Horizontai

NATO plėtra ir ateitis

Vienos iš Prahoje NATO viršūnių susitikimo proga surengtų spaudos konferencijų metu Čekijos prezidentas V.Havelas pasakė, kad Europa daugiau nebebus skirstoma pagal atskiras interesų zonas, tačiau NATO plėtra neturinti peržengti sveiko proto ribų, kad neiškiltų grėsmė šios organizacijos egzistavimui. Prahoje kvietimus 2004-aisiais tapti Šiaurės Atlanto aljanso narėmis gavo Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Latvija, Lietuva ir Estija, kurios apie tokį kvietimą dar visai neseniai galėjo tik pasvajoti.
Politikai ir žurnalistai NATO viršūnių susitikimą Čekijos sostinėje vertina kaip demokratijos pergalę. Tačiau baiminamasi galimų ateities problemų sprendžiant daugeliui šalių aktualius klausimus, pavyzdžiui, Irako problemą.
Vos prieš kelerius metus mažai kas būtų drįsęs prognozuoti, kad į šią organizaciją kada nors bus pakviestos Lietuva, Latvija ir Estija. Tam didelės įtakos turėjo tiek Rusijos, tiek ir JAV politikos pokyčiai. Keičiantis pasaulio politinei situacijai, keičiasi ir NATO. Į šią organizaciją įstojus daugiau narių atsiras ir daugiau problemų, teks iš naujo peržiūrėti su organizacijos valdymu susijusias problemas. Manoma, kad NATO neturėtų susilpnėti, ši organizacija iš karinės pamažu virsta karine-politine. Karine prasme JAV gerokai lenkia Europos šalis NATO nares. JAV, kadaise buvusi viena iš NATO įkūrėjų, siekia garantuoti efektyvią NATO veiklą ir skubina kuo greičiau įkurti greitojo reagavimo dalinius, kuriuos suburti nebus itin lengva.
Į Aljansą pakviestos Rytų Europos šalys vis dar baiminasi Rusijos, nors realios grėsmės šiandien Rusija ir nekelia. Rytų Europa nepamiršo okupacijos ir iš NATO tikisi apsaugos. V.Havelas NATO pavadino euroatlantine civilizacija. Pasak jo, Rusija vargu ar kada nors bus į ją pakviesta. Taip pat ir Ukraina, šalis, kuri neskuba keisti įstatymų, kurioje nestabili ekonominė padėtis ir kur neskubama apsispręsti, kokia turėtų būti jos armija.
NATO plėtros procesą kartais mėginama lyginti su Vokietijos susivienijimu 1990-aisiais, tačiau pamirštama, kad tada buvo sukurta bendra valstybė, o Rytų Vokietijai teko skirti milžiniškas pinigų sumas iš bendro šalies biudžeto. Europos Sąjunga ir NATO nežada kokių nors ypatingų subsidijų naujoms savo narėms.
Šiandien net ir pačios valstybės NATO narės nebesuvokia tikrosios šios organizacijos paskirties ir tikslų. Vakarų Europa itin nesidžiaugia naujomis NATO narėmis dėl gana prastos jų ekonominės padėties ir politikų nevykdomų rinkiminių pažadų. Didžiosios Britanijos laikraštis ,,Gardian“ primena ir tai, kad 1999-aisiais į Aljansą įstojusios naujos narės nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl maža vilties, kad tai padarys naujosios šalys kandidatės. Vašingtonas jau dabar su tarptautiniu terorizmu kovoja praktiškai be jokios kitų šalių pagalbos. Jei taip bus ir toliau, Aljanso egzistavimas neteks jokios prasmės. ,,Daily Mirror“ visiems JAV sprendimams pritariantį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką T.Bleirą vadina ,,Bušo pudeliu“ ir teigia, kad NATO plėtra beprasmė, ši organizacija nebeturi anksčiau turėtos įtakos, todėl verčiau jau derėtų rūpintis šalies vidaus problemomis.
Prancūzija iš Aljanso jau buvo pasitraukusi 1966-aisiais, tačiau 1995-aisiais vėl atnaujino narystę. Narystės atnaujinimas tąkart taip ir nesulaukė didesnio teigiamo žiniasklaidos dėmesio. Šiandien prancūzai vėl svarsto, ar apskritai reikalingas Šiaurės Atlanto aljansas. Jie primena, kad paprastai sprendimus priima JAV. Iš NATO JAV reikalauja pritarimo visiems vykdomiems kariniams veiksmams. Operacijoje Afganistane Aljansas praktikai nedalyvavo, to paties tikimasi ir Irake.
Vykdant tarptautines operacijas, atskirų valstybių armijos vadovaujasi savomis taisyklėmis. Europos valstybės, nepriklausomai nuo NATO, kuria bendras karines pajėgas, pavyzdžiui, jau sukurtas bendras prancūzų ir vokiečių greitojo reagavimo būrys. JAV, NATO ir Europos pajėgos linkusios veikti atskirai, nesuderinusios savo tikslų, be to, amerikiečių armija aprūpinta kur kas geresne ginkluote.
Prancūzijoje laikomasi nuomonės, jog Europos Sąjungos ir NATO plėtra į Rytus iš esmės yra vienas ir tas pats. Šių organizacijų plėtra terodo tarptautinės politikos pokyčius. Karine prasme NATO mažai pajėgi.
Tuo tarpu Lenkijos prezidentas A.Kvašnievskis tiki, kad naujų narių priėmimas sustiprins NATO. Pasak jo, NATO plėtra leidžia tikėtis saugumo garantijų kur kas didesnėje teritorijoje. Lenkijos spaudoje Baltijos šalių pakvietimas į NATO vadinamas moralinės žalos atlyginimu dėl šių šalių padėties ignoravimo, ištisus dešimtmečius joms esant Sovietų Sąjungos sudėtyje. ,,Gazeta wyborcza“ vyriausiasis redaktorius A.Michnikas teigia, kad po Prahoje įvykusio susitikimo iškils ne vienas klausimas, tarp jų ir NATO bei Rusijos santykiai, kova su terorizmu, JAV vaidmuo Aljanse. Atsakymo į šiuos klausimus kol kas dar nėra.
Šalys kandidatės kvietimo tapti visateisėmis Šiaurės Atlanto aljanso narėmis laukė ne vienerius metus. Todėl ir džiaugsmas bent jau kai kuriose iš jų ne toks jau didelis. Štai Bulgarijos piliečiai šiandien labiau norėtų pasiekti Vakarų Europos gyvenimo lygį. Žmonės baiminasi, kad narystė NATO pareikalaus daug lėšų iš šalies biudžeto. Baiminamasi, kad jų jaunuoliams netektų vykti į Iraką. Pati NATO pirmiausia norėtų pasinaudoti Bulgarijos teritorija, jos karinių oro pajėgų bazėmis, mat Turkija, ko gero, atsisakys dalyvauti karinėje operacijoje prieš Iraką dėl kurdų problemos. Tokiu atveju JAV ir NATO pajėgoms praverstų Bulgarijos karinių oro pajėgų bazės, kuriomis amerikiečiai jau naudojosi karinės kampanijos Afganistane metu.
JAV ragina skirti daugiau lėšų karinėms reikmėms, tačiau Europos šalys nėra linkusios tam pritarti. Iš pakviestųjų į Aljansą šalių tik Bulgarija ir Rumunija skiria tam pakankamai lėšų, t.y. 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitos Europos šalys karinėms reikmėms skiria vidutiniškai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Beje, nederėtų pamiršti, kad Europos šalių bendrasis vidaus produktas skirtingas, todėl ir gana aukštas karinėms reikmėms skiriamas jo procentas nebus pakankamas, jei prasta visos šalies ekonominė padėtis. Brangus ir kasmetis kiekvienos šalies narės įnašas į bendrą organizacijos biudžetą, jis sieks maždaug 15 milijonų dolerių, neįskaitant karinėms reikmėms skiriamų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Latvijoje piktinamasi, kad kur kas labiau išsivysčiusios Europos šalys karinėms reikmėms skiria mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto, naujosioms narėms tokie įnašai esą nepagrįstai aukšti.
NATO reikalauja sukurti profesionalią armiją, šalyse kandidatėse jau mėginama tai padaryti, tačiau tam vėlgi reikalingos milžiniškos lėšos, kurių net neįmanoma tiksliai numatyti iš anksto. Pavyzdžiu nurodoma Estijos armija, kuri labai nedidelė, tačiau gana gerai ginkluota bei apmokyta.
Naujosioms NATO narėms siūloma pasekti Čekijos pavyzdžiu, kuri įkūrė specialų būrį, dalyvaujantį praktiškai visuose karštuosiuose pasaulio taškuose. Panašių planų turi ir Bulgarija. Tačiau Aljansas labiau norėtų, kad naujosios šalys narės aktyviai dalyvautų taikos palaikymo misijose, pasibaigus kariniams konfliktams.
Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu tikėtasi didesnių neramumų. Protestuotojų būta nedaug. Protesto mitingus surengė keli šimtai anarchistų ir komunistų. Apie du šimtus kairiųjų radikalų Čekijos vidaus reikalų ministrui įteikė tanko maketą, sakydami esą už taikias protesto akcijas. Prie garsiosios Prahos rotušės maždaug valandą protestavo dešiniųjų pažiūrų NATO priešininkai, kurių susirinko vos dvidešim – rašė čekų dienraštis ,,Mlada Fronta Dnes“. Atrodo, kad dauguma anksčiau pasisakiusiųjų prieš NATO plėtrą pamažu ima su tuo susitaikyti.

Gražina MINKAUSKAITĖ