Horizontai

Didžiausia energetikos sistemos Šiaurės Amerikoje avarija privertė susimąstyti apie šios infrastruktūros modernizavimą

Rugpjūčio 15-osios vakarą „Time Square” aikštė Niujorke buvo pilna žmonių. Nebuvo elektros, sutriko eismas, nevažiavo elektriniai traukiniai, uždaryti oro uostai ...

Tamsoje žmonės stabdo taksi norėdami grįžti namo

Rugpjūčio 14-osios vakarą beveik visi šiaurės rytuose esančių JAV valstijų bei pietinės Kanados dalies gyventojai buvo priversti praleisti tamsoje. Niujorkui, Detroitui, Bostonui, Torontui, Otavai ir kitiems didmiesčiams nebuvo tiekiama elektros energija. Oficialiai skelbiama, kad šis incidentas neturėjo skaudžių pasekmių. Tačiau elektros energijos tiekimo tinklų avariją sukėlusios priežastys lieka neaiškios. Komisija išvadas žada pateikti maždaug per mėnesį.
JAV prezidentas Dž.Bušas, tuo metu viešėjęs Kalifornijoje, atmetė teroro akto versiją. Pasak jo, šis incidentas rodo energetikos sistemos infrastruktūros, kuri jau gerokai pasenusi, spragas. Pats Dž.Bušas jokios kitos avarijos versijos nepateikė. Netrukus buvo sudaryta bendra Amerikos ir Kanados ekspertų grupė, tačiau elektrą tiekiančių kompanijų atstovai nuolat vieną po kitos atmesdavo galimas incidento priežastis. Viena pirmųjų buvo atmesta versija neva dėl pernelyg didelio krūvio išsijungusi Pensilvanijos atominė elektrinė. Nepasitvirtino ir spėjimai apie galimą žaibo iškrovą į šalia garsiojo Niagaros krioklio įkurtą hidroelektrinę. Daugelis ekspertų nusprendė, jog elektros energijos teikimas pirmiausia sutriko vienoje iš Ohajo valstijos elektrinių. Esama duomenų, kad vienoje elektros perdavimo linijų Klivlende įvyko gedimas, tačiau kompiuterinė sistema laiku nesureagavo. Tuo tarpu naujasis Niujorko meras M.Blumbergas mano, kad pagrindine avarijos kaltininke reikėtų laikyti Kanadą, kur pastaruoju metu itin išaugo elektros energijos vartojimas. Kanados atstovai tai griežtai neigia. Tikslūs patirti nuostoliai kol kas nežinomi, tačiau jie milžiniški. Manoma, kad vien Niujorkas patyrė 0,5 milijardo dolerių žalą. Per 29 valandas neveikiant šaldymo įrenginiams parduotuvėse sugedo tonos maisto produktų, teko atšaukti visus lėktuvų skrydžius bei sustabdyti pramonės įmonių veiklą. Daug kur neveikė telefono linijos. Klivlendo ir jo priemiesčių gyventojai liko be geriamojo vandens, todėl daugelis vandenį sėmė tiesiog iš Erio ežero. Padaugėjo darbo ugniagesiams. Teigiama, jog Niujorke kilo apie 60 gaisrų, kuriuos sukėlė žvakės. Vieno gaisro metu 40 metų moterį ištiko širdies smūgis, po kurio ji taip ir neatsigavo. Laimei, daugiau aukų išvengta.
Nuo 1965-ųjų JAV teritorijoje užfiksuota net aštuoni dideli elektros tinklų gedimai, tačiau šis pats didžiausias. Vadinamas niekad nemiegančiu miestu Niujorkas skendėjo tamsoje. Kitą dieną vis dar neveikė beveik visos valstybinės įstaigos. Ligoninės ir kalėjimai be elektros neliko – jie naudojosi savais elektros generatoriais. Niujorkiečiai elgėsi ramiai. Mieste nepadaugėjo vagysčių bei plėšimų. Ilgapirščiai neveikiančia signalizacija pasinaudojo vos keliose avalyne ir mobiliaisiais telefonais prekiaujančiose parduotuvėse, policijos suvestinėse užregistruotas mėginimas apiplėšti vieną Harlemo bankų.
Daugiaaukščiuose gyvenantiems žmonėms teko verstis be oro kondicionierių. Niujorke tai opi problema, mat čia oras labai drėgnas, o daugelio dangoraižių langų neįmanoma atidaryti. Oro temperatūra Niujorke tą dieną siekė 33 laipsnius karščio. Iš šios nelaimės pavyko pasipelnyti žibintuvėlių bei baterijų prekeiviams, per keletą valandų niujorkiečiai išpirko visas parduotuvėse buvusias žvakes. 16 val. 11 min. vietos laiku dingus elektrai, tūkstančiai Niujorko metro keleivių kelias valandas buvo priversti praleisti visiškoje tamsoje ir nežinioje. Panašiai jautėsi ir įstrigusieji liftuose. Tūkstančiai namų negalinčių pasiekti niujorkiečių bei miesto svečių naktį praleido parkuose ar tiesiog gatvėse. Po šios avarijos miesto valdžia prisiminė, kad Niujorke praktiškai nėra visuomeninių tualetų. Visuomenės pasipiktinimą sukėlė ir tai, jog nelaimės ištiktiems žmonėms nebuvo suteiktas prieglobstis nakvynės namuose, kareivinėse ar vasaros metu ištuštėjusiose mokyklose. Miesto valdžia nepasirūpino ir miestelėnų maistu, tačiau daugelis parduotuvių savininkų dalijo geriamąjį vandenį. Padėtis stabilizavosi pradėjus veikti garsiajai Niujorko akcijų biržai. Tuo metu vis dar neveikė daugelis miesto degalinių, nebuvo transliuojamos radijo ir televizijos laidos. Niujorkiečiai turėjo tenkintis vieninteliu dienraščiu ,,Daily News“, kuris leidžiamas ir spausdinamas Niudžersio valstijoje, kur elektros energijos tiekimas nebuvo sutrikęs.
