Grynajam eurui jau vieneri
2003-iųjų sausio 1-ąją suėjo
metai nuo euro įvedimo. Prieš metus dvylika Vakarų Europos šalių
savo nacionalines valiutas pakeitė bendra Europos valiuta euru.
Nepasiteisino baiminimasis, kad nebus suspėta laiku naująja valiuta
aprūpinti bankus bei parduotuves. Ne itin patrauklus naujasis
pinigas pasirodė ir pinigų padirbinėtojams. Tačiau problemų nepavyko
išvengti. Būta ir daug įvairių nesusipratimų.
Bene pirmieji su sunkumais susidūrė Austrijoje 2002-uosius sutikę
turistai. Tualetų automatai nepriėmė smulkiųjų monetų, kurios,
kaip vėliau paaiškėjo, neatitiko standarto. Europos pinigų automatai
neskiria dviejų eurų monetos nuo tailandietiškos dešimties batų
monetos. Sunku atskirti ir vieno braziliško realo bei vieno euro
monetą. Dėl šių panašumų 2002-ųjų pabaigoje Centrinis Europos
bankas pareiškė, kad artimiausioje ateityje vertėtų vieno ir dviejų
eurų monetas pakeisti kupiūromis.
Europiečiai vis dar linkę kainas skaičiuoti nacionaline šalies
valiuta. Visuomenės apklausos rodo, kad taip daro maždaug 70 proc.
vokiečių ir apie 80 proc. prancūzų. Daugelis pastebi kainų augimą.
Šiandien Vokietijoje dešimt eurų išleidžiama taip, kaip vos prieš
metus buvo išleidžiamos dešimt Vokietijos markių. (Keičiant pinigus,
vienas euras kainavo dvi markes.)
Atsiranda nemažai nespėjusiųjų laiku pasikeisti pinigų. Žmonės
vis dar turi stambias nacionalinės valiutos sumas. Prieš pat Kalėdas
Vokietijos prekybos centre ,,C&A surengta akcija, kurios
metu buvo galima už perkamas prekes atsiskaityti markėmis, nustebino
net ir šios akcijos organizatorius. Prekybininkai sakosi gavę
net dešimt milijonų Vokietijos markių. Dauguma pirkėjų buvo vokiečiai,
tačiau pasitaikė ir turistų iš kaimyninių šalių. Daugelis pirkėjų
mokėjo nedidelio nominalo banknotais ir iš viso išleido 5-100
markių. Beje, prekybos centro kasą papildė ir stambūs 500 bei
1000 markių banknotai. Nemažai gauta ir metalinių monetų. Parduotuvės
darbuotojų nuostabą sukėlė šeima, atsinešusi net 22 kilogramus
monetų, kurios sudarė 520 markių. Po metų prekybos centras žada
surengti panašią akciją.
Daugelis sutinka, kad euro įvedimas tapo vienu svarbiausių praėjusių
metų įvykių Europoje. Euro šalininkai teigia, kad naujoji valiuta
padėjo išvengti ekonominio nuosmukio po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios
įvykių JAV. Atsirado galimybė susikurti vieningai Europos kapitalo
rinkai. Euro zonos valstybėse suvienodėjo palūkanos už kreditus.
Per artimiausius 10-20 metų laukiama spartesnės ekonomikos plėtros
tose Europos šalyse, kurių ekonominiai rodikliai iki šiol nedžiugino.
Prognozuojama, kad po 20-ies metų daugumos Europos šalių pragyvenimo
lygis bus vienodas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo
taip paprasta, nes esama ir ekonomikos augimą stabdančių faktorių.
Pavyzdžiui, Airijoje kasmet kainos kyla 4 proc., esant 3 proc.
ekonominiam augimui, o Vokietijoje metinė infliacija tesudaro
1 proc., tačiau ekonominis augimas nebevyksta.
Vokietijos žiniasklaida eurą vis dažniau vadina teuru, t. y. brangiu
(vokiškai teuer reiškia brangus, o teuro sudarytas šį žodį sujungus
su žodžiu euras). Prancūzijos vartotojų interesus ginančios organizacijos
skelbia, kad įvedus eurą šalyje 50 pirmo būtinumo produktų vidutiniškai
pabrango 8,2 proc. Maždaug pusės jų kainos išaugo nuo 12 iki 35
proc. Tuo tarpu oficialūs pareigūnai apie kylančias kainas prabilo
tik prieš keletą savaičių. Tačiau ir jie labiau linkę pabrėžti
kai kurių prabangos prekių, pavyzdžiui, buitinės technikos, kainų
sumažėjimą. Centrinio Europos banko vadovas Vimas Duizenbergas
pabrėžia, kad vidutiniškai euro zonos valstybėse per 2002-uosius
kainos iaugo tik 0,2 proc.
2002-ieji eurui buvo ypač palankūs, euras tapo stipria valiuta.
Finansų ekspertai pastebi, kad stiprus euras kelia problemų eksportui.
Pasak jų, ženklus ekonomikos augimas įmanomas tik esant silpnam
eurui. Vyriausiasis ,,HypoVereinsbank ekonomistas Martinas Hiufneris
pastebi, kad pastangos dirbtinai pakelti Vokietijos markės kursą
galiausiai susilpnino Vokietijos ekonomiką. Tačiau Italijos ir
Prancūzijos politika savo nacionalinės valiutos klausimu, kai
kiekvieną kartą valiuta devalvuojama, nepasirodė efektyvesnė.
Todėl ir stiprus euras, pasak M.Hiufnerio, bus kur kas naudingesnis.
Jis įsitikinęs, kad silpnas euras nesumažintų problemų tiems,
kurie paprasčiausiai nelinkę ieškoti būdų joms spręsti.
Ekonomistai ir finansų analitikai nesiliauja prognozavę, koks
šiemet bus euro ir JAV dolerio kursas. JAV regioninio investicinio
banko ,,Goldman Sachs ekspertai linkę manyti, kad metų pabaigoje
euras kainuos vieną dolerį ir septyniolika centų. ,,Deutsche Bank
atstovai tikisi, kad euras bus kiek pigesnis ir kainuos vieną
dolerį ir dešimt centų. Esama ir kitokių prognozių. Štai stambiausio
pasaulyje ,,Citybank analitikai teigia, kad euro kursas smuks,
ir jis kainuos tik 93 centus. ,,WestLB banko prognozės dar pesimistiškesnės
eurą bus galima nusipirkti tik už 85 JAV centus. Ir vis dėlto,
ko gero, šiandien daugiau tikinčiųjų euro kurso kilimu ir gebėjimu
sudaryti konkurenciją ilgus metus stabiliausia pasaulio valiuta
laikytam JAV doleriui. Euro zonos valstybių piliečiai pritaria
naujai valiutai. Tačiau devyni iš dešimties apklaustųjų mano,
kad euro įvedimas neišvengiamai susijęs su kainų augimu.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2003"XXI amžius"