Besitęsiantis
karas Irake
reikalauja ieškoti naujų lėšų
Prezidentas Dž.Bušas prašo pinigų
Irakui paremti
JAV prezidentas Džordžas Bušas paprašė
Kongreso 87 milijardų dolerių JAV kariškiams ir Irakui atstatyti
bei ragino Jungtines Tautas užmiršti ankstesnius nesutarimus ir
padėti. Šis reikalas yra sunkus ir brangus, garbingas mūsų šaliai,
bet kritiškas mūsų saugumui, - kalbėjo Dž. Bušas 18 minučių trukusioje
kalboje, kurioje jis siekė įtikinti amerikiečius, kuriuos verčia
abejoti kasdien matomi suirutės vaizdai ir išpuoliai Irake prieš
JAV karius. Artėjant antrosioms rugsėjo 11-osios teroro akto metinėms
JAV prezidentas prašė amerikiečių laikytis ramiai ir perspėjo, kad
aukų gali būti dar daugiau, nes partizanai nori, kad mes pasitrauktume
iš Irako nebaigę darbo. Laisvės priešai beviltiškai priešinasi,
ir juos reikia nugalėti. Tam prireiks laiko, pareikalaus aukų. Tačiau
mes padarysime, ką reikia, išleisime, kiek reiks, kad pasiektume
esminę pergalę kovoje su terorizmu, - sakė Dž. Bušas.
Todėl jis nepasiūlė jokio konkretaus
kariuomenės išvedimo termino, neminėjo ir kaip sekasi amerikiečiams
ieškoti masinio naikinimo ginklų. Jis užsiminė, kad dabartinio 130
tūkstančių karių kontingento pakaks. Netrukus jis žadėjo kreiptis
į Kongresą su prašymu skirti 87 milijardus dolerių, iš kurių dalis
teks ir Afganistanui.
Tiesa, šis veiksmas pirmą kartą istorijoje padidintų šalies biudžeto
deficitą iki pusės trilijono dolerių.
JAV prezidento prašoma išlaidų
Irake suma yra įmanoma
JAV administracijos pareigūnas pareiškė,
jog prezidento Dž.Bušo prašoma 87 mlrd. JAV dolerių suma Irako ir
Afganistano išlaidoms padengti yra reali. Be to, biudžeto deficitas
per penkerius metus vis dar gali būti sumažintas perpus. Mes manome,
jog tai yra įmanoma, turint omenyje dabartinę biudžeto situaciją,
jei mes ir toliau tokiu būdu panaudosime lėšas ir vykdysime ūkio
augimą skatinančią veiklą, - konferencijoje žurnalistams pareiškė
JAV administracijos pareigūnas. Jo teigimu, vis dar įmanoma per
penkerius metus dvigubai sumažinti JAV biudžeto deficitą. Mūsų
įsitikinimu, mes visais atžvilgiais einame teisingu keliu, - teigė
jis.
Kitas valdžios atstovas sakė, jog administracija tikisi 2004 metais
gauti 12 mlrd. JAV dolerių pajamų iš Irako naftos, o 2005 ir 2006
metais šios pajamos turėtų siekti 20 mlrd. dolerių.
Klausimą svarstys Kongresas
JAV Kongreso nariai respublikonai
teigė sieksiantys kuo greičiau patenkinti prezidento Dž.Bušo prašymą
dėl papildomų 87 mlrd. dolerių skyrimo Irako ir Afganistano operacijoms,
o demokratai sakė pirma atidžiai išnagrinėsiantys atitinkamą prašymą,
kurį jie įvertino kaip dar vieną įrodymą, kad Baltieji rūmai nesusidoroja
su Irako okupacijos keliamomis problemomis.
Anot abiejų partijų lyderių, Dž. Bušas nesunkiai gaus 66 mlrd. dolerių
karinėms operacijoms, tačiau net kai kurie respublikonai pripažino,
kad Irakui atstatyti prašomas 21 mlrd. dolerių guls ant mokesčių
mokėtojų pečių sunkia našta. Demokratų teigimu, dėl milžiniškų išlaidų
Irake negalima užmiršti JAV vidaus problemų, o prezidentas turėtų
pasistengti pasidalyti išlaidomis su tarptautine bendrija.