Juokaujama, kad po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių tokios elektros tinklų avarijos amerikiečiams nebaisios. Miesto meras dėkojo niujorkiečiams už palaikymą bei pabrėžė, kad miestas nė iš tolo neprimena aštuntojo dešimtmečio Niujorko, kai po panašios elektros tinklų avarijos kelias paras miestą drebino neramumai.
Kanados Ontarijo provincijoje kitą dieną po avarijos veikė vos 5 proc. degalinių, prie kurių driekėsi milžiniškos automobilių eilės. Neveikiant visuomeniniam transportui, darbdaviams teko suteikti darbuotojams laisvą dieną. Žinių daugelis šios provincijos gyventojų galėjo klausytis tik automobiliuose, nes nepasirodė nė vienas Toronte leidžiamas dienraštis, neveikė vietinis radijas bei televizijos stotys.
Dėl gedimų elektros tinkluose be elektros energijos liko apie 50 milijonų gyventojų Niujorko, Niudžersio, Konektikuto, Pensilvanijos, Ohajo ir Mičigano valstijose bei Ontarijo provincijoje Kanadoje. JAV politikai dėl šios nelaimės linkę kaltinti vieni kitus. Tiek respublikonai, tiek demokratai kaltina oponentus priešinimusi vienodų visai šaliai energetinių standartų įvedimui. Energetikos ministras S.Abrahamas pakvietė įstatymų leidėjus kuo greičiau priimti energetikos tiekimo standartus bei vartotojų saugumą garantuojančius įstatymus, nes esą dabar netgi nėra numatyta bausmių pažeidusiems energetinės sistemos eksplotavimo reikalavimus. Baltųjų rūmų atstovai suskubo pareikšti, jog demokratai Kongrese kaip įmanydami vilkina tokių įstatymų projektų svarstymą. Tikimasi, kad abiem pusėms priimtinas kompromisas bus pasiektas viename pirmųjų rudenį vyksiančių Kongreso posėdžių.
Avarijos priežastis tiriantiems komisijos pareigūnams pavyko nustatyti, jog gedimas Ohajo elektrinėje įvyko maždaug prieš valandą iki tol, kol tamsoje paskendo Niujorkas ir kiti didmiesčiai. Kompiuterinės signalizacijos sutrikimas dėl kol kas nenustatytų priežasčių neįspėjo kitų valstijų elektros tiekėjų. Tuo tarpu eiliniams vartotojams sunku įsivaizduoti, kaip mažytis gedimas kažkur šalies glūdumoje gali daugiau nei parai paralyžiuoti šeštadalį ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės. Specialistai teigia, kad tokios problemos šiuolaikiniame technologijų pasaulyje praktiškai neišvengiamos. Elektros perdavimo sistemos sandara itin sudėtinga, netgi mokslininkai nepajėgūs atspėti visus jai gresiančius pavojus. Panašių sutrikimų nepavyks išvengti ir ateityje, jei energetinė infrastruktūra nebus atnaujinta. JAV net 90 proc. strategiškai svarbių infrastruktūros objektų priklauso privatiems asmenims. Vyriausybė nepajėgi kontroliuoti savininkų veiksmų, nes tai prieštarautų šalies įstatymams. Viena galimų išeičių galėtų būti tam tikrų taisyklių nustatymas elektros gamintojams bei eksportuotojams, kurios turėtų atsižvelgti į rinkos reikalavimus.
Šiaurės Amerikoje iki šiol didžiausia elektros tinklų avarija buvo įvykusi 1965-aisiais. Tuomet be elektros energijos liko apie 30 mln. žmonių septyniose JAV valstijose ir dviejose Kanados provincijose, tačiau elektros tiekimas buvo atnaujintas praėjus vos trylikai valandų. Tąkart sugedo Niagaros elektrinės generatorius, ir po šios avarijos JAV pareigūnai nutarė sukurti vieningą šalies energetinę sistemą. Šiemet daugiau nei parą elektros tiekimas buvo nutrauktas net 50 mln. JAV ir Kanados gyventojų – tokios nelaimės niekas negalėjo net įsivaizduoti. Jei dvišalė energetikos ekspertų komisija patvirtins, jog avariją sukėlė gedimas Ohajo elektrinėje, kaltę teks prisiimti kompiuterinės jau 30 metų nuolat tobulinamos JAV elektros tiekimo tinklų sistemos kūrėjams.

Gražina MINKAUSKAITĖ
EPA-ELTA nuotraukos