"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. sausio 22 d., Nr. 2 (47)

PRIEDAI







Grynajam eurui – jau vieneri

2003-iųjų sausio 1-ąją suėjo metai nuo euro įvedimo. Prieš metus dvylika Vakarų Europos šalių savo nacionalines valiutas pakeitė bendra Europos valiuta – euru. Nepasiteisino baiminimasis, kad nebus suspėta laiku naująja valiuta aprūpinti bankus bei parduotuves. Ne itin patrauklus naujasis pinigas pasirodė ir pinigų padirbinėtojams. Tačiau problemų nepavyko išvengti. Būta ir daug įvairių nesusipratimų.
Bene pirmieji su sunkumais susidūrė Austrijoje 2002-uosius sutikę turistai. Tualetų automatai nepriėmė smulkiųjų monetų, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, neatitiko standarto. Europos pinigų automatai neskiria dviejų eurų monetos nuo tailandietiškos dešimties batų monetos. Sunku atskirti ir vieno braziliško realo bei vieno euro monetą. Dėl šių panašumų 2002-ųjų pabaigoje Centrinis Europos bankas pareiškė, kad artimiausioje ateityje vertėtų vieno ir dviejų eurų monetas pakeisti kupiūromis.
Europiečiai vis dar linkę kainas skaičiuoti nacionaline šalies valiuta. Visuomenės apklausos rodo, kad taip daro maždaug 70 proc. vokiečių ir apie 80 proc. prancūzų. Daugelis pastebi kainų augimą. Šiandien Vokietijoje dešimt eurų išleidžiama taip, kaip vos prieš metus buvo išleidžiamos dešimt Vokietijos markių. (Keičiant pinigus, vienas euras kainavo dvi markes.)
Atsiranda nemažai nespėjusiųjų laiku pasikeisti pinigų. Žmonės vis dar turi stambias nacionalinės valiutos sumas. Prieš pat Kalėdas Vokietijos prekybos centre ,,C&A“ surengta akcija, kurios metu buvo galima už perkamas prekes atsiskaityti markėmis, nustebino net ir šios akcijos organizatorius. Prekybininkai sakosi gavę net dešimt milijonų Vokietijos markių. Dauguma pirkėjų buvo vokiečiai, tačiau pasitaikė ir turistų iš kaimyninių šalių. Daugelis pirkėjų mokėjo nedidelio nominalo banknotais ir iš viso išleido 5-100 markių. Beje, prekybos centro kasą papildė ir stambūs 500 bei 1000 markių banknotai. Nemažai gauta ir metalinių monetų. Parduotuvės darbuotojų nuostabą sukėlė šeima, atsinešusi net 22 kilogramus monetų, kurios sudarė 520 markių. Po metų prekybos centras žada surengti panašią akciją.
Daugelis sutinka, kad euro įvedimas tapo vienu svarbiausių praėjusių metų įvykių Europoje. Euro šalininkai teigia, kad naujoji valiuta padėjo išvengti ekonominio nuosmukio po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių JAV. Atsirado galimybė susikurti vieningai Europos kapitalo rinkai. Euro zonos valstybėse suvienodėjo palūkanos už kreditus. Per artimiausius 10-20 metų laukiama spartesnės ekonomikos plėtros tose Europos šalyse, kurių ekonominiai rodikliai iki šiol nedžiugino. Prognozuojama, kad po 20-ies metų daugumos Europos šalių pragyvenimo lygis bus vienodas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo taip paprasta, nes esama ir ekonomikos augimą stabdančių faktorių. Pavyzdžiui, Airijoje kasmet kainos kyla 4 proc., esant 3 proc. ekonominiam augimui, o Vokietijoje metinė infliacija tesudaro 1 proc., tačiau ekonominis augimas nebevyksta.
Vokietijos žiniasklaida eurą vis dažniau vadina teuru, t. y. brangiu (vokiškai teuer reiškia brangus, o teuro sudarytas šį žodį sujungus su žodžiu euras). Prancūzijos vartotojų interesus ginančios organizacijos skelbia, kad įvedus eurą šalyje 50 pirmo būtinumo produktų vidutiniškai pabrango 8,2 proc. Maždaug pusės jų kainos išaugo nuo 12 iki 35 proc. Tuo tarpu oficialūs pareigūnai apie kylančias kainas prabilo tik prieš keletą savaičių. Tačiau ir jie labiau linkę pabrėžti kai kurių prabangos prekių, pavyzdžiui, buitinės technikos, kainų sumažėjimą. Centrinio Europos banko vadovas Vimas Duizenbergas pabrėžia, kad vidutiniškai euro zonos valstybėse per 2002-uosius kainos išaugo tik 0,2 proc.
2002-ieji eurui buvo ypač palankūs, euras tapo stipria valiuta. Finansų ekspertai pastebi, kad stiprus euras kelia problemų eksportui. Pasak jų, ženklus ekonomikos augimas įmanomas tik esant silpnam eurui. Vyriausiasis ,,HypoVereinsbank“ ekonomistas Martinas Hiufneris pastebi, kad pastangos dirbtinai pakelti Vokietijos markės kursą galiausiai susilpnino Vokietijos ekonomiką. Tačiau Italijos ir Prancūzijos politika savo nacionalinės valiutos klausimu, kai kiekvieną kartą valiuta devalvuojama, nepasirodė efektyvesnė. Todėl ir stiprus euras, pasak M.Hiufnerio, bus kur kas naudingesnis. Jis įsitikinęs, kad silpnas euras nesumažintų problemų tiems, kurie paprasčiausiai nelinkę ieškoti būdų joms spręsti.
Ekonomistai ir finansų analitikai nesiliauja prognozavę, koks šiemet bus euro ir JAV dolerio kursas. JAV regioninio investicinio banko ,,Goldman Sachs“ ekspertai linkę manyti, kad metų pabaigoje euras kainuos vieną dolerį ir septyniolika centų. ,,Deutsche Bank“ atstovai tikisi, kad euras bus kiek pigesnis ir kainuos vieną dolerį ir dešimt centų. Esama ir kitokių prognozių. Štai stambiausio pasaulyje ,,Citybank“ analitikai teigia, kad euro kursas smuks, ir jis kainuos tik 93 centus. ,,WestLB“ banko prognozės dar pesimistiškesnės – eurą bus galima nusipirkti tik už 85 JAV centus. Ir vis dėlto, ko gero, šiandien daugiau tikinčiųjų euro kurso kilimu ir gebėjimu sudaryti konkurenciją ilgus metus stabiliausia pasaulio valiuta laikytam JAV doleriui. Euro zonos valstybių piliečiai pritaria naujai valiutai. Tačiau devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad euro įvedimas neišvengiamai susijęs su kainų augimu.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija