Horizontai

JAV sparčiai daugėja atvykėlių
iš Lotynų Amerikos šalių

Atvykstančiųjų į JAV iš Lotynų Amerikos šalių sparčiai gausėja. Šiandien atvykėlių iš Lotynų Amerikos jau beveik tiek, kiek afroamerikiečių. Prognozuojama, kad po dvejų metų lotynoamerikiečiai sudarys didžiausią amerikiečių dalį.
Per pastarąjį dešimtmetį emigrantų iš Meksikos skaičius auga tiesiog milžiniškai. Išsvajotosios Jungtinės Valstijos pasiekiamos įvairiais būdais. Bene populiariausia mėginti nelegaliai kirsti sieną Rio Grandės pasienio užkardoje. Tačiau esama ir kitų kelių. Meksikiečiai rausia tunelius, bando perplaukti chemijos gamyklų vamzdynais ar ieško vedlių, kuriuos vadina ,,kojotais“. Vedlys iš kiekvieno pabėgėlio ima po 700-800 dolerių. Patyrę vedliai kiekvieną kartą surenka maždaug 100 žmonių grupę, iš kurių tik pusei pavyksta pasiekti kelionės tikslą. Meksikos policininkams ir kariškiams sumokama 10 proc. nuo gautos sumos. Vedliai nenuskriaudžia ir savęs, kiekvienas jų per savaitę uždirba bent kelis tūkstančius dolerių. Pasak oficialios statistikos, JAV ir Meksikos pasienyje kasmet žūva 360-400 meksikiečių. Amerikiečių muitininkai per parą į Meksiką grąžina maždaug 4600 nelegalių migrantų, beveik visi jų kilę iš Meksikos.
Nuo pat susikūrimo JAV garsėjo kaip emigrantų šalis. Daugelis čia vyko tikėdamiesi praturtėti ir po kelerių metų grįžti į tėvynę, tačiau beveik visi čia įsikurdavo ilgam. Dabar daugeliui meksikiečių JAV tampa savais namais. Pastaraisiais metais plūstantys emigrantai iš Meksikos taip pat tikisi po kelerių ar keliolikos metų sugrįžti į gimtuosius namus. Paprastai jie palaiko ryšius su namuose likusiais artimaisiais.
Atvykėliai iš Lotynų Amerikos šalių sudaro 15 proc. JAV gyventojų. Patekęs į lotynoamerikiečių kvartalą, pamiršti, kad esi Jungtinėse Valstijose. Visi kalba ispaniškai, sklinda tradicinių, Lotynų Amerikos šalims būdingų valgių kvapas, skamba Lotynų Amerikos ritmai. Tokiame kvartale sunku rasti mokantį anglų kalbą. Amerikiečiai, kurių daugumą sudaro protestantai, nesižavi vis didėjančiu ispaniškai kalbančių katalikų skaičiumi. Naujieji emigrantai tiesiog užplūdo katalikų bažnyčias, daugelyje jų pamaldos vyksta ne anglų, bet ispanų kalba.
Kasmet Jungtinėse Valstijose gyventojų gausėja maždaug 1,3 proc. 2000-ųjų metų gyventojų surašymo duomenimis, JAV gyvena 11 mln. nelegalių emigrantų. Profesorius Džordžas Boržesas apskaičiavo, kad nelegalai per metus uždirba maždaug 130 milijardų dolerių. Tačiau retas lotynoamerikietis Jungtinėse Amerikos Valstijose praaturtėjo. Dauguma atvykusiųjų per pastarąjį dešimtmetį taip ir negavo JAV pilietybės. Daugelis tokiuose kvartaluose gyvenančių paauglių mokyklos nelanko. Emigrantai iš Lotynų Amerikos šalių dažniausiai nesugeba susirasti gerai apmokamo darbo, nes retas jų turi reikiamą išsilavinimą ar profesinių įgūdžių. JAV įstatymai garantuoja socialinę paramą kiekvienam, kuris šioje šalyje legaliai pragyvena bent penkerius metus. Šiandien įvairias socialines pašalpas gauna ir lengvatomis naudojasi 400 tūkstančių emigrantų, kurių neretas į JAV pasikviečia ir savo garbaus amžiaus sulaukusius šeimos narius, kuriems JAV privalo mokėti pensijas.
Lotynoamerikiečiai paprastai dirba menkai apmokamus darbus, kurių nesiima patys amerikiečiai. Tie, kuriems pavyksta bent kiek praturtėti, neretai investuoja į verslą savo gimtojoje šalyje. Manoma, kad Meksikoje per metus investuojama apie aštuonis milijardus dolerių. Gerėjanti šios šalies ekonominė būklė teikia vilčių, kad emigrantų pamažu ims mažėti.
Naujieji emigrantai iš Lotynų Amerikos šalių nenoriai adaptuojasi. Amerikos pareigūnai baiminasi, kad ateityje teks susidurti su kur kas didesnėmis problemomis nei dabar, kai vairuotojo pažymėjimą, balsavimo biuletenį per vykstančius rinkimus ar net JAV pilietybę bus galima gauti ir nemokant anglų kalbos.
Meksikiečiai linkę laimės ieškoti kaimyninėje JAV, tuo tarpu pagyvenę amerikiečiai ramiai leidžia dienas mažuose Meksikos miesteliuose, sakydami, kad čia kur kas saugiau, o ir kaimynai draugiškesni, maisto produktų ir nekilnojamojo turto kainos keletą kartų mažesnės. Tiesa, esama ir minusų. Elektros energija gaunama iš saulės baterijų, meksikiečiai beveik nesirūpina švara, vasarą oro temperatūra pakyla iki 40-ies laipsnių.
Meksikos ir JAV santykiai šiandien itin glaudūs. Abiejų valstybių prezidentai svarsto, jog reikėtų meksikiečiams išduoti naujo tipo darbo vizas, su teise bet kada aplankyti tėvynėje likusius giminaičius. Taip tikimasi sustabdyti pagyvenusių meksikiečių srautą į JAV.
Prognozuojama, kad 2004-aisiais vyksiančiuose JAV rinkimuose balso teisę turės 3,5 milijono lotynoamerikiečių. Iki šiol dauguma jų taip ir nepasinaudodavo šia teise. Tačiau politikai supranta, kad jokiu būdu negalima ignoruoti šių potencialių rinkėjų poreikių. Priešingu atveju jų balsai parems konkuruojančią partiją. Net ir prezidentas Dž.Bušas, kuris gana griežtai pasisako prieš emigrantų skaičiaus didėjimą, prieš keletą savaičių per vieną radijo stotį kalbėjo ispaniškai. Gruodžio mėnesį meksikiečiams skirtame priėmime Baltųjų rūmų kieme prezidentas ne tik ragavo tradicinių patiekalų ir klausėsi meksikietiškos muzikos. Pradėdamas priėmimą, jis Baltuosius rūmus pavadino ,,Kasa Blanka“. Kai kas jau bando pranašauti, jog kada nors pasaulio žemėlapyje ieškosime ne Jungtinių Amerikos Valstijų, bet Jungtinių Amerikų Valstijų.

Gražina MINKAUSKAITĖ