"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2003 m. gruodžio 3 d., Nr. 23 (68)

PRIEDAI

Kas tas Rusijos „nacionalinis projektas“?

Visi Vakarų, jau nekalbant apie Rusijos, politologai vieningai tvirtina, kad Rusijos prezidentas V.Putinas tvirtai nusprendė pašalinti iš visų valdžios struktūrų vadinamosios buvusio prezidento B.Jelcino „šeimos“ atstovus. Tai dar būtų pusė bėdos. Bet tuo pačiu radikaliai keičiasi visa Rusijos ne tik vidaus, bet ir užsienio politika. Pirmiausia Rusijos dominavimo buvusioje posovietinėje erdvėje atkūrimo linkme. Tokia politika kelia mirtiną pavojų visoms Rusijos kaimynėms.

Tai akivaizdžiai rodo „Jukos“ kompanijos vadovo Michailo Chodorkovskio areštas ir prezidento administracijos vadovo Aleksandro Vološino pašalinimas. Bet ir tai dar ne viskas. Maskvoje prasidėjo lemiamas mūšis dėl valdžios. Tai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengva prezidento V.Putino pergale. Negalima pamiršti, jog iki šiol prezidentinio administracinio aparato daugumą sudaro tos B.Jelcino „šeimos“ atstovai. Taip pat daug jų yra tarp dabartinės Rusijos vyriausybės ministrų.

Pašalinus patį įtakingiausią „šeimos“ atstovą A.Vološiną, neišvengiamai toks pat likimas laukia ir kitų vadinamųjų jelcininkų. Po gruodžio pradžioje įvyksiančių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą tuoj pat prasidės radikalūs Rusijos vyriausybės pertvarkymai. Kremliaus „astrologai“ nė kiek neabejoja tuo, kad premjeras M.Kasjanovas sėdi savo kėdėje paskutines dienas. V.Putino artimiausioje aplinkoje M.Kasjanovas jau seniai laikomas B.Jelcino „šeimos“ statytiniu. Visiškai aišku, kad jo atstatydinimo klausimas faktiškai jau išspręstas. Ginčijamasi tik dėl to, kas taps M.Kasjanovo įpėdiniu. Vis daugiau kalbama, kad naujuoju Rusijos premjeru bus paskirtas prezidentui V.Putinui artimas žmogus iš KGB ir GRU (karinės žvalgybos) struktūrų.

Vadinamųjų jėgos struktūrų – vidaus reikalų, saugumo, prokuratūros – pradėtos grubaus susidorojimo su M.Chodorkovskiu akcijos yra kovos dėl absoliučios valdžios scenarijaus pirmoji dalis. Laukia nauji areštai. Apie tai šiomis dienomis atvirai prakalbo labai įtakingas Kremliuje akademikas Georgijus Arbatovas. Jis pareiškė, kad dabar Rusijos prezidentui V.Putinui iškilo ta pati dilema, kokią praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje teko spęsti JAV prezidentui Franklinui Ruzveltui. Todėl G.Arbatovas ragina V.Putiną nesibaiminti neigiamos verslo magnatų ir Vakarų politikų reakcijos ir imtis ryžtingų veiksmų pažabojant oligarchus: „Putinas privalo gelbėti šalį. Aš neraginu atkurti sovietinio gosplano, tačiau būtina Rusijos ūkyje įvesti valstybinį planavimą“. G.Arbatovas taip pat ragina V.Putiną nesustoti pusiaukelėje ir parodyti visam pasauliui, kad jokie oligarchai ir milijardieriai negali vykdyti Rusijos vidaus ir užsienio politikos. „Tai tiktai vieno prezidento reikalas“, - pabrėžė G.Arbatovas.

Taigi pirmąjį mūšį dėl valdžios M.Chodorkovskis jau pralaimėjo. Kiti bandę tai daryti oligarchai jau spėjo pervesti savo milijardus į užsienį ar karštligiškai skuba tai padaryti, kol dar nesėdo už grotų.

Akylai stebintis pastarojo meto įvykius Rusijoje „Vokiečių bangos“ radijo užsienio skyriaus vyriausiasis redaktorius Miodragas Šoričius pastebėjo, kad prezidentas V.Putinas gali ir pralaimėti šį mūšį. Pasak M.Šoričiaus, pasikliaudamas vien tiktai žmonėmis iš KGB struktūrų ir susiejęs su jais savo likimą, V.Putinas daug kuo rizikuoja. „Juk dar Stalinas kartą pasakė, jog kadrai lemia viską. Kitaip tariant, kas gi dabartinėje Rusijoje dirba sovietinių KGB struktūrų sukurtos „naujųjų“ saugumo tarnybų institucijose? Tiktai tie, kuriems neužteko proto per pastaruosius trylika metų pasidaryti milijonų iš verslo karjeros. Su tokiais kadrais ne tik šlovės nepelnysi, bet ir valstybės nepastatysi“, - teigia M.Šoričius.

Na, o žinomas Rusijoje ir Vakaruose vadinamųjų politinių technologijų specialistas Stanislavas Belkovskis šiomis dienomis Rusijos dienraštyje „Komsomolskaja pravda“ paskelbė savo rekomendacijas ir prognozes, kokia kryptimi privalo vystytis Rusija. Jis neabejoja niekur dar oficialiai nepaskelbtu, tačiau egzistuojančiu nacionaliniu projektu – naujos imperijos, faktiškai buvusios SSRS, atkūrimu. Tiesa, be oficialaus buvusių „respublikų“ užgrobimo ginkluota jėga. Tam yra ir kitų priemonių, tuo labiau kad šiuo metu imperijai atkurti susidarė gana palankios sąlygos. Pasak S.Belkovskio, dabar Rusija atsidūrė tarp kūjo ir priekalo – JAV ir Kinijos. Kinija septynmyliais žingsniais transformuojasi į globalinę valstybę, o Vašingtonui tai nelabai patinka. Todėl Amerikai reikalinga jėga, kuri pristabdytų Kinijos transformavimąsi į supervalstybę. Įvykiai Afganistane ir ypač Irake parodė, kad JAV nesugeba kontroliuoti padėties tolimuosiuose „karštuose“ pasaulio taškuose. Tokiomis aplinkybėmis, anot S.Belkovskio, Rusija tampa galinga jėga visoje posovietinėje erdvėje. Todėl JAV, nors to ir nedeklaruodamos, palankiai žiūri ne į SSRS atkūrimą, bet į Rusijos dominavimą buvusioje komunistinėje Rytų Europoje, jau nekalbant apie NVS ir Baltijos šalis. Todėl Vašingtonas ramiai stebės Rusijos stiprėjimą, nes jis neturi kitos išeities. Tokias niūrias prognozes Rusijos kaimynėms skelbia ne tik S.Belkovskis, bet ir žinomi Vakarų politikos analitikai. Beje, S.Belkovskis konstatuoja: „Putinas supranta, kad Rusijos vystymasis dabartiniu metu chaotiškas – nėra jokio stabilumo ir jis, nors ir skelbiamas, tėra iliuzinis. Todėl šiandien prezidentui iškyla pasirinkimas: arba skubiai pradėti įgyvendinti nacionalinį projektą (imperijos atkūrimą – P.K.), arba numirti kartu su Rusija. Tai gana tragiškas pasirinkimas, ir jis nepalieka manevravimo laisvės nei prezidentui, nei Rusijai, bet kitos išeities nėra“.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija