Didžiausia ES krizė
S.Berluskonio stebuklas neįvyko
Petras KATINAS
Po visą praėjusį savaitgalį vykusio
nepaprastai įtempto ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo
ir dešimties valstybių kandidačių vadovai, paaiškėjo, kad išsipildė
pačios niūriausios politikos apžvalgininkų prognozės, skelbtos viršūnių
susitikimo išvakarėse. Buvo prognozuojama, kad besiplečianti Europos
Sąjunga gali įklimpti į didžiausią krizę nuo pat ES susikūrimo.
Taip ir įvyko.
Viršūnių susitikimas turėjo nulemti
dvejus metus rengtos Europos Konstitucijos likimą. Nors jau iš anksto
buvo aišku, kad ES šalys ir kandidatės nesutaria daugeliu klausimų:
dėl būsimo ES prezidento įgaliojimų, Europos Komisijos sudėties,
krikščionybės paminėjimo ES Konstitucijos preambulėje. Taip pat
dėl Didžiosios Britanijos siekio išlaikyti veto teisę sprendžiant
užsienio politikos klausimus. O kur dar faktiška senųjų ir būsimųjų
ES šalių takoskyra dėl karo Irake. Bet didžiausi nesutarimai iškilo
dėl balsavimo galių, kurios buvo numatytos prieš trejus metus pasirašytoje
Nicos sutartyje. Beje, ir pasirašyta 2000 metais po penkias dienas
trukusių nepaprastai įtemptų derybų ta Nicos sutartis iš karto buvo
įvertinta labai prastai ir iš esmės netenkino nė vienos ES valstybės.
Tačiau Ispanija ir dar nesanti ES narė Lenkija kategoriškai pareikalavo
pripažinti Nicos sutarties punktus, kuriuose Ispanijai ir Lenkijai,
turinčioms po 40 milijonų gyventojų, suteikti tiek pat balsų, kaip
ir Vokietijai, kurioje gyvena daugiau nei 80 milijonų gyventojų.
O pagal naująją ES Konstituciją, Ispanija ir Lenkija netektų dalies
Nicos sutartyje numatytų balsų.
Jau Briuselio viršūnių susitikimo
išvakarėse Lenkijos užsienio reikalų ministras Vlodzimiežas Cimošievičius
pareiškė, jog Varšuva neatsisakys Nicos sutarties ir neleis, kad
didžiosios ES valstybės turėtų sprendžiamąjį balsą išsiplėtusioje
Europos Sąjungoje ir diktuotų savo sąlygas visoms kitoms ES narėms.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Ispanijos premjeras Chosė Marija
Aznaras, pareiškęs, jog, įtvirtinus vadinamąją dvigubos daugumos
sistemą, Europos Sąjungą faktiškai valdys keturios daugiausia gyventojų
turinčios ES valstybės. Tai Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija
ir Italija.
Kaip žinoma, pagal buvusios Prancūzijos
prezidento Valeri Žiskaro d Esteno pateiktą ES Konstitucijos projektą,
visi svarbiausi ES sprendimai būtų tvirtinami vadinamąja dviguba
dauguma. Tiems sprendimams turėtų pritarti pusė valstybių, atstovaujančių
mažiausiai 60 proc. ES gyventojų, kurių išsiplėtusioje ES būtų 450
milijonų. Mažosios ES valstybės, taip pat ir dešimt be penkių minučių
naujųjų narių siekia turėti Briuselyje veikiančiojoje ES vykdomojoje
komisijoje po vieną savo atstovą. Beje, su tuo sutiko ir didžiosios
ES šalys.
Kai jau tapo aišku, kad Briuselio
viršūnių susitikimas gali patekti į aklavietę, Italijos, baigiančios
savo pirmininkavimo kadenciją ES, premjeras Silvijus Berluskonis
pareiškė turįs stebuklingą planą, kaip išspręsti nesutarimus,
ir žadėjo paskelbti jį paskutinę minutę. S.Berluskonis teigė tikįs,
kad tam jo stebuklui pritars Ispanija ir Lenkija. Tačiau jokio
stebuklo neįvyko, o S.Berluskonio pasiūlymai apsiribojo tiktai deklaratyviais
žodžiais apie pavojų, kuris galėtų kilti Europos vienybei, todėl
siūlė ieškoti kompromiso. Tačiau nei Vokietija, nei Prancūzija,
nei Ispanija ir Lenkija nepakeitė savo pozicijos dėl balsavimo sistemos.
Taigi pirmosios ES Konstitucijos
projekto priėmimas atidėtas vėlesniam laikui. Tiktai nežinia kokiam.
Pasak Lenkijos prezidento Aleksandro Kvašnievskio ir premjero Lešeko
Milerio, kuris, nepaisant to, jog dar neatsigavo po įvykusios sraigtasparnio
avarijos pasekmių, labai aktyviai dalyvavo ES viršūnių susitikime,
geriausiai būtų, kad naujoji ES Konstitucija būtų priimta svarstant
2007-2012 metų ES biudžetą. Dauguma ES politikų galvoja, kad Konstitucija
turėtų būti priimta iki 2004 metų pabaigos.
Anot Lenkijos prezidento, nieko
baisaus neįvyko, o Briuselio viršūnių susitikimo žlugimas nepakenks
ES plėtrai ir dešimt naujų narių priėmimui 2004 m. gegužės 1 d.
