Buvęs Irako prezidentas Sadamas Huseinas praėjusį šeštadienį buvo sulaikytas rūsyje prie Ad Davro gyvenvietės, už penkiolikos kilometrų į pietus nuo jo gimtojo miesto Tikrito.
Politikas apžvalgininkas pateikia ir komentuoja informacijų agentūrų pranešimus.

Sadamas Huseinas priėjo liepto galą…

Česlovas IŠKAUSKAS,
         politikos apžvalgininkas

Šeštadienį JAV kariškiai Tikrito apylinkėse sulaikė buvusį Irako diktatorių Sadamą Huseiną. Sekmadienį per televiziją iš pradžių buvęs prezidentas buvo parodytas su ilga barzda ir susivėlusiais plaukais, vėliau - jau be barzdos. EPA-ELTA nuotraukos

Sugautas į Tarzaną panašus diktatorius

Amerikiečių generolas Rikardas Sančesas, vadovaujantis JAV sausumos pajėgoms Irake, sekmadienį per spaudos konferenciją Bagdade pareiškė: „Nebuvo paleista nė vieno šūvio“. Šiuo metu S. Huseiną, kuris yra „kalbus ir linkęs bendradarbiauti“, nežinomoje vietoje saugo Amerikos kariškiai. Amerikiečiai parodė rūsio, kuriame buvo pasislėpęs S.Huseinas, nuotraukas. Po to R. Sančesas parodė vaizdajuostę, kurioje užfiksuota, kaip eksdiktatorių apžiūri gydytojas. S. Huseinas buvo su ilga barzda ir susivėlusiais plaukais. Nuverstas Irako prezidentas atrodė išsekęs.

„Baimės ir specialiųjų tarnybų valstybė galutinai sugriauta“, - pasakė Irako laikinosios valdančiosios tarybos narys Adnanas Padšadšis. Keli žurnalistai per spaudos konferenciją garsiai džiūgavo, kai buvo demonstruojamos S. Huseino nuotraukos, ir šaukė: „Mirtis Sadamui!“.

Pasak R. Sančeso, žvalgyba buvo nurodžiusi dvi vietas netoli Tikrito, kur gali slapstytis S. Huseinas. Kai ten nepavyko jo rasti, buvo apsuptas ir apieškotas visas rajonas. Galiausiai buvęs Irako prezidentas buvo aptiktas rūsyje vieno valstiečio sklype. Ši operacija buvo pavadinta „Red Dawn“ („Raudonoji aušra“).

JAV karinės vadovybės Irake atstovas sekmadienį patvirtino pranešimus apie nuversto Irako diktatoriaus S.Huseino suėmimą. „Taip, S. Huseinas yra mūsų rankose“, - pareiškė jis.

„Mes esame šimtu procentų įsitikinę, kad sulaikytasis tikrai yra S. Huseinas, nes jau buvo atliktas DNR testas“, – pareiškė INC atstovas spaudai Intifadas Kanbaras interviu arabų televizijos kompanijai „Al Jazaerra“.

Per operaciją „Raudonoji aušra“ neiššautas nė vienas šūvis, ji buvo vykdoma remiantis kelis mėnesius rinktais žvalgybos duomenimis.

Šalies šiaurėje esančiame Kirkuko mieste, kur daugumą gyventojų sudaro kurdai, į gatves švęsti išėjo tūkstančiai gyventojų. Panaši situacija yra ir musulmonų šiitų dominuojamoje Basroje.

Džiaugiasi G.Šrioderis ir irakiečiai

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, kuris yra vienas didžiausių Amerikos politikos Irake kritikų, sekmadienį pasveikino JAV prezidentą Džordžą Bušą buvusio Irako diktatoriaus S. Huseino sulaikymo proga. Tai pranešė kanclerio biuras Berlyne.

„Su dideliu džiaugsmu sutikau žinią, kad S.Huseinas sulaikytas. Sveikinu Jus sėkmingai užbaigus operaciją, – parašė G.Šrioderis JAV prezidentui. – Tikiuosi, kad S. Huseino sulaikymas padės aktyvinti tarptautinės bendrijos pastangas atkurti Iraką ir stabilizuoti padėtį šioje šalyje“. Irako miestų gyventojai su džiaugsmu sutiko žinią apie buvusio Irako diktatoriaus S.Huseino suėmimą.

Irako sostinėje Bagdade, taip pat Kirkuke šalies šiaurėje ir Basroje pietuose, sužinoję apie nuversto diktatoriaus suėmimą, į gatves plūstelėjo džiūgaujantys irakiečiai. Jie iš džiaugsmo šaudė į orą, kėlė triukšmą automobilių klaksonais.

Sekmadienį Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras taip pat patvirtino, kad Irake sulaikytas buvęs diktatorius S. Huseinas.

V.Putinas nesusitaikė su S.Huseino žlugimu

Nuo karo Irake pradžios kovo viduryje iki to momento, kai pagrindinėje Bagdado aikštėje buvo nuversta didžiulė S.Huseino statula, tai yra galutinai žlugo diktatūra, praėjo trys savaitės. Pats diktatorius nedingo „kaip į vandenį“, o užsienio žvalgybos, aišku, remdamosi vietinių irakiečių informacija, pranešdavo, kad jis tikrai yra Irake, amerikiečių pašonėje, bet užsimaskavęs, pakeitęs išvaizdą.

Netgi didžiausi JAV oponentai netrukus pripažino, kad Amerika šį karą laimėjo, ir suskato siūlyti savo paslaugas, sugaunant diktatorių ir atstatant pokarinį Iraką. Tačiau iki šiol nei Maskva, nei Vakarų lyderiai nepatikėjo Dž.Bušo ir T.Bleiro pareiškimu, kad Jungtinėms Tautoms pokario Irake teks „gyvybiškai svarbus vaidmuo“. Dar daugiau: sąjungininkai Irake jau neteko daugiau kaip 800 žmonių – kariškių, karinių specialistų, misijų atstovų.

Bet Vakarų valstybių nesutarimai išryškėjo iškart, nugriovus S.Huseino statulą Bagdade.

Prieš Sankt Peterburgo susitikimą G.Šrioderis pareiškė: „Vokietija gali prisidėti ir prisidės prie Irako rekonstrukcijos, jeigu ji bus vykdoma globojant Jungtinėms Tautoms“. V.Putinas anksčiau yra pasakęs, kad jis nenorėtų, jog Vašingtonas pralaimėtų šiame kare. Trijų vadovų tono švelnėjimas reiškia, kad Europa nenorėtų tęsti konflikto su Amerika. Rusijos santykiai su JAV ypač atšilo po Rugsėjo 11-osios, ir jų pagadinti nė viena pusė nenorėtų. Po derybų spaudos konferencijoje V.Putinas pareiškė: „Mūsų susitikimo tikslas – neskaldyti tarptautinės visuomenės“.

S.Huseino žlugimas jau buvo įvykęs faktas. Maskva turėjo galvoti, kaip atstatyti buvusias pozicijas Irake. Apžvalgininkai lyg susitarę tvirtino, kad karas prieš S.Huseiną ypač nuostolingas Rusijai, turėjusiai didžiulius energetinius kontraktus su diktatūra. Antai Irako opozicija, kuri tikėjosi užimti pagrindines valdžios pozicijas Bagdade, tvirtino, kad ji negrąžins Rusijai aštuonių milijardų dolerių Irako skolų. Tuo tarpu JAV ragino Rusiją, Prancūziją ir Vokietiją nurašyti visas Irako skolas, kad šalies atkūrimas būtų mažesnė našta irakiečiams. Kartu tai būtų šių šalių indėlis į pokarinę Irako rekonstrukciją, balandį pareiškė JAV gynybos ministro pavaduotojas Polas Vulfovitcas.

