"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. sausio 22 d., Nr. 2 (47)

PRIEDAI







Narystė Europos Sąjungoje tampa vis labiau apčiuopiama

Lietuviai rengiasi gyventi Europos Sąjungoje. Tokią išvadą buvo galima padaryti po Seimo informacijos centre įvykusios vaizdo konferencijos, kuri sujungė keturis didžiausius Lietuvos miestus. Sausio 13 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose susirinkę Europos ateities Lietuvos forumo, Jaunimo konvento, Europos judėjimo, akademinės visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovai itin aktyviai domėjosi būsimąja Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Konferencijoje išryškėjo ir gana aiški tendencija – brandesnio amžiaus piliečius domina konstituciniai, vertybiniai, teisiniai narystės aspektai, jaunimui gi rūpi praktiški dalykai – ar ES bus pripažįstami jų mokslo diplomai, kokios galimybės įsidarbinti ES institucijose, ar mūsų valdžia stengsis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus Lietuvoje. Į forumo dalyvių klausimus vaizdo konferencijoje atsakinėjo aukšti svečiai iš ES - Europos Parlamento vicepirmininkas ir Konvento dėl Europos Sąjungos ateities narys Guido Podesta, Europos Parlamento narys, Lietuvos ir Europos Sąjungos Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas Gordonas Adamas, Vokietijos Bundestago Europos reikalų komiteto ir Konvento narys Jurgenas Meyeris. Jiems talkino mūsiškiai Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis bei Europos komiteto prie LRV generalinis direktorius Petras Auštrevičius.

Referendumą nulems teisinga informacija

Agituodamas referendume dėl narystės ES balsuoti teigiamai G.Adamas išdėstė keletą argumentų už. “Mes manome, kad Lietuvos žmonės užsitikrins geresnę ateitį Europos Sąjungoje nei nebūdami joje. Esu iš Anglijos šiaurės rytų – Niū Kaslio, turinčio pasaulyje gerai žinomą futbolo komandą. Tai pats skurdžiausias Anglijos regionas. Jeigu nebūtume gavę paramos iš ES, padėtis būtų dar prastesnė. Reikalai gerėja dėl Europos Sąjungos. Mes įrodėme, kad dirbdami kartu galime pasiekti daug daugiau nei dirbdami pavieniui. Karą mes pakeitėme ekonominiu bendradarbiavimu. Europos Sąjunga ir narystė joje atveria daugybę galimybių, ir mes norime, kad ir kitos šalys tuo įsitikintų ir pasinaudotų ES privalumais”.
J.Meyerio nuomone, jeigu Lietuvos gyventojai bus gerai informuoti, tarp jų kils susižavėjimas Europa. Gyventojai pasitikės vyraujančia Europoje taika, jie supras, kad Europa nėra vien ekonominė ar valiutų sąjunga, bet ir vertybių bendrija. J.Meyeris siūlė kiekvienam gyventojui išdalyti Europos pagrindinių teisių chartiją. “Jeigu ši chartija bus nagrinėjama ir mokyklose, susižavėjimas Europa tik didės”,- įsitikinęs vokiečių parlamentaras.

Pasinaudoti istorine galimybe

G.Podestai nesinorėjo svarstyti, kas įvyktų, jeigu referendumas kurioje nors šalyje nepavyktų. Jis citavo už ES plėtrą atsakingą komisarą Giunterį Verheugeną, kuris kartą pareiškė, kad “langas atviras, bet jis nebus atviras visą amžinybę”. Šiandien kiekviena šalis ir kiekvienas jos pilietis turi galimybę balsuodamas išreikšti savo poziciją. O balsuoti būtina, nes, kaip priminė G.Podesta, Airijoje pernelyg daug žmonių buvo įsitikinę, kad referendume dėl Nicos sutarties visi balsuos už ir tiesiog nėjo balsuoti. Galiausiai neužteko balsų, kad referendumo rezultatai būtų teigiami.
G.Podesta pareiškė viltį, kad visų dešimties šalių kandidačių piliečiai, suvokdami istorinę atsakomybę, balsuos už stojimą į Europos Sąjungą ir taip išreikš savo palaikymą vieningai Europai.
Kaip žinoma, referendumas dėl stojimo į ES Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną. Referendumus dėl narystės apsisprendė rengti ir kitos kandidatės: Vengrija - balandžio 12 dieną, Lenkija - birželio 8 dieną, Estija - rugsėjo 14-ąją, Latvija - rugsėjo 20-ąją, Slovakija – gegužės mėnesį, Čekija - birželio pradžioje, Slovėnija ir Malta - gegužės-birželio mėnesiais. Piliečių nuomonės dėl šalies stojimo į ES neatsiklaus tik viena kandidatė - Kipras.
Per sausio mėnesį šalys kandidatės, tarp jų ir Lietuva, su ES turi parengti Stojimo sutartį, kurioje atsispindės visos Lietuvos stojimo į ES sąlygos. Stojimo sutartį Lietuva ir ES pasirašys balandžio 16 dieną Atėnuose, Graikijoje. Ji įsigalios, kai Sutartį ratifikuos ES narių ir kandidačių parlamentai. Derybas su ES Lietuva bei dar devynios kandidatės baigė praėjusių metų gruodžio 13 dieną Danijos sostinėje Kopenhagoje. Lietuva ketina tapti visateise ES nare 2004-ųjų gegužės 1 d.

