"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. sausio 8 d., Nr. 1 (46)

PRIEDAI







JAV pasirengusios smogti Irakui stulbinančia jėga

Persijos įlankoje įsikūrusioje JAV karinio laivyno bazėje stovi naujausias Amerikos technologijų stebuklas - pirmiesiems karo veiksmams pasirengęs reaktyvinis naikintuvas „F-18 Super Hornet“. JAV karinės oro pajėgos yra pasirengusios preciziškai suplanuotiems kariniams oro antpuoliams prieš Sadamą Huseiną. JAV dienraščio „The Washington Times“ teigimu, karo su Iraku atveju Amerikos kariuomenė yra pasirengusi taip pat panaudoti naująjį žvalgybinį lėktuvą „Shadow 200“.
Laikraščio duomenimis, būsimoje karinėje kampanijoje JAV ketina pasirodyti su visiškai nauju ginklų arsenalu, infraraudonųjų spindulių sensoriais ir komunikacijų technika. Pasak karinės politikos analitikų, tokia moderni ginkluotė žada daug efektyvesnį, greitesnį ir mažiau kraujo praliesiantį karą nei prieš dešimtmetį vykusi operacija „Audra dykumoje“. „Pagrindinis šios prielaidos veiksnys yra tobula naujųjų ginklų sandara, moderni, pasaulyje lygių neturinti technologija. Tai neįtikėtina, sakė į pensiją išėjęs admirolas Filipas Smitas. Buvęs reaktyvinio lėktuvo „P-3 Orion“ pilotas teigė tikįs, jog su tokia ginkluote JAV kariuomenei neprireiks daug laiko savo kariniam pranašumui įrodyti, tačiau pridūrė nesąs nuomonės, kad Amerika Irako režimą gali įveikti per tris dienas, šalininkas.
Anot armijos sekretoriaus pavaduotojo Klodo Boltono, šiam karui turima gerokai daugiau įvairių rūšių šaunamųjų ginklų nei prieš dešimtmetį. Interviu „The Washington Times“ K.Boltonas paminėjo keletą itin svarbių progreso karo lauko srityje žingsnių per pastarąjį dešimtmetį. Į šį sąrašą pateko analogų neturintis žvalgybinis lėktuvas „Shadow“, gerokai patobulinta naktinio matymo technika, ryšio priemonės ir visiškai atnaujintas prieštankinio sraigtasparnio „Apache“ modelis.
„Galimą rengiamo karo situaciją padeda sumodeliuoti Persijos įlankos karo atvejis, - teigia buvęs vyriausiasis karinių oro pajėgų vadas generolas K.Boltonas vyresnysis. - Iš to mes galėjome daug ko pasimokyti ir patobulėti“. Anot karinės politikos analitikų, nuo 1991-ųjų karinės pramonės srityje nebuvo didesnio stebuklo nei palydovu valdomos bombos išradimas. Naudodami pasaulio technikos revoliucijos vardo vertą pasaulinio palydovų tinklo sistemą, lėktuvų pilotai beveik centimetrų tikslumu gali nukreipti 500 – 2000 svarų svorio bombas. Maža to, palydovu valdomos bombos nepriklauso nuo oro sąlygų, o tai yra ypač aktualu prisimenant, kad blogas oras buvo pagrindinė karinių oro misijų nesėkmių priežastis 1991 metų Persijos įlankos kare. Kaip žinoma, dėl gausaus debesuotumo anuomet kilo labai daug problemų, tačiau dabar, mokslo evoliucijos dėka, sprogstamieji užtaisai bet kokiomis oro sąlygomis gali pasiekti bet kurį taikinį.
Ar palydovais valdomos bombos nulems JAV karo su Iraku eigą, parodys pirmosios karinių veiksmų dienos, nes JAV karinė strategija numato intensyvų „kritinių centrų“ bombardavimą pirmojoje karinės operacijos stadijoje.
Palyginimui galima pateikti faktą, kad operacijos „Audra dykumoje“ metu greitaeigiai lėktuvai galėjo pernešti tik dvi, o dabar - net šešiolika bombų. Galimybė tiksliai „mušti į dešimtuką“ ir įveikti priešą daug greičiau sąlygojo tai, kad kare prieš Iraką turėtų dalyvauti tik apie 275 tūkst. - t.y. pusė visų karių, dalyvavusių operacijoje „Audra dykumoje“.
„Viską susumavę galime teigti, jog šįkart mes net dešimt kartų stipresni“, - sakė buvęs karinių oro pajėgų generolas Tomas Makinerney. „O S.Huseinas sukaupė tik 30 procentų daugiau jėgos nei anksčiau. Tai leidžia spėti, kad JAV, įvykdžusi keletą efektyvių operacijų, netruks įgyti ryškią persvarą“.
Efektyviomis operacijomis T.Makinerney vadina karinių oro pajėgų bombardavimo antpuolius. Šiuo atveju sunaikinamas ne visas objekto tinklas, o tik kritiniai jo taškai. Pavyzdžiui, tam, kad būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas kariniams Irako reikalams, amerikiečiai nesprogdins visos elektrinės, o nusitaikys tik į atskirus energijos gamybos reaktorius.
Kai kurių JAV karinių pareigūnų nuomone, jei Persijos įlankos kare Amerika būtų turėjusi bent dalį dabartinės karinės technikos kokybės ir efektyvumo, S.Huseinas jau tada būtų žuvęs. Tuomet JAV kariai tik per vieną žingsnelį nuo jo atsiliko.
Naujausius sekimo ir žvalgybos prietaisus armijos sekretoriaus pavaduotojas K.Boltonas vadina „JAV ausimis ir akimis“.