Bet jau pavasarį buvo aišku, kad vien tokio dalyvavimo pokariniame Irake šioms šalims neužtenka. Todėl pavasarinis „Didžiosios trijulės“ susitikimas Sankt Peterburge netapo gerų žinių pranašu, nes negalėjo duoti kokių nors apčiuopiamų rezultatų, nors, kita vertus, ir netapo, kaip daug kas tikėjosi, tolesnės Europos šalių konfrontacijos su Vašingtonu vieta.

S.Huseino neišgelbėjo ir jo gudrybės…

Negalima neprisiminti, kad Irako diktatorius visaip mėgino sušvelninti Amerikos pyktį. Dar prieš JAV ryžtingus veiksmus prieš S.Huseiną, Vašingtonas buvo nustebintas Bagdado mielaširdingumu.

S.Huseinas paskelbė, kad 100 milijonų eurų (apie 94,5 mln. dolerių) ketina paaukoti Jungtinių Valstijų vargšams.
Kaip tuomet pranešė Irako informacijų agentūra INA, pinigai bus skirti, jeigu specialiai sukurtas Irako komitetas galės kontroliuoti, kaip jie bus naudojami. JTO stebėjo, kaip Irako už naftą gaunamos lėšos naudojamos maisto produktams ir medikamentams pirkti. Toks komitetas Jungtinėse Tautose buvo sukurtas, kai po Irako įsiveržimo į Kuveitą 1990 metais Bagdadui imtos taikyti prekybos sankcijos.

Tai buvo antra Bagdado akcija pagal programą „Žmonės, kuriems reikalinga pagalba“. Pirmą kartą S.Huseinas vieną milijardą eurų paaukojo palestiniečių tautai, kovojančiai su Izraeliu.

Tada JTO komitetas šiai akcijai nepritarė. Antroji Irako auka taip pat turėjo būti suderinta su JTO, nes ji skiriama iš pajamų, gautų už naftos eksportą. Žodžiu, gudrus S.Huseino viražas neįtikino Vakarų diktatoriaus nuoširdumu.

S.Huseinas vos netapo Lietuvos kaimynu

Pajutęs svylant padus, S.Huseinas paskutiniais mėnesiais ieškojo užuovėjos ir Lietuvos kaimynystėje – Rusijoje ir Baltarusijoje. Čia užtarėjų jis surado. A.Lukašenkos vyriausybė pranešė, kad atidaroma oro linija Minskas – Bagdadas. Žinia nustebino ne tik Baltarusiją supančias Europos valstybes, bet, ko gero, ir Rusiją. Vadinasi, kaimyninės šalies politikai, verslininkai, turistai gali be jokių apribojimų skristi į Irako sostinę, aplenkdami Maskvą. Tiesa, apžvalgininkai spėjo, kad Rusija žinojo apie šį Minsko žingsnį ir net jį skatino.

Kaip vasarą pranešė NTV televizija, susitarimus pradėti lėktuvų reisus tarp dviejų valstybių buvo pasirašytas balandžio pabaigoje, kai Rusijos ir Baltarusijos valstybinės delegacijos dalyvavo Irako nacionalinėje šventėje, sutapusioje su S.Huseino 64-ųjų gimimo metinių iškilmėmis. Tuo pat metu buvo susitarta plėsti ekonominį bendradarbiavimą tarp valstybių.

Šiaip jau, esant normaliems santykiams su Iraku, toks Minsko ir Bagdado bendradarbiavimas būtų pagirtinas, beje, naudingas ir Baltarusiją supančioms šalims. Tačiau po Irako įsiveržimo į Kuveitą 1990 metais Jungtinės Tautos griebėsi sankcijų prieš S.Huseino režimą, o atskira rezoliucija perspėjo pasaulio valstybes nebendradarbiauti su juo. Tačiau šios sankcijos pamažu švelnėjo, kol JTO Saugumo Taryba priėmė sprendimą leisti kontaktus su Bagdadu pagal humanitarinę programą „Nafta už maisto produktus ir medikamentus“.