Atstovų rūmų asignavimų komiteto
užsienio pagalbos pakomitečio narė demokratė Nita Louvi iš Niujorko
pareiškė, kad Dž. Bušo kalba patvirtino, jog administracija pradėjo
karą, nebūdama pasirengusi apginti taiką, ir stabilizuodama Iraką
neįvertino visko reikiamai ir padarė rimtų klaidų. Nepaisant to,
pinigai turi būti skirti, nes privalome atnešti irakiečiams taiką
ir demokratiją bei aiškiai pademonstruoti Al Qaeda ir kitoms teroro
grupėms, kad mes neatsitrauksime. Anot Senato demokratų mažumos
lyderio Tomo Dešlo, atstatydamas Iraką, prezidentas turi, bendradarbiaudamas
su Kongresu, spręsti aktualias JAV nedarbo, sveikatos draudimo ir
švietimo problemas.
Kongresas balandį skyrė daugiausia
Irako operacijai 79 mlrd. dolerių, tačiau dėl neramios padėties
Irake, nesiliaujančių puldinėjimų prieš amerikiečių karines pajėgas
ir investicijų į gyvybiškai svarbių komunalinių paslaugų atnaujinimą
šios lėšos greitai išseko. Irako operacijai skyrus dar 87 mlrd.
dolerių, JAV biudžeto deficitas spalio 1 dieną prasidedančiais 2004
fiskaliniais metais sudarys daugiau negu 500 mlrd. dolerių, paskaičiavo
Baltųjų rūmų specialistai.
Atstovų rūmų demokratų mažumos
lyderė Nensi Pelosi iš Kalifornijos tvirtina, kad Kongresas duos
JAV pajėgoms bet kokių išteklių, kurių joms reikia savo misijai
pabaigti, tačiau Dž. Bušo prašymas dėl Irako atstatymo finansavimo
bus nagrinėjamas atidžiau. Amerikiečiai pamažu pradeda suprasti,
kokių padarinių jiems turi vienašališkų veiksmų strategija, pagal
kurią amerikiečių kariai perima visą riziką, o mokesčių mokėtojai
apmoka visas sąskaitas, - sakė demokratas iš Pietų Karolinos Džonas
Spratas.
Respublikonų ir daugumos demokratų nuomone, Kongresas šiuo metu
neturi kitos išeities, kaip patenkinti prezidento prašymą, o pasitraukimas
iš Irako dabartiniu momentu esąs visiškai neįsivaizduojamas.
Siekia dalį Irako karinės naštos
perkelti ant JT pečių
Pasak dienraščio The New York
Times, Dž. Bušas sutiko pradėti derybas su Jungtinių Tautų Saugumo
Taryba, kuri suteiktų įgaliojimus tarptautinėms karinėms pajėgoms
Irake. Tačiau informaciją pateikę aukšti Prezidento administracijos
pareigūnai pridūrė, jog Dž.Bušas primygtinai reikalaus, kad tarptautinėms
pajėgoms vadovautų amerikiečiai.
Naujuoju sprendimu Jungtinių Valstijų lyderis tarsi pripažino, jog
dabartinių JAV vadovaujamų pajėgų Irake nebepakanka. Tai - vienas
didžiausių strateginių pokyčių nuo karinės operacijos Irake pradžios.
Baltieji rūmai savo požiūrį pakeitė
kaip tik tuo metu, kai naujas JAV Kongreso tyrimas parodė, jog,
norint tęsti Irako okupaciją, dabartinėms amerikiečių pajėgoms ilgainiui
pritrūks karo prievolę atliekančių karių, jei nebus pašaukti rezervo
kariai, sulaukta paramos iš kitų valstybių ar išleisti papildomi
dešimtys milijonų dolerių.
