Integracija ar imitacija?

Petras KATINAS

Jaltoje Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prezidentai pasirašė sutartį dėl Vieningos ekonominės erdvės. Rusijos vyriausybės paskelbtame sutarties tekste sakoma, kad vieningosios ekonominės erdvės kūrimas vyks trimis etapais. Pirmajame etape numatoma sukurti laisvos prekybos režimą be jokių barjerų bei suvaržymų importuojamoms prekėms iš visų sutartį pasirašiusių šalių. Muitų tarifai, išskyrus žemės ūkio produkciją, privalės būti suderinti tarp visų keturių sutartį pasirašiusių šalių.

Antrajame etape bus suformuota muitų sąjunga su vieningai galiojančiais muitų tarifais, vienodais visoms susitariančioms šalims. Taip pat turi būti atšauktos visos antidempingo priemonės ir įvesta vieninga prekių konkurencijos politika.

Trečiajame etape numatyta, kad jis taps užbaigiamuoju vieningos ekonominės erdvės formavimo etapu. Planuojama atsisakyti muitų kontrolės, taip pat įvesti paslaugų tiekimo, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo laisvę.

Šiuo metu Ukrainos, Kazachstano ir Baltarusijos dalis bendrame Rusijos prekybos balanse su visomis NVS šalimis sudaro apie 90 proc., o pasauliniu mastu prekybos apimtis su šiomis šalimis siekia 15,3 proc. Kai kurių NVS šalių, neįėjusių į vadinamąją vieningą ekonominę erdvę, politikai jau pasijuto įsižeidę ir diskriminuojami. Pirmasis apie tai viešai pareiškė Moldovos prezidentas ir vietos kompartijos vadovas Vladimiras Voroninas. Jis pareiškė, kad keturių NVS šalių prezidentų pasirašytas susitarimas dėl vieningos ekonominės erdvės neatsižvelgia į kitų NVS šalių interesus ir yra aiškiai diskriminacinio pobūdžio. Moldovos prezidentas pažymėjo, kad Moldovai nebus kitos išeities kaip išstoti iš NVS ir dėti visas pastangas tapti ES nare. Tačiau susitarimą pasirašiusių šalių – Rusijos, Kazachstano, Ukrainos ir Baltarusijos – prezidentai pareiškė, jog keturių NVS šalių sutarties pasirašymas nereiškia NVS dalijimo į „geras“ ir „blogas“, o NVS struktūros (beje, veikiančios tik popieriuje) bus išsaugotos ir atliks savo funkcijas. Be to, pabrėžiama, jog kiekviena NVS ir ne tik NVS, bet ir kitos kaimyninės valstybės gali bet kada prisijungti prie sutarties dėl vieningos ekonominės erdvės. Tačiau pabrėžtinai primenama, jog norinčios prisijungti naujosios narės turi būti pasiekusios „reikiamą ekonominį lygį“. Kas nuspręs apie tą „lygį“, nieko nesakoma.

Nemažai Rusijos ir užsienio ekspertų gana skeptiškai vertina šį susitarimą ir pranašauja jam tokį pat neaiškų likimą kaip ir nesibaigiančiam Rusijos ir Baltarusijos sąjungos sukūrimo procesui, kuris vis labiau primena komediją. Jau keleri metai Maskva ir Minskas tai glebėsčiuojasi, tai vėl pykstasi ir taikosi.

Paskutiniame V.Putino ir A.Lukašenkos susitikime Sočyje visą dieną buvo svarstomas bendros valiutos, t.y. rusiško rublio įvedimo klausimas

