Džordžas
Sorošas meta pirštinę Džordžui Bušui
Milijardieriumi ir filantropu save
vadinantis Džordžas Sorošas, gerai žinomas ir Lietuvoje, bando sukelti
triukšmelį ir Jungtinių Valstijų politiniame olimpe. Likus dar beveik
metams iki JAV prezidento rinkimų kampanijos pradžios, šis vienas
turtingiausių ne tik JAV, bet ir pasaulio žmonių pareiškė darysiąs
viską, kas tik įmanoma, kad neleistų išrinkti antrajai kadencijai
dabartinio JAV prezidento Džordžo Bušo. Kovai su Baltųjų rūmų šeimininku
jis papildomai skyrė penkis milijonus dolerių. Dabar jo išlaidos
tam tikslui jau pasiekė 15,5 mln. dolerių. Manoma, jog tai tiktai
pradžiai, nes su tokiais pinigais Amerikoje nedaug ką nuveiksi.
Dž.Bušo pašalinimas iš politinės
arenos dabar tapo pagrindiniu mano gyvenimo tikslu, - pareiškė
milijardierius. Pasak Dž.Sorošo, Amerika, vadovaujant Dž.Bušui,
tapo pagrindine grėsme ne tik taikai, bet ir visam pasauliui. Todėl
2004 metų prezidento rinkimų kampanija yra gyvybės ir mirties klausimas
ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui, teigė Dž.Sorošas. Jo nuomone,
pamindamos tarptautinę teisę ir įstatymus Jungtinės Valstijos pasisavino
sau teisę nubausti bet kokią šalį, nesutinkančią su Vašingtono politika.
Dar daugiau, Dž.Sorošas aiškino, jog dabartinio JAV prezidento retorika
jam primena nacistinę propagandą, su kuria jis buvo susidūręs vaikystėje
prieškario Vengrijoje. (Dž.Sorošas yra Vengrijos žydas.) Pasak Dž.Sorošo,
JAV prezidento Dž.Bušo doktrina susideda iš dviejų labai kenksmingų
ir pavojingų nuostatų: pirma, JAV privalo dėti visas pastangas,
kad liktų vienintele supervalstybe pasaulyje bei išsaugotų neginčijamą
įtaką; antra, JAV turi teisę bei pareigą smogti prevencinius smūgius
bet kam pasaulyje.
Neaišku, kodėl šis filantropas,
iš savo garsiosios veiklos sumaniai kraunantis vis naujus milijonus,
dabar prabilo unisonu su Amerikos priešais visame pasaulyje. Dar
daugiau, jis tarsi pakartoja radikalių islamistų retoriką. Negalima
atmesti galimybės, kad Dž.Sorošui labai nepatiko JAV prezidento
kalba, lapkričio pradžioje pasakyta Nacionaliniame demokratijos
rėmimo fonde. Jame Dž.Bušas kalbėjo apie demokratijos būtinumą Artimuosiuose
Rytuose ir pabrėžė, jog per šešiasdešimt metų, kai Vakarų valstybės
taikstėsi su laisvės nebuvimu Artimuosiuose Rytuose, tai nepasitarnavo
pasaulio saugumui. Stabilumo negalima siekti laisvės sąskaita,
- pabrėžė JAV prezidentas.
Dž.Sorošui pasirodė, kad JAV prezidentas,
šlovindamas laisvę ir Amerikos remiamą demokratiją, ignoruoja augančius
autokratijos požymius Rusijoje. Neužstojo ir paties Dž.Sorošo, kai
po M.Chodorkovskio arešto Rusijos FSB užsipuolė Dž.Sorošo fondo
veiklą. Ne tik Dž.Sorošui, bet ir kitiems įtakingiems JAV žydams
(ypač stambiesiems verslininkams) kelia nuostabą, jog Dž.Bušas nė
žodeliu neužsiminė apie M.Chodorkovskio bylą. Įtakingas JAV laikraštis
New York Times rašo, jog labai įtartinai tuo klausimu tyli viceprezidentas,
valstybės sekretorius ir patarėja nacionalinio saugumo klausimais
Kondoliza Rais, pernai atsisakiusi priimti M.Chodorkovskį, nors
apie audienciją jau buvo sutarta. Taigi Dž.Sorošo pasipiktinimą
suprasti galima.
Petras KATINAS
© 2003"XXI amžius"
|