Kaip bus valdoma išsiplėtusi Sąjunga

Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos aptarė forumo dalyviai,- ES institucijų valdymo efektyvumas išsiplėtusioje Sąjungoje. Kaip teigė J.Meyeris, ES institucijos privalo keistis, kad žmonės geriau suprastų, kas gi vyksta Briuselyje. “Kartais yra institucinis chaosas, viena institucija nežino, ką veikia kita, tad toks chaosas po ES plėtros dar labiau nutolintų ES nuo žmonių, nes dabar tokia tendencija jaučiama”,- sakė jis.
J.Meyeris tikino, kad Europa turi būti statoma iš apačios. Be to, turi būti sustiprintas Europos Parlamentas, neturi būti priimama tokių įstatymų, kuriems nepritaria EP. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijoje kiekviena šalis turės po komisarą. Vadinamosios didelės šalys – Prancūzija, Italija, Vokietija – turėtų atiduoti savo vieną komisarą, kad kiekviena šalis narė turėtų vieną komisarą, kurių iš viso bus 25 – kiek ir šalių narių. Trečioji galia – Europos Teisingumo teismas Liuksemburge, kuris gaus daugiau užduočių, spręs apie Pagrindinių teisių chartijos pažeidimus. O Chartija yra privalomas dokumentas, saugantis europiečių orumą. Teisingumo teismas taip pat spręs apie subsidiarumo principo pažeidimus.

Ar Lietuva turės eurovaldininkų kvotas?

Po plėtros, įvairioms ES institucijoms reikės žmonių, kurie atvyktų dirbti iš naujų narių valstybių. Apytikriai iš kiekvienos šalies bus priimta apie 124 žmones. G.Podestos nuomone, labai opi bus ir vertėjų iš lietuvių kalbos problema, nes juos reikės parengti versti diskusijas pačiais įvairiausiais klausimais. Nebus paprasta surasti pakankamai vertėjų iš maltiečių kalbos.
Europos Sąjunga suinteresuota pritraukti geriausius specialistus, todėl, anot Europos komiteto generalinio direktoriaus P.Auštrevičiaus, konkurencingumas samdant darbuotojus išliks. O siekiant, kad kiekviena valstybė įneštų savo indėlį į eurovaldininkų korpusą, tam tikros kvotos bus nustatomos. Manoma, kad ilgainiui Lietuvai gali tekti net iki 300 tokių darbo vietų. “Žinoma, jos nebus užpildytos iš karto”,- teigė P.Auštrevičius. Jis neabejoja, kad lietuviai sudarys rimtą konkurenciją kitų šalių piliečiams, nors reikalavimai eurovaldininkams yra gana aukšti.
J.Meyeris papasakojo, kad Vokietijos Bundestage kiekvienas parlamentaras turi darbo vietą studentui, besidominčiam Europos politika. Praktikantams nemokama alga, tačiau jie įgyja patyrimą bei galimybę vėliau susirasti vietą Europoje.
G.Adamo biure Briuselyje padėjėja jau dabar dirba studentė iš Vengrijos. Vengrijai tapus ES nare, ši studentė galės susirasti darbą Europos institucijose būtent todėl, kad įgijo patirties dirbdama britų eurparlamentaro biure Briuselyje.
Seimo vicepirmininkas V.Andriukaitis agitavo studentus nesnausti, aktyviai domėtis panašiomis galimybėmis dar studijų metais, kvietė šiais klausimais nesibaiminant kreiptis į Seimo Europos reikalų komitetą.