Kol JAV karo strategai kuria karo Irake planus, JTO inspektoriai, naudodamiesi JAV žvalgybos tarnybų teikiamais duomenimis, tikrina įvairius strateginius Irako objektus, kurie, kaip įtariama, gali būti masinio naikinimo ginklų saugyklos. Anot Amerikos Valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo, ginklų radimas nebus tiesioginis karinės operacijos Irake pretekstas, nes jau dabar esą aišku, kad be karinės intervencijos tvarkos šioje šalyje nebus.
Naujienų agentūros „The Associated Press“ tvirtinimu, Amerikos vadovybė nesitiki, jog, nuvertus S.Huseino režimą, Irakas iš atšiaurios ir antiamerikietiškos sąmonės valstybės virs „transatlantinės bendruomenės gerbėja“.
Nors, antra vertus, K.Pauelas pripažįsta, jog „karas arba taika daug priklausys nuo to, kaip Irakas sutiks Dž.Bušo administracijos iniciatyva į šalį pasiųstas Jungtinių Tautų inspekcines komandas“. JAV Valstybės sekretorius net neabejoja, kad Amerika ir jos sąjungininkės nugalėtų Iraką per gana trumpą laiką.
„The Associated Press“ teigimu, kol kas Irako pareigūnai neatsisako bendradarbiauti su JTO inspektoriais, nors, pasak K.Pauelo, šiokio tokio pasipriešinimo vis dėlto būta. Kaip žinia, inspektoriai uždraustų ginklų sandėlių jau ieškoję įvairiose Bagdado įstaigose ir strateginiuose objektuose, pradedant vandenvalos įmone bei vyriausybine sveikatos laboratorija, baigiant ligoninėmis ir mečetėmis. Vyriausybinių šaltinių teigimu, viena inspektorių komanda lankėsi Irako pasienio su Iranu zonoje, tačiau tikslios jų delegavimo koordinatės nėra skelbiamos.
Irakas tvirtai laikosi savo pareiškimų, jog jokių branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų ir karinių raketų jis neturįs. „Jei tuo Irakui pavyks įtikinti ir JTO inspektorius, galbūt jam pavyks išvengti karinės JAV intervencijos“, - teigia „The Washington Times“.
Tai padaryti, suprantama, nebus lengva, nes dar septynios kvalifikuotų specialistų komandos ketina apsilankyti daugelyje svarbių Irako karinių ir pramoninių objektų. Dera prisiminti, jog, pagal Jungtinių Tautų rezoliuciją, Persijos įlankos karą pralaimėjęs Irakas negali turėti daugiau nei 90 mylių spinduliu skriejančių raketų. Tačiau, amerikiečių ir britų žvalgybų duomenimis, šalis nesilaiko jai privalomų reikalavimų ir atsisako priimti jai taikomas sankcijas.
Neseniai vienoje JAV TV laidoje paklaustas apie esminius Irako vidaus pokyčius po galimos karinės kampanijos, K.Pauelas liko santūrus ir aiškesnės savo nuomonės neišreiškė, teigdamas, jog Amerikos vyriausybė yra pasirengusi susidurti su Irako pasekmėmis. Šiuo metu bijomasi, kad, nuvertus nuo valdžios S.Sustiną, Irakas gali skilti į daugybę mažų valstybėlių, susiformavusių etniniu pagrindu. Galimas dalykas, jog pagrindinės etninės srovės šiitai, sunitai ir kurdai tarpusavio nesantaikai leis reikštis laisvai.
„Mes esame pasirengę Iraką laikyti savo žinioje ir neleisti jam skilti į tris Balkanų tipo gabalus. Neremsime nė vienos šių valdžių dėl siekio suskaldyti valstybę“, - tvirtino K.Pauelas, pridurdamas, kad pagrindinis JAV interesas Irake šiandien yra JTO inspektorių darbo eiga ir išvados.
Jei Irakas atsisakytų bendradarbiauti su inspektoriais, atsirastų rimto pagrindo manyti, kad šalyje yra masinio naikinimo ginklų, ir JAV prezidentas galėtų paskelbti karinio antpuolio pradžią. Anot Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininko, Indianos senatoriaus Diko Lugaro, JAV visgi derėtų sulaukti JTO inspektorių išvadų. Pabrėždamas, kad dabar Irake intensyviai veikiančių JTO komandų raportas bus pateiktas sausio 27 dieną, D.Lugaras sakė: „Viliuosi, kad bet kokio turinio išvadų atveju Amerikai pavyks visus tolesnius veiksmus suderinti su Saugumo Taryba“.
Kitų JAV senatorių manymu, S.Huseinas - ne tas asmuo, su kuriuo būtų galima pasiekti kompromisą, todėl karo tikimybė yra labai didelė.
Tokiomis pat nuotaikomis gyvena ir Amerikos kariuomenė, organizuojanti įtemptus jūrų ir sausumos pėstininkų mokymus. „The Associated Press“ duomenimis, JAV armijos daliniai yra rengiami karo veiksmams ne tik Irako, bet ir - kraštutiniu atveju - Kuveito, Saudo Arabijos, Omano ir Bahreino teritorijose.
Teigiama, jog Irako kariuomenė yra taip pat pasirengusi mobilizuotis. „Nei mušimas karo būgnais, nei ginklų žvangesys ar jau girdimi kariuomenės žingsniai neišgąsdins Irako“, - rašoma radikalios minties Irako kariuomenės laikraščio redaktoriaus skiltyje. Tačiau JAV ir Europos politikos apžvalgininkai nerekomenduoja S.Huseino šalininkams būti tokiems drąsiems ir savimi pasitikintiems, kai JAV ne „žvangina ginklais“, o išties stulbina milžinišku moderniu ir jiems dar nepažįstamu kariniu potencialu.

Parengė Justina ŽEIŽYTĖ

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija