Oslas - brangiausias pasaulio miestas

Pasak dienraščio “Frankfurter Allgemeine Zeitung”, brangiausias pasaulio miestas yra Oslas, ypač didelių atlyginimų galima tikėtis Ciūriche, o Frankfurtas būtų dar labiau tinkamas gyventi, jei nevargintų dideli mokesčiai. Šias ir kitas išvadas paskelbė Šveicarijos bankas UBS, atlikęs 70 pasaulio didmiesčių palyginamąjį kainų ir darbo užmokesčio tyrimą.
Prieš trejus metus UBS atliktame tyrime brangiausio miesto titulas teko Tokijui. Tačiau, pasak UBS ekonomisto Aleksandro Koblerio, Tokijas savo pozicijas prarado “dėl nusilpusios jenos ir Japonijos defliacijos”. Šiuo metu Japonijos sostinė užima trečiąją vietą, o antroje ir ketvirtoje pozicijoje atitinkamai puikuojasi Honkongas bei Niujorkas.
Po Niujorko UBS sudarytame brangiausių miestų sąraše eina Ciūrichas, Kopenhaga, Londonas, Bazelis, Čikaga ir Ženeva. Pigiausieji iš lygintų 70 didmiesčių yra Buenos Airės ir Bombėjus.
Europoje brangumu ypač pasižymi Londoną ir Paryžių lenkiantys Skandinavijos bei Šveicarijos miestai. Pavyzdžiui, Ciūriche kainos yra maždaug 10 proc. didesnės nei Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sostinėse.
Vis dėlto Šveicarijos ir Skandinavijos šalių gyventojams nereikia pernelyg sukti galvos dėl didelių pragyvenimo išlaidų, nes jie labai daug uždirba. Dirbantys Ciūriche gali džiaugtis didžiausiu užmokesčiu - 35 Šveicarijos frankais (23 eurais) per valandą - tarp 70 UBS stebėtų didmiesčių. Apskaičiuojant šį trylikos įprastinių profesijų darbuotojų vidutinį valandos užmokestį atsižvelgta ir į atostogų laiką.
Frankfurte ir Berlyne dirbantys žmonės per valandą atitinkamai gauna po 24 ir 22 eurus. Tačiau nors šiuose Vokietijos miestuose kainų lygis nėra aukštas, nemenką dalį atlyginimo tenka skirti mokesčiams bei socialiniam draudimui. Šveicarų darbuotojai namo parsineša 74 proc. užmokesčio, tuo tarpu mažiau uždirbantiems Frankfurto gyventojams po atskaitymų telieka 66 proc. algos.
Skaičiuojant pagal Didžiosios Britanijos leidinio “The Economist” sukurtą pragyvenimo išlaidų ir perkamosios galios įvertinimo modelį, vidutiniam Frankfurto gyventojui dėl “McDonald’s” mėsainio “Big Mac” tenka paplušėti 15 minučių. Tuo tarpu vidutinis šveicaras jį užsidirba per 14 minučių, Tokijo, Čikagos ir Los Andželo darbuotojai - vos per dešimt minučių. O štai Nairobio gyventojams “Big Mac” mėsainis atsieina tris darbo valandas, už kilogramą duonos jiems tenka dirbti 45 minutes.

ELTA

© 2003"XXI amžius"