"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2003 m. gruodžio 3 d., Nr. 23 (68)

PRIEDAI

Ant parako statinės

Petras KATINAS

Rusijos gynybos ministerija dar 2000-ųjų rudenį paskelbė visam pasauliui, kad nuo 2001 iki 2005 metų Rusija utilizuos ar sunaikins 80 tūkst. raketų, 100 mln. artilerijos sviedinių, 40 tūkst. raketų kovinių dalių, 20 tūkst. aviacijos bombų, 10 tūkst. torpedų, 8 tūkst. jūrinių minų. Ši ginkluotė pačioje Rusijoje vertinama kaip pasenusi, o svarbiausia – jau seniai baigėsi tos ginkluotės galiojimo laikas. Tai reiškia, kad šie ginklai ir sprogmenys kelia didžiulį pavojų ne tik aplinkai, bet ir šimtams tūkstančių žmonių. Tačiau, kaip pažymi Rusijos kariniai apžvalgininkai, jau nekalbant apie gamtosaugos organizacijas, visa ši ginkluotės „utilizacija“ geriausiu atveju liks tiktai popieriuje, o oficialiuose dokumentuose atsispindės kaip sunaikinta. Iš tiesų šis astronominis ginklų ir sprogmenų kiekis liks ateities kartoms. Tai trigubai pavojinga, nes oficialiai tos ginkluotės tarsi ir nebus.

Pasenusios ginkluotės arsenalų šiuo metu yra beveik visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, tarp jų ir pačiuose didžiausiuose Rusijos miestuose. Ir ne tik Rusijos. Jų pilna Ukrainoje, Baltarusijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje. Sovietų laikais iš pradžių ginklų, raketų ir sprogmenų sandėliai buvo daugiausia statomi didelių miestų priemiesčiuose, tačiau, augant miestams, jie atsidūrė naujų gyvenamųjų rajonų teritorijoje. Šito neišvengė ir patys didžiausi Rusijos miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas. Pavyzdžiui, didžiuliai pasenusios ginkluotės arsenalai yra Kronštate ir Peterburgo Balšoj Ižoros rajone. Maskvoje tai vadinamieji miestai palydovai ir vadinamieji buvę, dabar išformuoti priešlėktuvinės gynybos taškai. Juose, ypač Pamaskvės miškuose, iki šiol yra gausybė niekieno nesaugomų arba tik dėl akių saugomų raketų, artilerijos sviedinių ir aviacijos bombų prikimštų milžiniškų sandėlių. O juose yra labai galingų ginklų, pavyzdžiui, viena garsiojo raketinio komplekso S-200 raketa sveria septynias tonas, o jos sprogmenų galvutė – 120 kilogramų. Tose galvutėse yra 20 proc. heksogeno ir 80 proc. trotilo. Aviacijos bomba FAB-3000 sveria tris tonas, o jos trotilo užtaisas – pusantros tonos.

Pagrindinė Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno bazė Sevastopolis tiesiog prifarširuotas raketų, bombų ir artilerijos sviedinių. Anot Rusijos karinės apžvalgininkės Olgos Božjevos, Sevastopolis šiuo metu tiesiogine prasme stovi ant didžiulės parako statinės, kuri gali bet kada išlėkti į orą. Ginkluotės sandėlių Sevastopolyje yra visur – daugiausia specialiose šachtose, tuneliuose, uolų urvuose ir po žeme išraustose saugyklose. Po to, kai SSRS Juodosios jūros karinį laivyną pasidalijo Rusija ir Ukraina, labai daug pasenusių ginklų ir sprogmenų sandėlių atsidūrė Ukrainos teritorijoje. Tačiau Ukrainos vyriausybė ir karinė vadovybė atsisakė ką nors daryti su tokiu „palikimu“ ir nieko nedaro, kad tuos sprogmenis, raketas, bombas ir sviedinius pervežtų, tuo labiau sunaikintų. Dabar virš tų sandėlių išaugo daugybė gyvenamųjų namų, kuriuose daugiausia gyvena rusų karinio laivyno jūrininkų šeimos. Šie sprogmenys beveik nesaugomi, pavyzdžiui, Ukrainai priklausantį 17-ąjį Sevastopolio ginklų arsenalą saugo Ukrainos pensininkės, ginkluotos vos ne Pirmojo pasaulinio karo laikų „berdankomis“. O štai Pamaskvės Istroje 50 hektarų plotą užimančius pasenusios priešlėktuvinės ginkluotės sandėlius saugo trys šauktiniai kareivėliai. Tame milžiniškame sandėlyje tik po maskuojančiu tinklu sukauptos galingos raketos. Tiesa, jos ne su branduoliniu užtaisu, tačiau, kaip teigia Rusijos generolai, sprogus šioms raketoms, efektas prilygtų dvylikai Hirosimų. Šios raketos priskiriamos vadinamajai penktajai laiko kategorijai. Tai reiškia, kad tų raketų jau nebegalima niekur pervežti ar kitaip transportuoti, o jos privalo būti sunaikintos vietoje.

Rusijos gynybos ministerijos vadovai pripažįsta, kad pasenusiai ir pavojingai ginkluotei sunaikinti ar utilizuoti neskiriama pinigų. Tiesa, dalį jų retsykiais apsiima utilizuoti apsukrios privačios firmos, sugebėjusios prieiti prie aukštų generolų, atsakingų už ginkluotės sunaikinimą. Vienas aukštas Rusijos generalinio štabo pareigūnas atvirumo valandėlę prasitarė žurnalistams, kad vienai privačiai firmai, gavusiai pelningą užsakymą utilizuoti pasenusią ginkluotę, vadovauja paties Generalinio štabo viršininko Anatolijaus Kvašnino žmona…

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija