Švedai
neatsisakė kronos
|
Paskelbus referendumo rezultatus,
Švedijos premjeras Goranas Personas
nuleidęs galvą palieka socialdemokratų
partijos būstinę Stokholmo centre
EPA-ELTA nuotrauka
|
|
Nužudytoji Švedijos užsienio reikalų
ministrė Ana Lind
Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka |
Petras KATINAS
Nepaisant optimistinių Švedijos
ministro pirmininko Gorano Persono prognozių, kad referendumas pavyks,
dauguma Švedijos laikraščių rašė, jog nei Anos Lind nužudymas, nei
G.Persono optimizmas nepadarys jokio įspūdžio euro įvedimo skeptikams.
Už ES vieningosios valiutos įvedimą, preliminariais duomenimis,
balsavo tik 41 proc. balsavusiųjų, prieš 57 proc. Balsavime dalyvavo
apie 80 proc. iš septynių milijonų Švedijos rinkėjų.
Pažymima, kad žmonės ne tiek balsavo
prieš eurą, kiek prieš vyriausybę. Todėl neatmetama galimybė, jog
G.Persono vyriausybė gali netrukus atsistatydinti, nors premjeras,
neslėpęs savo nusivylimo referendumo rezultatais, apie atsistatydinimą
neužsiminė.
Apie naujo referendumo surengimą
kol kas negali būti ir kalbos. Šios sudėties parlamentas, aišku,
jokiu būdu nesiryš tokiam žingsniui. O naujo Švedijos parlamento
rinkimai įvyks 2006 metais. Todėl, jeigu referendumas ir bus surengtas,
tai ne anksčiau kaip po dešimties metų.
Na, o euro įvedimo priešininkai
džiūgauja. Jų žodžiais tariant, švedai aiškiai parodė, jog, neatsisakydami
tradicinės kronos, jie dar kartą pademonstravo savo nuostatą niekam
nepaaukoti nė gramo Švedijos suvereniteto.
Referendumas Švedijoje dėl euro
įvedimo vyko ypatingomis sąlygomisŲjo išvakarėse Europą sukrėtė
Švedijos užsienio reikalų ministrės, 46 metų politikės A.Lind nužudymas
pačiame Stokholmo centre. Nežinomas žudikas subadė ją peiliu, kai
ji atėjo apsipirkti į perpildytą Švedijos sostinės parduotuvę, ir,
nepaisant didžiulių medikų pastangų bei dvylika valandų trukusios
operacijos, ministrė mirė. Kaip žinoma, Švedija laikoma viena saugiausių
Europos valstybių ir vyriausybės ministrai neturi savų kūnsargių.
Demokratinės Švedijos ministrai niekuo nesiskiria nuo eilinių piliečių,
nevažinėja prabangiais limuzinais, viską perka tose pačiose parduotuvėse
kaip ir paprasti švedai. Tai yra didžiulis skirtumas nuo tos prabangos,
kurioje maudosi neokomunistinių valstybių politinis, o ypač valdantysis
elitas. Dėl saugiausio valstybės įvaizdžio galima būtų ir suabejoti.
Juk 1986 metais Stokholme išėjęs iš kino teatro buvo nužudytas Švedijos
premjeras Ulofas Palmė, buvęs Švedijos socialdemokratų partijos
pirmininkas, Socinterno vicepirmininkas. Iki šiol žudikas nesurastas,
kaip ir tebėra neaiškūs šio nužudymo motyvai, nors buvo atsiradę
net prisipažinusiųjų.
Dėl užsienio reikalų ministrės
A.Lind nužudymo iškart buvo iškeltos kelios versijos. Viena jų skelbia,
kad ministrę nužudė nestabilios psichikos žmogus, gal net nežinodamas,
ką jis žudo. Tačiau daugelis Švedijos ir Europos politikos apžvalgininkų
bei ekspertų, iš dalies sutikdami su nestabilios psichikos žudiko
versija, įsitikinę, jog tai buvo politinė žmogžudystė. Užsakyta
ji ar paties žudiko sugalvotas keršto aktas kitas dalykas. Stokholmo
policijos pareigūnų duomenimis, prieš ministrės nužudymą buvo pastebėtas
atletiško sudėjimo vyras, kuris įnirtingai spardė plakatą su ministrės
A.Lind atvaizdu, agituojantį balsuoti už euro įvedimą. Manoma, jog
tai buvo tas pats asmuo, nužudęs ministrę. Mat A.Lind, labai aktyvi
euro įvedimo Švedijoje šalininkė, karštai agitavusi balsuoti už
tai rugsėjo 14-osios referendume, buvo labai nemėgstama tų švedų,
kurie jokiu būdu nesutinka iškeisti tradicinių kronų į eurus. Be
to, A.Lind buvo laikoma realiausia kandidate pakeisti dabartinį
Švedijos premjerą G.Personą. Nužudytoji užsienio reikalų ministrė,
aktyviai pasisakydama už euro įvedimą, teigė, jog, nugalėjus euro
priešininkams, Švedija gali susidurti su labai neigiama Europos
Sąjungos reakcija, kuri neišvengiamai pakenktų šalies ekonomikai.