Išsilavinimo diplomai galios visoje ES

Klaipėdiečių klausiamas, kaip visose ES šalyse bus pripažįstami Lietuvos aukštųjų mokyklų diplomai, P.Auštrevičius teigė, kad diplomų pripažinimas nėra antraeilis dalykas ne dėl to, kad jaunimas ambicingai žvelgia į savo ateitį, bet todėl, kad be diplomų pripažinimo nebūtų realizuota daugelis Europos teisių. Pirmiausia laisvas asmenų judėjimas galimas tik tuomet, kai asmens kvalifikacija bus pripažįstama visoje ES. Derybininkams pavyko šį reikalą sutvarkyti taip, kad Lietuvos diplomai iš esmės bus pripažįstami, tačiau tai nėra sprendimas visiems laikams. Diplomo, o tiksliau, mokymosi proceso kokybė bus stebima. Tam sukurta tam tikra peržiūros sistema, kad patys studentai, įgiję vienokį ar kitokį išsilavinimą, vėliau nesusidurtų su problemomis.
G.Podesta taip pat tikino, kad naujų šalių, įsiliesiančių į ES, piliečiai galės naudotis tomis pat teisėmis, kurios taikomos senųjų narių piliečiams. Tačiau, kaip pažymėjo parlamentaras, Italijoje išsilavinimo pripažinimo sistema yra labai sudėtinga.

Protų nutekėjimas ar pritekėjimas?

Kaip Lietuva kovos su galimu protų nutekėjimu? P.Auštrevičiaus nuomone, šiuo metu iš Lietuvos išvyksta daugiausia nekvalifikuota darbo jėga, kuri ES dirba mažai apmokamą darbą. Ateityje kvalifikuotos darbo jėgos paklausa turėtų augti pačioje Lietuvoje. Bet pasirinkimo laisvė – dirbti Lietuvoje ar išvykti – turės išlikti.
G.Podesta priminė ankstesnius ES plėtros etapus. Tada Ispanijoje, Portugalijoje ir kitur taip pat baimintasi, kad išvažiuos protingiausi ir talentingiausi, tačiau ispanui džiugu likti ir gauti darbo savo šalyje. “Reikia žinoti, kad jeigu koks nors regionas, kur ekonominės sąlygos yra geros, bendradarbiauja su kitu regionu, kur sąlygos prastesnės, tarp jų pradeda cirkuliuoti finansai, technologiniai sprendimai, vadybinės idėjos ir galiausiai tas mažiau išsivystęs regionas pasitempia ir prisiderina prie labiau išsivysčiusio,- sakė G.Podesta.- Tokią praktiką matėme daugelį metų. Susirūpinimas, kad žmonės masiškai ieškos darbo kitose šalyse, buvo iškilęs daugelyje valstybių, bet ilgainiui problemų neiškilo”.
Nemažai Lietuvos protų darbuojasi Didžiojoje Britanijoje, tačiau britas G.Adamas patarė dėl to pernelyg nesijaudinti. Jeigu visi kiti dalykai bus teigiamai sutvarkyti, ypač jeigu tinkamai bus plėtojamas mokslas ir technologijos, protai tekės priešinga kryptimi. Toks pavyzdys yra Graikija.

Išaugs regionų vaidmuo

P.Auštrevičius mano, kad ateities iššūkis, kuris suformuos darbotvarkę naujai 25 valstybių Sąjungai, bus socialinė–ekonominė sanglauda. “Šiuo požiūriu skirtumai Europoje yra milžiniški, palyginti Šiaurę su Pietumis ir Vakarus su Rytais. Ko gero, šitoje srityje didžiulis vaidmuo teks Regionų komitetui, kuriame Lietuva turi devynias vietas ir kuriame rotacijos principu bus atstovaujama tiek apskritims, tiek ir savivaldybėms. Šiame komitete, matyt, ir vyks pagrindinis dalijimasis informacija mūsų regionams, nes paramos projektai bus įgyvendinami konkrečiuose miesteliuose ir savivaldybėse, o tie projektai aptariami minėtame komitete”,- sakė P.Auštrevičius.
J.Meyeris teigė, kad iš Briuselio, be regionų pritarimo, nebus galima reguliuoti, pavyzdžiui, kur bus tiesiami nacionaliniai ar vietiniai keliai. Europos Parlamentas yra pasiūlęs, kad kiekvienas įstatymas, kuris bus svarstomas Briuselyje (pavyzdžiui, apie kelius Europoje), pirmiausia turi būti pateikiamas apsvarstyti regionams. “Jeigu to nesilaikoma, nacionaliniai parlamentai turi skundo teisę į Teisingumo teismą Liuksemburge dėl subsidiarumo principo pažeidimo. Vietos klausimai turi būti sprendžiami regionuose, ir Briuselis neturi kištis ten, kur jam nepriklauso”,- tvirtino J.Meyeris.
G.Adamas pastebėjo, kad jo regionas Anglijoje yra tokio pat dydžio kaip visa Lietuva, tad, aišku, reikės rūpintis įtakos pusiausvyra. “Regionai vaidina labai svarbų vaidmenį, ir aš stengiuosi žmones savo regione įtikinti, kad jie dar labiau įsitrauktų į Europos klausimų sprendimą”,- dalijosi patirtimi britų parlamentaras.

Ar ES taps Jungtinėmis Europos Valstijomis?

Ar ES netaps panaši į Jungtines Amerikos Valstijas su viena konstitucija, prezidentu, parlamentu ir viena vyriausybe Briuselyje, domėjosi šiauliečiai. Nemanau, kad ilgainiui tai įmanoma, pareiškė J.Meyeris. Europos bendrija, besiremianti Pagrindinių teisių chartija, skiriasi nuo JAV. Daugiausia skirtumų – socialinėje, darbo teisėje. Be to, Chartijoje nenumatyta galimybė žmogų bausti mirties bausme. Į ES įstojus dešimt naujų narių, o vėliau gal dar ir Norvegijai, Islandijai, Šveicarijai, Balkanų valstybėms, ši Sąjunga iš tikrųjų sutaps su geografine Europa.
G.Adamas prisipažino, kad Jungtinėje Karalystėje nėra daug norinčiųjų matyti ES, panašią į JAV. Be to, jis nėra įsitikinęs, kad greitu laiku pavyks pašalinti nacionalinius įtampos šaltinius tarp skirtingų ES šalių.
G.Podesta ryškino kultūros skirtumus tarp Europos šalių ir Jungtinių Valstijų. Jo manymu, kai kurie Europos kultūros leitmotyvai panašūs į JAV, bet yra ir skirtumų, pavyzdžiui, dėl mirties bausmės ir jos taikymo. “Esu už Europą, bet ne už Jungtines Europos Valstijas. Ir tai yra ne tik žodžiai”,- teigė G.Podesta. Jis neatmetė galimybės, kad po 20-30 metų gal ir kursis panaši į JAV Europos valstybė, bet kol kas verta pabrėžti europiečių valią ieškoti vienybės ir sutarimo gerbiant visų Europos šalių ir žmonių skirtybes.
P.Auštrevičius linkėjo Europos Sąjungai tapti panašiai į Ameriką vienu aspektu – ekonomikos konkurencingumu.

Mažos ir didelės valstybės

Labai svarbu, kad piliečių teisės būtų vienodai saugomos – ir didelėse, ir mažose valstybėse, tai būsimojoje Sąjungoje užtikrins Europos pagrindinių teisių chartija. “Jeigu pilietis jaučiasi, kad pažeidžiamos jo pagrindinės teisės, jis gali įteikti skundą Europos Teisingumo teismui,- sakė J.Meyeris.- Tačiau Europos Konvente nuolat diskutuojama, kad ne tik būtų vienodas mažų ir didelių valstybių atstovavimas įvairiose ES institucijose, bet kad iš tikrųjų mažos valstybės nebūtų didžiųjų diskriminuojamos”. Pavyzdžiui, Liuksemburgas turi daugiau deputatų Europos Parlamente negu kitos valstybės, nors pagal gyventojų skaičių tiek ir nepriklausytų. ES susiklostė tradicija, kad įvairiose ES institucijoje proporcingai daugiau valdininkų atstovauja mažoms šalims nei didelėms.
G.Podestos nuomone, mažos šalys ES dažnai nuveikia daugiau negu didelės. Pavyzdžiui, Portugalija ir Airija atliko ypač didelį darbą plėtojant sanglaudos politiką, kurios tikslas – sumažinti atskirų ES valstybių ir regionų ekonominės bei socialinės plėtros lygio skirtumus. Šis darbas vertas pasigėrėjimo, teigė italų parlamentaras.

Kaip išstoti iš ES?

Svečių iš Europos klausta, ar būsimoje ES konstitucijoje bus numatyta galimybė išstoti iš Sąjungos. Kaip pažymėjo J.Meyeris, Konventas apie tai dar nekalbėjo, tačiau jau aišku, kad šį klausimą turėtų reglamentuoti Europos konstitucijos paskutinis skyrius. Tačiau, sakė J.Meyeris, “prieš išstojant reikia dar įstoti”. O kiekviena valstybė kandidatė referendumu dar gali nutarti nestoti į Sąjungą. Dabar išstoti galima dviem būdais. Nicos sutartyje pažymėta, kad valstybė, kuri nevykdo pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, pavyzdžiui, nėra teisinė valstybė, gali prarasti teisę būti ES nare. Kita vertus, savanoriškai įstojus, logiškai turėtų būti numatyta išstojimo galimybė ir procedūra. Tačiau kad valstybės, įstojusios į ES laisva valia ir to ryžtingai siekusios, užsinorėtų iš Sąjungos išstoti, J.Meyerio įsitikinimu, tėra teorija, kuri politinėje realybėje nevaidina jokio vaidmens.

Arvydas JOCKUS

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija