Nesutarimai
dėl ES Konstitucijos
Spalio 4 dieną Romoje per tarpvyriausybinę
konferenciją turėtų būti priimta Europos Sąjungos (ES) Konstitucija.
Ji turėtų būti pasirašyta 2004 m. gegužės 1 di., kai dešimt valstybių
kandidačių taps visateisėmis ES narėmis. Pirmoji ES Konstitucija
turi reformuoti Sąjungos institucijas, kurias daug kas kritikuoja
kaip neefektyvias, ir supaprastinti sprendimų priėmimo mechanizmą,
kad Sąjunga ir po kitų metų gegužę numatyto dešimt naujų narių įstojimo
liktų gyvybinga. Tačiau dėl šios Konstitucijos priėmimo iškyla sunkumų.
Konstitucijos priėmimas gali žlugti, jei nors viena iš penkiolikos
dabartinių ar dešimties įstosiančių naujų ES valstybių atsisakys
ją patvirtinti. Penkiolika mažųjų ir vidutinio dydžio ES narių ir
valstybių kandidačių rugsėjo pradžioje per susitikimą Prahoje pareikalavo
surengti papildomas derybas dėl būsimos ES konstitucijos detalių.
Pagal ligšiolinį Konstitucijos projektą, anot jų, neatrodo, kad
lygybės principas būtų įgyvendintas visose srityse.
Lenkijos reikalavimai
dėl ES Konstitucijos
Lenkijos Europos reikalų ministrė
Danuta Hubner pareiškė, kad Lenkijai gali būti sunku pritarti pirmajai
ES Konstitucijai, jei joje nebus patenkinti visi valstybės reikalavimai.
Lenkija iš dešimties prie ES 2004 metais prisijungsiančių valstybių
yra didžiausia, todėl jos įtaka sprendžiant šį klausimą nėra menkiausia.
Lenkijoje šią konstitucinę sutartį gali būti labai sunku ratifikuoti,
jei nebus patenkintos visos mūsų viltys, - žurnalistams pareiškė
Lenkijos Europos reikalų ministrė.
Lenkija ir Ispanija nori, kad Konstitucijoje
liktų sudėtingos balsavimo taisyklės, numatytos ES Nicos sutartyje,
pagal kurias dviem vidutinio dydžio valstybėms suteikiama gana didelė
įtaka. Be to, didelę Katalikų Bažnyčios įtaką patirianti Lenkija
kartu su Italija, Ispanija ir Portugalija siekia, kad Konstitucijoje
būtų paminėta krikščionybė.
Pagal įstatymą, ES Konstitucijai
turi pritarti du trečdaliai Lenkijos žemųjų parlamento rūmų, Lenkijos
seimo ir senato narių. Tačiau, anot politikos analitikų, susijungusioms
prieš ES nusistačiusių politikų ir euroskeptikų partijoms pakaktų
balsų, kad Lenkijos Seime Konstitucija būtų nepatvirtinta. Be to,
ES nepritarianti opozicija galėtų paskatinti Lenkijos seimo paprastąją
daugumą balsuoti už referendumo dėl Konstitucijos rengimą, per kurį
ji taip pat galėtų būti atmesta.
V. Ž. dEstenas kalba apie krizę
Europos Sąjunga patirs krizę, jeigu
jos vadovai per ateinančius mėnesius mėgins keisti Konstitucijos
projektą, rugsėjo pradžioje Europos Parlamentui pareiškė jo autorius,
Konvento dėl Europos ateities pirmininkas Valeri Žiskaras dEstenas.
Buvęs Prancūzijos prezidentas V. Ž. dEstenas mano, kad ES vadovai
kuo greičiau turi susitarti dėl galutinės bloko Konstitucijos versijos.
Turite pagalvoti apie pasekmes, jei tarpvyriausybinė konferencija
žlugtų, - susitikimo Europos Parlamente išvakarėse žurnalistams
teigė V. Ž. dEstenas. - Dabartinės institucijos per ateinančius
metus patirs krizę.
Penkiolika mažųjų ir vidutinio
dydžio ES narių ir valstybių kandidačių per susitikimą Prahoje pareikalavo
surengti papildomas derybas dėl būsimos ES Konstitucijos detalių.
Prahos pasitarime dalyvavusios šalys, anot Čekijos valstybės sekretoriaus
Jano Kohuto, sieks, kad spalio pradžioje prasidėsiančioje tarpvyriausybinėje
konferencijoje būtų pritarta Konstitucijos projekto pakeitimams.
Čekijos ir Austrijos iniciatyva sušauktame Prahos susitikime dalyvavo
Airijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos,
Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vengrijos
atstovai.
V. Ž. dEstenas teigė manąs, kad
tarpvyriausybinės konferencijos dalyvės pasirinks jo siūlytą Konstitucijos
projektą, nes ES lyderėms dėl laiko ir to, kad jos turi veikti anonimiškai,
didelių pakeitimų padaryti nepavyks. Ar per tarpvyriausybinę konferenciją
galima daugiau nuveikti, nei mes jau padarėme? Tai atrodo mažai
tikėtina, - teigė jis. Paklaustas, koks bus jo vaidmuo kuriant
Europos ateitį, V. Ž. dEstenas pareiškė, kad jo darbas jau padarytas:
Pristačiau projektą. Tolesni įvykiai - ne mano reikalas.
V. Žiskaras dEstenas: europiečiai
per referendumą pritartų konstitucijos projektui
ES Konstitucijos projekto autorius,
Konvento dėl Europos ateities pirmininkas V.Ž. dEstenas pareiškė,
jog europiečiai per referendumą didele balsų dauguma pritartų jo
siūlymams. V. Ž. dEstenas per spaudos konferenciją Berlyne sakė,
kad Konstitucijos projektas buvo rengiamas labai skrupulingai ir
galvojant pirmiausia apie Europos piliečius. Jeigu Konstitucijos
projektas būtų dabar pateiktas referendumui, jis būtų priimtas didele
balsų dauguma. Jei mes būtume parengę blogą projektą, aš nebūčiau
tuo taip įsitikinęs, - pareiškė V. Ž. dEstenas.
Pagal dpa-Reuters-ELTA
© 2003"XXI amžius"
|