Tačiau dabartinis Švedijos premjeras socialdemokratas G.Personas,
dar visai neseniai viešai reiškęs abejones dėl euro įvedimo tikslingumo
ir savalaikiškumo, paskutinėmis dienomis prieš referendumą jau irgi
agitavo už eurą teigdamas, jog įvedus eurą ženkliai padidės švedų
pajamos, nebebus tokie ryškūs konjunktūros svyravimai, suaktyvės
prekyba. Tuo tarpu euro įvedimo oponentai, kurių yra nemažai daugumoje
Švedijos politinių partijų, įskaitant ir valdančiuosius socialdemokratus,
gąsdino, jog, įvedus šią suvienytos Europos valiutą, Švedija tokiu
atveju privalėtų laikytis Europos centrinio banko priimtų sprendimų,
dėl kurių Švedija esą netektų pagrindinio ir esminio demokratijos
elemento, tai yra savo pasirinktomis priemonėmis kovoti su nedarbu.
Dar daugiau, euro priešininkai savo agitacijai prieš naujosios valiutos
įvedimą labiausiai išnaudojo gąsdinimus, jog, įvedus eurą, žlugs
Švedijos, kaip socialinės valstybės, egzistavimas. Kaip žinoma,
socialinė Švedijos socialdemokratų politika pačioje Švedijoje vertinama
labai palankiai, o švedų socialdemokratai, skirtingai, pavyzdžiui,
nuo Lietuvos socialdemokratų vadovybės, nevykdo įtakingų finansinių
grupuočių nurodymų. Švedijos socialinė sistema laikoma pavyzdžiu
kitoms, ypač pokomunistinėms valstybėms, kuriose valdo kairieji,
jau seniai pamiršę savo deklaruotus principus, kurių, beje, niekada
ir neturėjo. Savotišką papildomą impulsą euro įvedimo oponentams
suteikė iš Berlyno, Paryžiaus ir Romos atėję reikalavimai dėl Švedijoje
augančio biudžeto deficito sušvelninti vadinamojo stabilumo pakto
kriterijus, t.y. iš dalies keisti socialinę politiką, dėl kurios
Švedijos biudžetas susiduria su nemažais sunkumais. Šis Vokietijos,
Prancūzijos ir Italijos reikalavimas sukėlė piktą premjero G.Persono
reakciją ir jis, likus kelioms dienoms iki referendumo, pareiškė,
jog Švedija galėtų ir palaukti kurį laiką bei neskubėti stoti į
Europos valiutų sąjungą. Tai, žinoma, buvo tiesiog papildoma srovė
euro įvedimo priešininkų malūno girnoms.
Bet užsienio reikalų ministrė A.Lind
iki pat paskutinės gyvenimo minutės karštai agitavo švedus aktyviai
dalyvauti referendume dėl euro įvedimo, pabrėždama, kad Europa nesupras,
jeigu ir antrą kartą Švedijoje pralaimėtų euro įvedimo šalininkai.
Vos tik paskelbus žinią apie užsienio
reikalų ministrės, aktyviausios euro įvedimo šalininkės A.Lind mirtį,
Stokholme pasirodė pranešimai, kad rugsėjo 14-osios referendumas
gali būti atidėtas. Tačiau skubiame svarbiausių Švedijos politinių
partijų lyderių pasitarime buvo nuspręsta, kad referendumas įvyks,
kaip ir buvo numatyta.
Kelios dienos prieš ministrės nužudymą
apklausų duomenys skelbė, jog euro įvedimo oponentai pirmauja 8,5
procento. Tačiau, kai žuvo bene pagrindinė eurooptimistė, piliečių
nuomonė kryptelėjo į kitą pusę, tiesa, nežymiai. Anot vieno Stokholmo
gyventojo, kalbėjusio per Švedijos radiją, jau vien pagerbiant nužudytosios
ministrės A.Lind atminimą, buvo privalu balsuoti už eurą. Deja,
švedai nepaklausė.
© 2003"XXI amžius"
|