Tačiau kol kas neaišku, ar Prancūzija
ir Vokietija, besipriešinusios Irako karo įteisinimui JT Saugumo
Tarybos rezoliucija, sutiks su sąlygomis ir formuluotėmis, kurias
dar šią savaitę turėtų pateikti JAV valstybės sekretorius Kolinas
Pauelas. Indija, Turkija ir Pakistanas leido suprasti galinčios
prisidėti prie tarptautinių pajėgų, tačiau tai darysiančios tik
tuo atveju, jei karinėms pajėgoms įgaliojimus suteiks nauja JT rezoliucija.
Keisti poziciją Pentagoną skatina
ne tik finansiniai klausimai. Didesnė problema - išlaikyti aktyvias
pakaitomis naudojamas okupacines pajėgas. Pagal rotacinę sistemą
JAV kariuomenės daliniai Irake tarnauja šešis dvylika mėnesių,
o vėliau, kai juos pakeičia kiti kariai, grįžta į tėvynę ilsėtis
ir tęsti pasirengimą. Kongreso ataskaitoje teigiama, kad Pentagono
okupacinės pajėgos negali likti aktyvios, nes šiuo metu dalyvaujama
karinėse operacijose Afganistane, Kosove, Bosnijoje ir Pietų Korėjoje.
Tiesa, ataskaitoje yra ir viena
Dž. Bušo administracijai džiugi naujiena. Tyrimo autorių nuomone,
neseniai skelbti Pentagono teiginiai, esą jis Irake kiekvieną mėnesį
išleidžia maždaug po 3,9 mlrd. dolerių, gali būti perdėti. Ataskaitoje
daroma prielaida, kad į šią sumą įtraukiama daug vienkartinių išlaidų,
kurių nereikės padengti ateityje. Ataskaitos autoriai pripažįsta
neįvertinę galimo sąjungininkų indėlio į okupacinių pajėgų išlaikymą.
Dokumente nekomentuojamas ir Irako saugumo pajėgų indėlis.
Teigiama, kad Jungtinių Valstijų
kariuomenė Irake gali dislokuoti iki 106 tūkst. karių pajėgas, jei
panaudos karinių jūrų pajėgų, specialiųjų ir Nacionalinės gvardijos
dalinių personalą. Paprastai JAV šių pajėgų taikos palaikymo misijose
nenaudoja, todėl, biudžeto tarnybos vertinimais, jų dislokavimas
kasmet atsieitų papildomus 19 mlrd. dolerių.
Norėdamas patenkinti savo poreikius, Pentagonas taip pat gali padidinti
šauktinių kariuomenę. Dviejų naujų divizijų pašaukimas, apmokymas
ir aprūpinimas dislokavimui Irake reikiama įranga truktų penkerius
metus ir kasmet kainuotų papildomus 9-10 mlrd. dolerių. Naujos divizijos
padidintų Irake dislokuotų amerikiečių karių skaičių iki 129 tūkst.,
o jų išlaikymo sąnaudos padidėtų iki 29 mlrd. dolerių per metu.
Irako išlaidų skaičiavimai neturės
įtakos tarptautinių donorų investicijoms
Kaip teigia Europos Sąjungos (ES)
diplomatai, kitą mėnesį Madride susitiksiančios šalys donorės nesirems
JAV prezidento Dž. Bušo pateiktais Irako rekonstrukcijai skirtinų
lėšų duomenimis. Dž. Bušo pateikti duomenys, kad Irakui atstatyti
reikės 75 mlrd. dolerių (67 mlrd. eurų), nebus atramos taškas
spalio pabaigoje Madride vyksiančiame donorų susitikime.
Į JAV duomenis įtrauktos išlaidos Irako administracijai bei atstatymo
darbams. Koalicinės pajėgos įsipareigojo padengti Irako administracijos
išlaidas, tačiau šalys donorės, tarp jų ir ES, labiau kreips dėmesį
į investicijas.
Prieš dvi savaites Briuselyje pirmą
kartą susitikę valstybių donorių atstovai sutarė savo prioritetus
nustatyti Madride vyksiančiame susitikime. Šalys donorės daugiau
kalbėjo apie saugumą Irake, teigdamos, kad atstatymo darbai priklauso
nuo aplinkybių bei teisėtvarkos atkūrimo šalyje.
Pagal dpa-Reuters-ELTA
© 2003"XXI amžius"
|