Karo regione rizika buvo didelė

Nujausdamas galą, S.Huseinas pavasarį vis dėlto pareiškė pasirengęs atnaujinti dialogą su JTO generaliniu sekretoriumi Kofiu Ananu be jokių išankstinių sąlygų. Apie tai Jungtinių Tautų vadovui pranešė Arabų šalių lygos generalinis sekretorius Amras Musaa.

S.Huseinas neketino derėtis su Dž.Bušu, o su Jungtinėmis Tautomis. Tai Irako vadovui būdingas, greičiausiai oponento niekinimą reiškiantis manevras. Bet Irakas neleido Jungtinių Tautų ekspertams tęsti Irako masinio naikinimo arsenalų inspekcijos, kuri buvo nutraukta 1998 metų pabaigoje, kai JAV ir Didžioji Britanija bombardavo šią šalį.

Tuo metu, kai S.Huseinas mėgino flirtuoti su Jungtinėmis Tautomis, Vašingtonas kurpė planus nuversti nekenčiamą Irako diktatorių. Pasaulio ekonomikos forumo Niujorke užkulisiuose pasklido kalbos, kad Vašingtonas parengęs S.Huseino sunaikinimo scenarijų. Iš pradžių esą bus sukelta revoliucija, o paskui prie opozicijos su savo bombonešiais prisijungs ir JAV. Pagal Pentagono planą, Amerikos kariuomenė Irako karinių pajėgų pasipriešinimą palauš per aštuonias savaites. Jau tada buvo manoma, kad greičiausiai šis smūgis bus smogtas kovą ar balandį. Kaip dabar matome, žiniasklaida buvo gerai informuota apie Pentagono planus ir S.Huseino likimą.

Užsienio stebėtojai tuomet nuogąstavo, kad regione nekiltų trečiojo pasaulinio karo kibirkštis. Britų laikraštis „The Sunday Times“ perspėjo, kad atakos prieš S.Huseiną atveju kils didelis pavojus Izraeliui. Jis pasiųs į Izraelį kamikadzes, kurie puikiai valdo rusiškus naikintuvus MiG-29 arba prancūziškus „Mirage“. Jų taikiniu gali tapti branduolinis centras Dimone, kurio susprogdinimas taptų tikra katastrofa visam regionui.

Ir ne tik dėl to šis konfliktas žadėjo būti toks baisus. Apžvalgininkai tikino, kad Irakas – tai ne anarchijos apimto Afganistano talibų pajėgos, kurios buvo sutriuškintos ir išblaškytos per porą mėnesių. S.Huseino armija labai atsidavusi savo lyderiui, ji disciplinuota ir gerai ginkluota, daugiausia ginklais iš Rusijos.

Taip pat nė minutei nebuvo galima pamiršti, kad talibai, ko gero, tik gyrėsi turį branduolinius užtaisus, o Bagdado masinio naikinimo ginklai neva visada buvo parengti kontratakai. Be to, Rusija ir Kinija perspėjo JAV, kad šios nemėgintų griebtis panašių veiksmų prieš S.Husseiną kaip prieš „Al Qaeda“ teroristus.

Kaip viskas baigėsi, žinome iš nesenos istorijos: S.Huseino diktatūra žlugo, Amerikos ginkluotosios pajėgos tebėra Irake, prieš sąjungininkus rengiami vis baisesni išpuoliai, bet Vašingtonas tikina, kad iki 2004 metų vidurio jis galės visą valdžią perduoti naujai Irako administracijai.

* * *

Sąjungininkų žiedui pavasarį suspaudus į savo gniaužtus Bagdadą, S.Huseinas dingo iš sostinės. Nors jo vyriausybės nariai ir padėjėjai po vieną buvo gaudomi, diktatoriui pavykdavo išsisukti. Dabar, kaip pranešama, į valdovą panašus S.Huseinas sugautas, ir, žinoma, bus surengtas jo parodomasis teismas.

Su viena sąlyga: jeigu tai tikrai yra garsusis „Bagdado vagis“, o ne jo antrininkas…

© 2003"XXI amžius"