Bankrutuoja stambiosios oro linijos

Praėjusiųjų metų pabaigoje apie savo bankrotą paskelbė antroji JAV ir pasaulyje stambiausia aviakompanija ,,United Airlines“. Šios oro linijos nesugebėjo grąžinti kreditoriams beveik 1 milijardą dolerių siekiančių skolų. Finansų ekspertai teigia, kad pagrindine bankroto priežastimi tapo didelė skrydžių savikaina.
Teigiama, kad ,,United Airlines“ per pastaruosius dvejus metus patyrė keturių milijardų dolerių nuostolius. Oro linijų prezidentui neliko kitos išeities kaip tik paskelbti bankrotą ir, pagal JAV bankroto įstatymo 11 punktą, tikėtis, kad ši kompanija dar gali būti sėkmingai reorganizuota. 11-asis bankroto įstatymo punktas bankrutuojančią įmonę gina nuo kreditorių, tačiau ši privalo įrodyti ateityje būsianti pajėgi sugrąžinti visas skolas.
Prieš ketverius metus ,,United Airlines“ viena akcija kainavo 100 dolerių ir mažai kas būtų išdrįsęs prognozuoti šių oro linijų žlugimą. Deja, ,,United Airlines“ vadovai nesugebėjo sumažinti skrydžių savikainos bei bilietų kainų, tuo tarpu konkurentai nesnaudė. Viena iš bankroto priežasčių buvo ir tragiškieji 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykiai, po kurių itin sumažėjo skrydžių verslo klase. Kompanijos vadybininkai jau keletą mėnesių prieš bankrotą žinojo, kad jo nepavyks išvengti. Darbininkams kurį laiką nebuvo mokami atlyginimai bei siūlyta panaikinti kai kurias socialines lengvatas, tačiau profsąjungos su tuo nesutiko. Paskutinės viltys žlugo federalinei tarybai atsisakius suteikti 2 milijardų dolerių kreditą. Tąkart ,,United Airlines“ net nesugebėjo pateikti realaus verslo plano.
Teismas šioms oro linijoms skyrė 18 mėnesių reorganizacijai ir įpareigojo naujuosius kreditorius skirti finansinę paramą. Dauguma JAV bankrutavusių oro linijų taip ir nesugebėjo atsigauti. Ne išimtis buvo ir garsioji ,,Pan Am“. Šiandien ,,United Airlines“ vadovai sakosi tikį geresne ateitimi, tačiau dauguma ekspertų linkę tuo abejoti. Vargu ar ,,United Airlines“ pajėgs ženkliai sumažinti savo išlaidas.
,,United Airlines“ bankrotas toli gražu ne pirmasis JAV civilinės aviacijos istorijoje. Daugelis dar prisimena 2001-ųjų rugpjūtį JAV ir visą pasaulį sudrebinusį ,,US Airways“ bankrotą.
Vašingtone įsikūrusio ,,Heritige“ fondo atstovas ekonomistas Džeimsas Gattuso mano, kad didžiausia oro linijų krizės priežastimi derėtų laikyti ekonominį nuosmukį. Retas tegali sau leisti ilgas daug kainuojančias keliones. Amerikiečiai ėmė vengti bereikalingų kelionių į užsienį. Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios skrydžių JAV sumažėjo maždaug 10 proc. Stambiosios oro linijos nepajėgios konkuruoti su geresnes sąlygas klientui siūlančiomis smulkiosiomis kompanijomis. Dž.Gattuso primena, kad vos prieš dvejus trejus metus ekonomikos ekspertai mažosioms oro linijų kompanijoms pranašavo bankrotą, nes tuo metu beveik visą skrydžių rinką valdė stambieji gigantai. Šiandien viskas kitaip. Smulkiosios kompanijos nėra įpareigotos laikytis ilgalaikių sutarčių bei dešimtmečius gyvavusių verslo tradicijų. Tiesa, besiplečiančios ir susijungiančios smulkiosios kompanijos neišvengiamai susidurs su didžiąsias slegiančiomis problemomis. Šansų išlikti šiandien turi tik tos oro linijos, kurios geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.
Didžiojoje Britanijoje šiandien klesti vadinamosios ekonominės oro linijos, pavyzdžiui, ,,Ryan Air“, ,,Easy Jet“, ,,Go“, kurių pelnas išlieka gana didelis. Didžiausios britų oro linijos ,,British Airways“ 2002-uosius baigė turėdamos 20 milijonų svarų sterlingų nuostolius.
,,British Airways“ daugiausia nuostolių patiria transatlantinių skrydžių metu. Per praėjusius metus net 8 proc. sumažėjo iš Europos į JAV skrendančių keleivių skaičius. Kitos stambiosios Europos oro linijos, pavyzdžiui, ,,Air France“, ,,Iberia“, ,,Lufthansa“ 2002-uosius baigė pelningai. Didžiąją jų pelno dalį sudarė skrydžių Europoje metu uždirbamos lėšos. Praėjusiųjų metų lapkritį didieji Britanijos oro uostai aptarnavo 7,9 milijonus žmonių, t.y. net 4,5 proc. mažiau nei 2001-ųjų balandį. Nemaža dalis verslininkų kur kas mieliau renkasi pigesnius skrydžius, kuriuos siūlo vadinamosios ekonominės oro linijos.
Britų finansų analitikai linkę manyti, kad keleivinių reisų krizė mažai ką turi bendro su 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykiais. Jie krizę sieja su bendru JAV, Japoniją ir Vokietiją ištikusiu ekonominiu nuosmukiu. Skrydžių rinkoje itin arši konkurencija. Vien Europoje veikia 75 stambios oro linijos. Be to, kai kurių šalių vadovai dėl neva patriotinių paskatų dirbtinai palaiko nerentabilias savo šalių oro linijas.
,,British Airways“ teigia, kad šios kompanijos situacija pagaliau stabilizavosi. Tiesa, daugumos skrydžių metu lėktuve būna užimta tik maždaug du trečdaliai vietų. Analitikai tvirtina, kad padėtis pagerės.
Ekspertai prognozuoja, jog per artimiausius kelerius metus stambiosios oro linijos paseks smulkiųjų kompanijų pavyzdžiu, ženkliai sumažins savo išlaidas bei paslaugų savikainą. Stambiosios kompanijos bus priverstos pakeisti verslo strategiją, reorganizuotis bei nelikti abejingos rinkos naujovėms.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"