Bagdado
ir Kabulo votis
Petras KATINAS
Jungtinėse Valstijose pasirodė
didelį susidomėjimą sukėlusi buvusio įtakingo JAV laikraščio Wall
Street Journal politikos apžvalgininko Ričardo Miniterio knyga
Prarandant bin Ladeną. Knygos autorius tvirtina, kad buvęs prezidentas
Bilas Klintonas savo kadencijos laikotarpiu galėjo mažiausiai dvylika
kartų sugauti ar nužudyti Osamą bin Ladeną. R.Miniteris teigia,
jog mažiausiai du kartus buvo labai tiksliai nustatyta, kur slepiasi
teroristas Nr. 1. Tačiau B.Klintonas kažkodėl nedavė įsakymo likviduoti
teroristų vadeivos. Medžiagą šiai knygai, apie kurią, dar jai nepasirodžius
knygynų lentynose, buvo kalbama kaip apie sensaciją, R.Miniteris
rinko daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką jis kalbėjosi su dešimtimis
kariškių, diplomatų, Centrinės žvalgybos valdybos darbuotojų, dirbusių
Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tarp tų, kurie pateikė knygos
autoriui labai vertingos informacijos, yra buvę B.Klintono administracijos
pareigūnai, kaip antai: patarėjai nacionalinio saugumo klausimais
Tonis Leikas ir Sendis Bergeris, Ričardas Klarkas ir netgi buvusi
valstybės sekretorė Madlena Olbrait.
R.Miniterio nuosprendis gana
rūstus: O. bin Ladenas tapo teroristu Nr.1 tiktai dėl B.Klintono
ir jo administracijos neveiklumo, nesusivokimo situacijoje, pagaliau
dėl paties buvusio prezidento B.Klintono įsipainiojimo į įvairius
skandalus, tarp jų ir į istoriją su garsiąja Monika Levinski. JAV
politikos apžvalgininkai atkreipia dėmesį į tai, jog žinomo politikos
apžvalgininko knyga bus gera dovana prezidentui Džordžui Bušui jo
priešrinkimų kovoje su Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus.
Kad O. bin Ladeno šmėkla tebebaugina
amerikiečius ir neduoda ramybės dabartinei Baltųjų rūmų administracijai,
rodo nuolat įvairiais kanalais pasisakantys teroristo Nr. 1 grasinimai,
ypač skleidžiami per arabų televizijos kanalus Al Arabiya ir Al
Džazira. O. bin Ladeno pasirodymai per šiuos arabų televizijos
kanalus vertinami labai rimtai, tą rodo ir JAV prezidento Dž.Bušo
pareiškimas, kuriame jis komentuoja dar vieną O. bin Ladeno grasinimus,
jog kova prieš Ameriką yra kiekvieno musulmono šventa pareiga. Prezidentas
sakė, jog tai dar kartą rodo, kad Vašingtono vykdoma antiteroristinė
politika yra teisinga, o kovoti su terorizmu būtina visomis įmanomomis
priemonėmis.
Šuolis į Pietus
Singapūro gynybos ir strateginių
tyrimų instituto terorizmo problemų tyrimų grupės vadovė Rochan
Gunaratna pareiškė, kad yra daugiau nei pakankamai žvalgybos duomenų,
jog islamo teroristai perveda savo bazes ir pinigus į Pietryčių
Aziją. Ten jiems kur kas saugiau nei Afganistane ir Artimuosiuose
Rytuose. R.Gunaratna pažymėjo, jog po svarbių Al Qaedos bazių
likvidavimo Afganistane šios teroristinės organizacijos smogikų
treniruotės vėl atnaujintos teroristų poligonuose, esančiuose Indonezijoje
ir Filipinuose. Ji taip pat pranešė, jog kartu su neseniai įvykusiu
viešbučio Mariott susprogdinimu teroristinės organizacijos Džemaa
Islamija smogikai planavo užgrobti Rusijos kompanijos Aeroflot
lėktuvą Tailando sostinėje Bankoke, kad panaudotų jį kaip gyvą bombą
torpeduojant Singapūro oro uosto pastatą. Šis pasikėsinimas nepavyko
ryžtingų Singapūro saugumo pajėgų veiksmų dėka.
