sunku prognozuoti tolesnę T.Bleiro politinę karjerą, tačiau, be jokių abejonių, dabartinė nestabili politinė situacija turės įtakos finansų biržoms, kurios skuba reaguoti mažindamos svaro sterlingo kursą. Tačiau ekonomistai bene vieningai tvirtina, jog Didžiajai Britanijai šiandien sekasi kur kas geriau nei euro zonos valstybėms. Britai protingai planuoja valstybės išlaidas bei savo šalies biudžetą, todėl jei šią šalį ir ištiktų ekonominė krizė, ji būtų gerokai mažesnė nei kitose Europos šalyse.
Ekspertus neramina ir neaiški situacija Rusijos biržose, kurią itin paaštrino vieno naftos pramonės magnatų suėmimas. „Jukos“ vadovas kaltinamas mokesčių slėpimu, neteisėtu privatizavimu bei kitais nusikaltimais, kuriems įrodyti kol kas nepavyko rasti įkalčių. Tiek „Jukos“ vadovai, tiek ir Rusijos prezidento administracijos atstovai mano, jog šis kaltinimas neatsitiktinis. Prezidentas V.Putinas baiminasi, kad turtingiausiu Rusijos žmogumi ir vienu įtakingiausiu oligarchu laikomas M.Chodorkovskis anksčiau ar vėliau panorės valdyti šalį, jei ne de jure, tai bent jau de facto. Todėl tikėtina, kad V.Putinas darys spaudimą valstybiniams kaltintojams tam, kad iš savo kelio pašalintų jam neparankų verslininką. Kova nebus trumpa, ji nulems kelerių ateinančių metų Rusijos politinį bei ekonominį vystymąsi. Nestabili situacija gali atbaidyti potencialius užsienio investuotojus. Per porą savaičių po kaltinimų M.Chodorkovskiui Rusijos rublio kursas krito 15 proc. Jei rublis ir toliau nuvertės, vargu ar tokį kurso kritimą kas nors pajėgs sulaikyti. Investuotojai skubės keisti rublius į kitą tvirtesnę valiutą, o rinkoje ims cirkuliuoti milžiniškos grynųjų pinigų sumos. Stengdamasis to išvengti Rusijos centrinis bankas priėmė naują potvarkį. Nuo šiol Rusijos eksportuotojai privalės į rublius keisti ne 50, bet tik 25 proc. uždirbtos valiutos. Ekonomistai tikina, kad tokia tvarka ilgainiui dar labiau sumažins rublio kursą ir tuo pačiu padės atsigauti JAV doleriui.
Pasaulio valiutų kursams didelės įtakos turi ir Japonija, vadinama viena didžiausių valiutų manipuliatorių. Nuo šių metų pradžios Japonija į apyvartą išleido didžiulę grynųjų jenų sumą, taip norėdama padengti savo eksportuotojams dėl mažėjančio dolerio kurso kylančias išlaidas. Tokie vyriausybės veiksmai silpnina jeną, o Japonijoje gaminamos prekės užsienio rinkose tampa dar patrauklesnės, taip išsaugodamos nemažėjantį Japonijos eksportą. Teigiama, jog vien per šių metų gegužę bei birželį Japonija išspausdino beveik keturis trilijonus jenų. Japonija taip elgėsi ir anksčiau, tačiau šį kartą Vašingtono bankininkai ir politikai apsimeta nepastebintys šios milžiniškos grynųjų pinigų emisijos.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Vašingtonas siekia dolerio kurso didėjimu atkeršyti Paryžiui ir Berlynui, nepritarusiems karui Irake, tačiau, be abejonės, tai turės įtakos visoms euro zonos valstybėms. JAV Iždo sekretorius Dž.Snau viename paskutiniųjų viešų pasisakymų pabrėžė, jog Japonijai būtina išlaikyti eksportą, todėl JAV nesirengia kritikuoti šios šalies fiskalinės politikos.
Tuo tarpu didieji Vokietijos koncernai mažina gamybos apimtis ir atleidžia iš darbo tūkstančius darbuotojų. Kancleris G.Šrioderis sakosi tikįs, kad paskutiniaisiais šių metų mėnesiais Vokietijos ekonomika atsigaus. Daugelis Vokietijos ekonomikos ekspertų nėra tokie optimistai, jie tikina, jog šalį gali apimti krizė. Beveik visi ekonominiai rodikliai primena 1982-uosius bei 1993-iuosius, t.y. paskutiniąsias ekonomines krizes. Skirtumas tik toks, kad šiandieninė Vokietijos ekonomikos būklė kaip niekad anksčiau svarbi kaimyninėms valstybėms. Pavyzdžiui, Olandijos BVP per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 0,5 proc., t.y. pasiekė ekonominės krizės ribą. O ir pačios Vokietijos eksportas į euro zonos šalis pastebimai mažėja – to Vokietijoje jau seniai nebuvo. Krizės priežastimi ne vienas ekonomistas įvardija aukštą euro kursą, palyginti su doleriu. Kiti teigia, jog tai neišvengiamos karo Irake pasekmės, kryptinga amerikiečių ekonominė politika ar net netipinio plaučių uždegimo (SŪRS) epidemijos Azijos šalyse sukelta nestabilumų banga.
Mažėjantis ekonominis aktyvumas šiuo metu pastebimas beveik visose pasaulio valstybėse. Euro zonos šalių ekonomikos silpnėjimą nemaža dalimi lemia Europos centrinio banko vykdoma kreditų politika, dėl kurios euro zonos valstybės negali taip laisvai naudotis pinigų resursais kaip, tarkim, Didžioji Britanija ar JAV. Ekonominis nuosmukis iš JAV persikelia į Europą. Sustiprėjus doleriui, vėl padidės Europos šalių eksportas, o Europos biržose akcijų kursas pasieks ankstesnį lygį. Ekspertai mano, kad euro zonos valstybių ekonominis augimas didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar per artimiausius dvylika mėnesių pavyks atsigauti JAV ekonomikai.
Milžiniško dolerio kurso augimo nesitikima dėl keleto priežasčių. Bene reikšmingiausia jų – JAV federalinio biudžeto deficitas, kuris per 2003-2004-uosius turėtų siekti 930 milijardų dolerių. Prieš rinkimus Dž.Bušas žadėjo, kad biudžeto deficitas per dešimt metų tesieks 400 mlrd., tačiau vien amerikiečių karinių pajėgų buvimas Irake kiekvieną mėnesį JAV mokesčių mokėtojams kainuoja 3,9 mlrd. dolerių. Dolerio augimą lėtina ir kitų pasaulio šalių oficialioji pozicija. Žiniasklaidos pranešimai apie tai, jog amerikiečiai Irake nepajėgia užtikrinti saugumo, investuotojus ragina rinktis kitas valstybes. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija pasaulinėse rinkose nuolat keičiasi, todėl galimos tam tikros paklaidos bei netikėtumai.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"