Socialliberalų ir socialdemokratų
pozicijos gali išsiskirti
|
Seimo narė Nijolė Steiblienė
Vladimiro Gulevičiaus
(ELTA) nuotrauka
|
Seimo Antikorupcijos komisijos
pirmininkė, Socialliberalų frakcijos narė Nijolė Steiblienė patvirtino
Eltai, kad valdančioji koalicija per Prezidento skandalą priėjo
takoskyrą, ties kuria dabartiniai partneriai socialliberalai ir
socialdemokratai gali pasukti skirtingomis kryptimis. Anksčiau taip
manyti leido kai kurie socialdemokratų pareiškimai ir tai, jog ministras
pirmininkas Algirdas Brazauskas Aloyzo Sakalo vadovaujamos parlamentinės
komisijos darbą buvo pavadinęs spektakliu.
N.Steiblienė pažymi, kad valstybės
įvaizdžiui šis skandalas nepakenkė, nors daugelis dabar mano kitaip.
Man svarbu - ne kaip mes atrodome, o kokioje valstybėje gyvens
mano vaikai ir vaikaičiai. Atkūrėme valstybę ne tam, kad kaip nors
atrodytume pasaulyje, teigia Seimo narė. Interviu buvo duotas
lapkričio pabaigoje, t.y. dar nebaigus darbo Seimo laikinajai komisijai
ir nepradėjus rinkti Seimo narių parašų po apkaltos Prezidentui
dokumentu.
Esate Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto narė. Ar dabartinis Prezidento skandalas atskleidė
grėsmes nacionaliniam valstybės saugumui, kurių anksčiau nė neįtarėte?
Į šitą klausimą išsamiai atsakys
Seimo laikinoji komisija. Aš galėčiau minėti vieną šio skandalo
aspektą. 1999 metais Pasaulio bankas atliko antikorupcinį tyrimą
ir 2000 metais jo rezultatai buvo pateikti šios kadencijos Seimui.
Latvija ir Estija tyrime paminėtos tarp valstybių, kuriose vyrauja
administracinė korupcija. Latvija - tarp valstybių, kuriose korupcijos
mastas pasiekė ir aukščiausius valdžios sluoksnius, ir šis reiškinys
vadinamas valstybės užvaldymu. Taigi iš šio skandalo metu paviešintos
informacijos daryčiau išvadą, kad po kelerių metų Lietuva būtų priskiriama
prie šalių, kur korupcija pasiekusi valstybės užvaldymo mastą. Taigi
skandalas įvyko pačiu laiku.
Kuo Lietuvai baigsis Prezidento
skandalas - vidaus apsivalymu ar tarptautine gėda?
Norėčiau tikėti, kad skandalas baigsis
tikru, o ne menamu apsivalymu. Tikiuosi, kad politinės valios tam
užteks. Tikras apsivalymas įvyks tada, kai valstybės pareigūnai
ims suvokti savo atsakomybę. Dabar pas mus klesti atsakomybės stoka
ir nebaudžiamumo pojūtis. Valstybės tarnyboje jaučiamasi kaip savo
namuose ar kieme, o atsakingas pareigas valstybės tarnyboje einantys
žmonės nėra valstybininkai. Jiems trūksta patriotizmo. Galbūt kai
kam tie žodžiai skambės juokingai, bet taip nėra. Jiems rūpi materialinė
gerovė, karjera, bet ne valstybės interesai.
Kaip atrinkti tinkamus - padorius,
profesionalius, valstybiškai mąstančius žmones į atsakingas pareigas
valstybės tarnyboje, kad neigiamų reiškinių mažėtų?
Parašyti naują įstatymą ar pakeisti
buvusį - tai dar ne viskas. Turi formuotis tam tikra praktika. Per
14 metų nesukursi paprotinės teisės. Turime vadovautis Konstitucija,
įstatymais, poįstatyminiais aktais, bet, mano supratimu, paprotinė
teisė kur kas svarbesnė etikos, moralės, principingumo klausimais.
O dėl padorumo - nueikite į bet kurią ministeriją, ir, jei įgysite
pasitikėjimą, jums prie kavos pasakys, kas yra kas. Tačiau kol su
korupcija kovojama tik dėl paukščiuko, niekas nepasikeis. O kaip
daug daroma tik vardan to paukščiuko! Deja, kai kurioms institucijoms
tik to pliusiuko ir reikia.
Turi būti sudaryti nusižengusių,
baustų valstybės tarnautojų registrai. Apskritai mūsų valstybės
tarnyba - podukros vietoje. Ji yra prie VRM, o kas yra VRM? Su kuo
mes ją siejame? Su policija, jėgos struktūromis. Toks įvaizdis likęs
nuo sovietmečio. Kodėl Valstybės tarnybos departamentas priklauso
VRM? Turėsime dėl to problemų ir tapę ES nariais. Neskiriame pakankamai
pinigų valstybės tarnautojų rengimui, tobulinimuisi.