Jau atvykęs į Sočį Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka viešai apkaltino Maskvą „neregėtu spaudimu“. Jis pareiškė, jog atsakomybę už tai turi prisiimti „kai kurios įtakingos jėgos“, kurios veikia už V.Putino ir A.Lukašenkos nugarų. Tų „įtakingų jėgų“ Minsko „tėtušis“ neįvardijo, bet leido suprasti, jog tos jėgos yra Rusijos vyriausybėje ir net pačiame Kremliuje. A.Lukašenka taip pat aiškino, kodėl jis, nežiūrėdamas į įvairias dirbtinai „priešiškų jėgų“ keliamas kliūtis ir nesutarimus su prezidentu V.Putinu, atkakliai siekia bendros valstybės sukūrimo. „Baltarusiai ir Baltarusija, taip pat ir A.Lukašenka, niekada nebuvo ir nebus prieš abiejų slavų tautų vienybę. A.Lukašenkai tai reikštų politinę mirtį“, - sakė Baltarusijos prezidentas. V.Putinas, atvirkščiai, Sočyje viešai nereiškė emocijų ir, anot vieno Maskvos dienraščio, į A.Lukašenkos šnekas nekreipė jokio dėmesio. Jis tiktai pabrėžė, kad bendros valiutos – rublio – įvedimas neturi jokios įtakos Rusijos ir Baltarusijos suverenitetui. Kaip pavyzdį V.Putinas nurodė Europos Sąjungą, kurioje euro įvedimas nepakenkė ES šalių nepriklausomybei ir dar labiau suartino jas. Tačiau V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas Sočyje dar kartą parodė, jog Maskvos ir Minsko nesutarimai nė kiek nemažėja, o gal net didėja. Tuo labiau kad „Gazprom“ atsisakė tiekti dujas Baltarusijai už tą pačią kainą kaip ir Rusijos vartotojams. Minske tai buvo įvertinta kaip paties Kremliaus dujų ataka siekiant priversti Baltarusiją greičiau įsivesti rusišką rublį. Beje, tą patvirtino ir Rusijos Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, kuris „Gazprom“ sprendimą pavadino nauja Baltarusijos spaudimo forma. Tuo tarpu žinomiausi Rusijos ekonomistai tvirtina, jog Rusijos ir Baltarusijos sąjunga neįmanoma vien dėl to, kad neįmanoma sujungti į vieningą sistemą Rusijos ir Baltarusijos ekonomikų, nes bendrą rinką gali kurti tik tos šalys, kuriose ekonomika tvarkoma tais pačiais principais. Kad ir ką kalbėtume, Rusijos ūkis šiuo metu tvarkomas bemaž rinkos ekonomikos sąlygomis, o Baltarusija net nemano atsisakyti sovietinio sustabarėjusio planinio ekonomikos modelio.

Dar nespėjo nudžiūti rašalas ant Jaltoje pasirašytos deklaracijos, kai iš visų pusių pasigirdo kritika dėl vieningos ekonominės erdvės sukūrimo tarp keturių NVS šalių. Daugelis ekonomikos specialistų tvirtino, jog ši sutartis tėra tiktai popierinė deklaracija, kurios net sutartimi vadinti negalima. Geriausiu atveju ją galima pavadinti ketinimų protokolu. Kaip pažymėjo „Svobodos“ radijo politikos apžvalgininkas Vitalijus Portikovas, norint pasiekti, kad tarp pasirašiusių šalių atsirastų laisvosios rinkos zona, pirmiausia turi realiai atsirasti svarbūs ekonominiai organizmai. Turi būti visų pasirašiusių valstybių, o ne atskirų finansinių ir oligarchinių grupuočių suinteresuotumas. Šito dalyko nėra nė kvapo. Nė viena iš „didžiojo ketverto“ net nekalba apie kokias esmines nuolaidas, ypač prekybos srityje. Todėl, anot V.Portnikovo, ant tokių pamatų neįmanoma sukurti nei ekonominės, nei politinės erdvės.

Taip pat ir Ukrainoje ne tik opozicija, bet ir kai kurie prezidento L.Kučmos šalininkai labai skeptiškai vertina Jaltos sutartį. Netgi Ukrainos komunistų lyderis P.Simonenko, pareiškęs, jog ekonominė integracija yra sveikintinas dalykas, čia pat pažymėjo, jog siekia kruopščiai išnagrinėti sutartį ir pirmiausia, ar ji nepažeidžia nacionalinių Ukrainos interesų. Na, o Ukrainos dešinieji politikai apkaltino prezidentą L.Kučmą nacionalinių interesų išdavyste. Opozicijos lyderiai ypač pabrėžė, kad Jaltos sutartis pažeidžia tarptautinius Ukrainos įsipareigojimus ir jos oficialų kursą integruotis į Europą. Gana įtakingas politinis blokas „Mūsų Ukraina“ netgi pasiūlė surengti parlamente apkaltos procesą prezidentui L.Kučmai. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Borisas Tarasiukas Jaltos sutartį pavadino ne ekonominiu, o politiniu projektu, kuris labiausiai reikalingas Kremliui prieš Valstybės Dūmos rinkimus.

Netrūksta ir pasisakymų, jog Jaltos sutartis dėl vieningos ekonominės erdvės yra preliudija Sovietų Sąjungai atkurti. Toks klausimas žurnalistų buvo užduotas ir Rusijos prezidentui V.Putinui. Atsakydamas į jį V.Putinas pareiškė: „Tai visiškas absurdas“. Jis taip pat užsipuolė kritikus, pavadindamas juos neprofesionaliais demagogais. Matyt, V.Putinui nepatiko kai kurių Maskvos ir Kijevo laikraščių komentarai, kuriuose keturiems NVS šalių prezidentams, pasirašiusiems sutartį, siūloma dar kartą prisiminti garsiąją buvusio Rusijos premjero V.Černomyrdino frazę: „Norėjome kaip geriau, bet išėjo kaip visada“.

© 2003"XXI amžius"