Tuo tarpu kiti politikai ir politikos
apžvalgininkai nėra tokie optimistai. Įtakingas Didžiosios Britanijos
laikraštis Financial Times cituoja pirmosios Europos Konstitucijos
tėvu pavadinto buvusios Prancūzijos prezidento V.Žiskaro dEsteno
žodžius, jog, nepriėmus ES Konstitucijos, Europos vienybės perspektyvoms
iškils rimtas pavojus, ir ilgam laikui. Būsimosios ES Konstitucijos
priėmimo atidėjimo nauda suabejojo ir Europos Komisijos pirmininkas
Romanas Prodis bei Europos Parlamento pirmininkas Patas Koksas.
Jau nekalbant apie Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį, kuris
iki paskutinės minutės kartu su Prancūzijos prezidentu Ž.Širaku
ragino neatidėlioti svarbiausių sprendimų. Vokietija ir Prancūzija
įsitikinusios, jog bet koks kompromisas, sudarant ES Konstitucijos
projektą, pasmerktų visą Europą neveiksmingumui ir bejėgiškumui
bei chaosui.
O dėl ištikusios krizės, tai vis
dažniau imama samprotauti, kodėl gi Lenkija, dar nesanti tikra ES
narė, faktiškai ir sukėlė šią ES krizę, sumaniai įtraukdama į ją
ir tikrąją ES narę Ispaniją. Esą tai kone vienintėlis Europoje likusios
katalikiškos valstybės, todėl ir reikalavusios ES Konstitucijoje
paminėti krikščioniškas Europos šaknis. Ir Lenkijos prezidentas
A.Kvašnievskis, ir premjeras L.Mileris dabar dedasi vos ne didžiausiais
katalikybės gynėjais, nors tokie iš tikrųjų nėra. Juk A.Kvašnievskis
ne kartą viešai pareiškė esąs jeigu ne ateistas, tai bent netikintis
į nieką. Toks pat ir L.Mileris. Šie abu buvę aukšti komunistinio
režimo funkcionieriai, groję pirmaisiais smuikais faktiškai suskaldant
Europos Sąjungą, iš esmės vykdo Maskvos svajonę susilpninti ES ir
gauti iš to naudos.
O tai, kad A.Kvašnievskis ir L.
Mileris vyko į Briuselio viršūnių susitikimą iš anksto nusprendę
sukelti politinę krizę Europos Sąjungoje, jau anksčiau rašė Lenkijos
spauda. Anot vieno Lenkijos politikos apžvalgininko, jie abu rengėsi
tam labai kruopščiai, tarsi kažkada karalius Jogaila į Žalgirio
mūšį.
Neatsitiktinai Kremliaus ruporo
Radio Rosiji politikos apžvalgininkas, žlugus Briuselio viršūnių
susitikimui, ėmė žerti komplimentus A.Kvašnievskiui ir L.Mileriui
už Lenkijos žmonių interesų gynybą. Ši radijo stotis nuolat cituoja
apklausų duomenis, skelbiančius, jog trys ketvirtadaliai lenkų yra
įsitikinę, jog turtingos Europos valstybės siekia tik naudos sau,
o 50 proc. esą visiškai nesitiki jokios naudos iš Lenkijos narystės
ES. Tokiu būdu Lenkijos žirinovskiu vadinamas radikalas Andžejus
Leperis gali švęsti pergalę. Ko jis nepasiekė savo organizuotais
neramumais, streikais, kelių blokadomis, nukreiptomis prieš ES,
dabar padarė A.Kvašnievskis su L.Mileriu.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai,
kad Maskvos propaganda, labai sustiprinusi savo kritikos ugnį prieš
NATO ir puolanti Baltijos valstybes, ypač Latviją ir Estiją, esą
jose bus įkurtos keliančios grėsmę Rusijai NATO karinės bazės, visiškai
nepuola dabartinės Lenkijos valdžios. Tai daug ką sakantis faktas.
Todėl kaltinti Vokietiją ir Prancūziją tuo, kad tik jų pastangomis,
siekiant dominavimo Europoje, ES ištiko didžiulė krizė, reikėtų
gana atsargiai. Juk faktiškai pleištą į Europos vienybę įkalė pirmiausia
Lenkija.
Lenkijos prezidentas A.Kvašnievskis,
labai išgyręs premjerą L.Milerį už tvirtos Lenkijos pozicijos gynimą
Briuselyje, čia pat pabrėžė, kad ne Varšuva kalta dėl žlugusio ES
viršūnių pasitarimo, ir išreiškė viltį, jog ateityje dėl ES Konstitucijos
bus surastas kompromisas. Bet juk ne kas kitas, o A.Kvašnievskio
išgirtasis premjeras L.Mileris Briuselyje aiškiai pademonstravo
neinantis į jokius kompromisus. Visa tai į naudą tiktai Maskvai,
kuri, suvokusi, kad ES ir NATO plėtra jau tapo neišvengiama, dabar
siekia sukurti savo penktąją koloną euroatlantinių struktūrų viduje,
pirmiausia pasinaudodama buvusiomis pokomunistėmis šalimis, ypač
tomis, kurių valdžioje tebesėdi buvę Maskvos statytiniai ir liokajai.
Kuo baigsis ši krizė, sunku pasakyti.
Yra rimtas pavojus, kad bus sukurta dviejų greičių Europa. Tai
yra ES skilimas į dvi dalis. Vienoje jų būtų valstybės, pritariančios
ES Konstitucijai, kitoje nepritariančios. Tai būtų vienas blogiausių
variantų.
© 2003"XXI amžius"
|