Europos ateities klausimu nuomonės skiriasi

Čekijos sostinėje Prahoje įvyko mažųjų Europos Sąjungos valstybių ir būsimųjų ES narių atstovų susitikimas. Pagrindinis klausimas, kuris buvo svarstomas šiame susitikime, – aptarti būsimosios ES Konstitucinės sutarties projektą ir bandyti suderinti pozicijas dar prieš spalio mėnesį įvyksiančią ES Tarpvyriausybinę konferenciją. Taigi laiko liko visai nedaug, o nesutarimų su didžiosiomis ES šalimis gana nemažai, nors jie ir neeskaluojami. Mažosios ES tikrosios ir būsimosios narės Austrija, Danija, Graikija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Airija, Portugalija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija gana įtariai žiūri į ES Konstitucijos projekto nuostatas, kurios numato ES prezidento instituciją. Su šios institucijos kaita, kurią siūlo vykdyti rotaciniu principu mažosios ES šalys ir kandidatės, didžiosios nenori sutikti. Jos nesutinka ir su ES komisarų skaičiaus mažinimu iki 15, nors jau kitais metais ES narių skaičius išaugs iki 25. Taip pat Konstitucijos numatomas ES narių veto teisės apribojimas neturi pritarimo tarp mažųjų valstybių, baiminantis, kad labai sumažės mažųjų valstybių galimybės ir įtaka priimant svarbiausius ES sprendimus.

Sprendžiant iš Berlyno ir Paryžiaus spaudos, didžiosios ES valstybės, remiančios ES Konstitucinės sutarties projektą, gana santūriai, netgi nepalankiai sutiko Prahos susitikimą. Prieš šį renginį Prahoje apsilankęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris ragino mažąsias ES šalis ir būsimąsias nares liautis ieškoti priekabių dėl Konstitucijos projekto ir nekomplikuoti padėties labai svarbių įvykių – būsimųjų ES narių oficialaus priėmimo – išvakarėse. Anot J.Fišerio, Konstitucijos projektas yra kompromisas ir daug kas tame projekte nepatinka ir didžiosioms valstybėms, tačiau kitos išeities nėra, o Europa vis tiek privalės gyventi pagal tą Konstituciją. Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Žiskaras d’Estenas, Konvento dėl Europos ateities vadovas, buvo dar kategoriškesnis ir įspėjo, jog bet kokie bandymai vėl pradėti derybas dėl Konstitucijos projekto pakeitimo yra gana pavojinga tendencija, galinti suskaldyti Europą. Tam iškart prieštaravo Čekijos užsienio reikalų ministras Cyrilas Svoboda. Atsakydamas į Žiskaro d’Esteno būgštavimus, kurie greičiau priminė gąsdinimus, ironiškai pareiškė, jog tada neverta gaišti laiko ir mėtyti pinigų rengiant Tarpvyriausybinę ES konferenciją Romoje, o susirinkti vieną dieną, ratifikuoti Konstitucijos tekstą ir išsiskirstyti. Beje, mažųjų ES šalių ir kandidačių susitikime Prahoje atsisakė dalyvauti Olandija, Belgija ir Liuksemburgas. Šios Beniliukso valstybės palaiko didžiųjų ES valstybių poziciją. Aišku, kad artimiausiomis dienomis didžiųjų spaudimas mažosioms ES šalims didės ir joms išlaikyti savo poziciją bus labai sunku. Geriausiu atveju, jos pasieks tik neesminių ES Konstitucijos pakeitimų.

Kitas dalykas, gerokai nustebinęs daugelį, ypač pokomunistinių Rytų ir Vidurio Europos valstybių, tai dabar pirmininkaujančios Europos Sąjungai Italijos premjero Silvijaus Berluskonio reveransai savo naujajam bičiuliui Rusijos prezidentui V.Putinui. Į abiejų vadovų susitikimą Sardinijoje kreiseriu „Maskva“ atvykusį Rusijos prezidentą nepaprastai šiltai ir iškilmingai priėmė Italijos premjeras. Po derybų su V.Putinu, S.Berluskonis pareiškė, jog Europa turi derinti su Rusija savo gynybos klausimus, nes tik tada, turint jėgos bei didelį autoritetą, bus galima sėsti prie derybų stalo su galingiausia pasaulyje jėga – Jungtinėmis Valstijomis. Savo ruožtu V.Putinas teigė, kad Rusijos požiūris ir interesai visiškai sutampa su Europos Sąjungos gynybos politika. Tiesa, Rusijos prezidentas pagyrė Italiją už jos „unikalų vaidmenį“ kuriant NATO ir Rusijos bendradarbiavimą.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"