Tuo tarpu Australijos spaudoje
pasirodė grėsmingos antraštės: Kitas taikinys - Australija. Taip
Australijos žiniasklaida komentuoja Australijos žvalgybos ir saugumo
tarnybos vadovo Deniso Ričardsono pareiškimą, kuriame sakoma: Australija
gali tapti panašios į rugsėjo 11-osios teroristinės atakos taikiniu.
Tai tiktai laiko klausimas. Su Australijos žvalgybos vadovo niūriomis
prognozėmis visiškai sutinka ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas
Ričardas Armitedžas.
O Indonezijos saugumo policija
pranešė, jog neseniai areštuota grupė islamo teroristų davė parodymus,
iš kurių aiškėja, kaip treniruojami teroristai Indonezijos džiunglėse
ir sunkiai pasiekiamuose kalnų rajonuose. Būsimieji smogikai privalo
po kelias valandas žiūrėti filmus, kuriuose su visomis smulkmenomis
rodomos šiurpą keliančios scenos, kaip kankinami į nelaisvę paimti
netikėliai ir islamo priešai. Žvalgybos duomenimis, šiuo metu
Indonezijoje yra kelios didelės teroristinės organizacijos Džemaa
Islamija bazės, kuriose, vadovaujami instruktorių iš Indonezijos,
Filipinų ir arabų šalių, stažuojasi būsimieji teroristai mirtininkai.
Daugelio politikos apžvalgininkų teigimu, pasaulio terorizmo centras
pamažu persikelia į Pietryčių Aziją.
Trečias frontas?
Amerikiečiai vis dar žūsta ne tik
Irake, bet ir Afganistane. Ten, kur ir prasidėjo globalinis karas
su terorizmu. Talibai, kažkada priglaudę teroristą Nr.1, tęsia
savo kovą. JAV aiškiai nesitikėjo, jog, praėjus dvejiems metams
po rugsėjo 11-osios tragedijos, tebeliepsnos du pavojingi židiniai
Irake ir Afganistane, taip pat iškils naujų teroro aktų baimė.
Iš tiesų jau nekalbant apie nesiliaujančius
susirėmimus Irake, vėl atnaujino kovos veiksmus nuverstojo mulos
Omaro talibų ginkluotos grupuotės. Įnirtingi mūšiai su Afganistano
kariuomene vyko Zabulio kalnuotoje provincijoje. Šie susirėmimai
vertinami kaip patys didžiausi po Talibano režimo žlugimo. Tai rodo,
jog amerikiečiai ir penkių tūkstančių NATO karių kontingentas Afganistane
neišgali netgi užtikrinti sostinės Kabulo kontrolės. Per dvejus
metus Kabule buvo nužudytas Afganistano viceprezidentas, kelis kartus
pasikėsinta į patį laikinosios Afganistano vyriausybės vadovą Hamidą
Karzajų. Beje, ir naujoji Afganistano armija, kurią pavyko šiaip
taip sukurti, labiau yra tik simbolinė, nes bet kokios Afganistano
provincijos įtakingas gubernatorius turi kur kas galingesnes karines
pajėgas. Be to, ir pačioje Afganistano vyriausybėje nėra vienybės,
o laikinasis vyriausybės vadovas puštūnas H.Karzajus tėra tik simbolinis
šalies vadovas, kuris pašaipiai vadinamas britų karaliene Kabule,
tai yra neturintis jokios politinės galios. Iš tiesų reali valdžia
Afganistane priklauso Šiaurės aljansui, vadovaujamam etninio tadžiko
Mohamado Fachimo. Tai jis kontroliuoja Gynybos ir Užsienio reikalų
ministerijas bei specialiąsias tarnybas.
Taigi įvykiai Irake ir Afganistane
rodo, kad Amerika ne tik nesučiupo O. bin Ladeno, Sadamo Huseino
ir mulos Omaro, bet ir aiškiai pervertino savo galimybes, įsivėlusi
į kelis konfliktus vienu metu. Afganistano ir Irako kampanijų nesėkmės
gali atsiliepti ne tik JAV, bet ir visam pasauliui. Todėl apie trečiojo
fronto atidarymą, pavyzdžiui, prieš stalinistinį Šiaurės Korėjos
režimą, negali būti ir kalbos. Tokia padėtimi gali pasinaudoti ne
tik tarptautiniai teroristai, bet ir Šiaurės Korėjos ar Irano režimai,
kurie branduolinį šantažą ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui
pavertė savo politikos įrankiu.
© 2003"XXI amžius"
|