Nuo pat skandalo pradžios net
oponentai neretai sutaria - jis esą pakenkė Lietuvos įvaizdžiui.
Kaip manote, ar gadinamas įvaizdis ir yra didžiausia šio skandalo
blogybė?
Šis skandalas Lietuvos įvaizdžiui
tikrai nepakenkė, nes išsivysčiusios demokratinės šalys tai vertina
kaip demokratijos apraišką. Nors kai kurių valstybės pareigūnų įvaizdis
nekoks.
Mums, lietuviams, labai svarbu,
kaip į mus žiūri, kaip atrodome ir vertiname tai per emocijas. O
man svarbu - ne kaip mes atrodome, o kokioje valstybėje gyvens mano
vaikai ir vaikaičiai. Atkūrėme valstybę ne tam, kad kaip nors atrodytume
pasaulyje. Atkūrėme tam, kad mums visiems būtų gera joje gyventi.
Jeigu svarbiausia - įvaizdis, tai gal tegul visi važiuoja į tas
šalis, kurių įvaizdis puikus, susiformavęs per šimtmečius, ir neliks
problemų?
Kad skandalas gadina valstybės
įvaizdį, kad jį reikia glaistyti, kartais bando įteigti net ministras
pirmininkas Algirdas Brazauskas. Ar tai nedvelkia sovietmečiu?
Taip. Sovietmečiu kuris nors nusižengęs
partijos narys pirmiausia būdavo savo partiečių tyliai, vengiant
viešumo, apsvarstomas. Tik po to jis arba tapdavo profsąjungos lyderiu
(nežinau, ar tai nuobauda, ar paskatinimas), arba informacija apie
jį būdavo išspausdinama, pavyzdžiui, Tiesos puslapiuose - taip
jį viešai pasmerkdavo.
Koks, jūsų akimis, ministro pirmininko
A.Brazausko vaidmuo A.Sakalo vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos
darbo atžvilgiu?
Keistokas ir ne visada aiškus. Man
nepatiko, kad komisijos darbas buvo vadinamas spektakliu. Ministrui
Pirmininkui nederėtų vartoti tokių epitetų. Juo labiau kad komisijai
vadovauja valdančiosios daugumos atstovas - socialdemokratas ir
joje yra dar du socialdemokratinės koalicijos nariai. Tai nekorektiška
šių komisijos narių - partijos bendražygių atžvilgiu.
Ar prieškariu pasidavusi Rusijos
politinei įtakai ir galiausiai - karinei jėgai šiandien Lietuva
pajėgi atsispirti Rusijos pinigams ir už jų slypintiems siekiams?
Tai, kas dabar vyksta, rodo, kad
daug kam galima atsispirti. Galima atsispirti pirmiausia tuo atveju,
jeigu esi valstybininkas. O valstybininkus reikia ugdyti. Reikia
ugdyti pilietinę visuomenę. Tačiau tam reikia laiko, nes tai sudėtingi,
ilgi procesai. Juo labiau kad per nepriklausomybės laikotarpį valdžią
turėjusios politinės jėgos darydavo daug klaidų, mažinusių visuomenės
pasitikėjimą valdžia ir skatinusių visuomenės nusivylimą.
Manau, turėsime dar ne vieną skandalą.
Tačiau Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė. Tiesiog mažai žinome
apie procesus, kurie vyksta kitose pokomunistinėse valstybėse.
Kaip vertinate žiniasklaidos vaidmenį
Prezidento skandalo istorijoje? Kam šįkart tarnavo beveik nežabotas
viešumas - demokratijai ar savanaudiškiems interesams? Antai liberaldemokratai
kaltina žiniasklaidą neobjektyvumu.
Žiniasklaidos vaidmenį vertinu teigiamai,
tačiau galima sakyti, kad žiniasklaida, kaip ir Lietuvos žmonės,
skilo į dvi dalis, vertindama šiandien vykstančius procesus. Aukštas
pareigas einantys politikai, kai jiems gresia nemalonumai, visada
kaltina žiniasklaidą neobjektyvumu. Kadangi dabar tai susiję su
Prezidento institucija, atgarsių esama daugiau nei kurio nors ministro
ar kito pareigūno skandalo atveju.
Ar Prezidento skandalas netaps
skausmingu valdančiosios koalicijos patvarumo išbandymu? Kokiu atveju
socialliberalų ir socialdemokratų pozicijos galėtų išsiskirti?
Kiekvienas skandalas, netgi šeimoje,
yra patvarumo išbandymas. Sprendžiant iš kai kurių socialdemokratų
pareiškimų, jų ir socialliberalų pozicijos gali išsiskirti, jeigu
Seime vyktų Prezidento apkalta. Viską lems komisijos išvados. Jų
užglaistyti neįmanoma. Socialliberalai bus nuoseklūs.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi
Vladimiras Laučius (ELTA)
© 2003"XXI amžius"
|