Ekspedicija į „raudonąją planetą“

Amerikiečių kosminis aparatas „Spirit“ pradeda naują Marso tyrinėjimų erą

Marsaeigio „Spirit“ vaizdas po kelių manevrų

Roboto „Spirit“ matomas Marso vaizdas EPA-ELTA nuotraukos

NASA pirmą kartą žmonijos istorijoje viešai publikavo spalvotas fotografijas, kurias pavyko padaryti Marso tyrinėjimams skirtam robotui „Spirit“. Kosminės ekspedicijos į šią „raudonąją planetą“ organizatoriai kol kas teigia misija esą patenkinti ir nepastebi jokių techninių nesklandumų. Tiesa, gali tekti kiek pataupyti aparato energiją.

Sausio 4-ąją inžinierių Žemėje valdomas kosminis aparatas „Spirit“ nusileido Marso paviršiuje. Nusileidimui buvo pasirinktas Gusevo krateris. Iškart po sėkmingo nusileidimo pradėti planetos tyrinėjimai. Pasak vieno šio projekto iniciatorių Džimo Eriksono, pirmoji operacijos dalis buvo sėkmingesnė nei tikėtasi iš anksto. Aparatui pasiekus Marso paviršių, daugybei inžinierių teko vykdyti jo išskleidimą bei aprūpinti energijos tiekimą Saulės baterijomis. Džiaugiamasi, kad planetos paviršių aparatas pasiekė nepatyręs nė menkiausio įbrėžimo. Tūkstančiai sudėtingiausių mechanizmų veikė nepriekaištingai.

Žemėje pasilikę NASA specialistai suskubo girti gautas nuotraukas bei negailėjo liaupsių jų kokybei. Tai pirmosios spalvotos Marso fotografijos, kurias NASA pavyko gauti per pastaruosius septynerius metus. Paskutinį kartą Marso paviršių pavyko nufotografuoti amerikiečių kosminiam aparatui, pavadintam „Pathfinder“, dar 1997-aisiais. Tąkąrt su aparatu bendrauta tiesiogiai, o pirmosios nuotraukos padarytos padedant kosminiam palydovui. „Spirit“ kur kas tobulesnis, jis su NASA specialistais susisiekia pats. Būtent dėl šių priežasčių tikimasi gauti kur kas vertingesnės informacijos tolesniems tyrinėjimams. Mokslininkams Marsas iki šiol tarsi neįminta mįslė. Daugeliu atžvilgių ši planeta panaši į Žemę, tikėtina, kad jos paviršiuje gali būti vandens. Vienas pagrindinių šios jau ketvirtosios Marsą tyrinėjančios ekspedicijos tikslas ir bus bandyti atrasti vandens atsargų.

„Spirit“ kraterio dugnu pajudėjo sausio 15 dieną. Golfo vežimaičio didumo roboto žygis tetruko tik 78 sekundes. Paaiškėjo, kad temperatūra kur kas aukštesnė nei tikėtasi. Tai gali reikšti, kad Marse didesnė nei manyta dulkių koncentracija, ir aparatui teks griežčiau taupyti energiją, kad jos užtektų visam ekspedicijos laikotarpiui, t.y. trims mėnesiams. Ilgainiui ant Saulės energiją gaminančių baterijų nusėdančios dulkės kenkia aparatui. Tam, kad misija būtų atlikta, jau sausio 24-ąją Marso paviršių turėtų pasiekti kitas kosminis aparatas, pavadintas „Oportunity“.

Tuo tarpu Rusijos aeronautikos specialistai sako, jog amerikiečiams džiūgauti sėkminga misija dar ankstoka. Juk pasiekta tik ta Marso teritorijos dalis, kurioje planuota pradėti tyrinėjimus. Be abejo, pats sunkiausias etapas – nusileidimas Marso atmosferoje jau baigtas. Tačiau nederėtų pamiršti, kad galimi techniniai gedimai, kuriems NASA specialistai turi užkirsti kelią. Pasak Rusijos mokslininkų, amerikiečiams pavyko padaryti tai, apie ką visi kosmoso tyrinėtojai iki šiol galėjo tik svajoti. „Spirit“ į Marsą nugabeno daug naujausių tyrinėjimams būtinų prietaisų, kuriuos tyrimų metu naudos planetos paviršiumi judantis kosminis aparatas. „Pathfinder“ buvo kur kas mažesnis, jam pavyko pajudėti vos keletą metrų nuo nusileidimo vietos. Tikimasi, kad aparatui „Spirit“ pavyks pasiekti tolimesnius atstumus, pagal situaciją aparatą valdantys mokslininkai galės pakeisti jo maršrutą. Prasideda nauja Marso tyrinėjimų era. Jei pavyks nustatyti, kur šioje planetoje slypėjo vandens klodai ir kaip pakito Marso klimatas, bus galima atsakyti į klausimą, kur ieškoti gyvybės požymių.

„Spirit“ įmontuoti įrenginiai lies Marso paviršių dengiančius akmenis, todėl tyrinėjimų duomenys turėtų būti gana patikimi. Vėlesnės ekspedicijos galės semtis patirties iš šio projekto, todėl mokslininkai tikisi, kad jau kitą dešimtmetį pavyks pargabenti Marso grunto mėginių į mūsų planetą. Per pirmąsias dienas NASA mokslininkai iš „Spirit“ gavo daugiau nei 60 Marso fotografijų. Rusijos specialistai sako, kad tai dar nereiškia, jog moksliniai tyrinėjimai jau pradėti. Tiesiog Marso paviršių tyrinėsiantis kosminis aparatas nusileido ir pradėjo žvalgytis teritorijoje, kurią vėliau nuosekliai tirs. Todėl šią kosminę odisėją pirmiausia derėtų laikyti sėkminga ir daug žadančia tyrinėjimų pradžia.

Atrodo, kad amerikiečiams pavyko padaryti tai, ko nesugebėjo padaryti Europos mokslininkų sukonstruotas kosminis aparatas „Bigl“. Marsas moksliniams tyrinėjimams nėra labai palanki planeta. Amerikiečius sėkmė lydi veikiausiai todėl, jog jie yra parengę puikią programą ir pasimokę iš ankstesnių ekspedicijų patirtų nesėkmių. Panašias misijas amerikiečiai planuoja 2005, 2007 ir 2009 metais. Kiekviena jų žada pateikti iki šiol nežinomų duomenų ir pasinaudoti ankstesniųjų patirtimi. Tuo tarpu Rusijos mokslininkai europiečių planuojamą „Bigl 2“ misiją vadina pernelyg rizikingu ir ambicingu projektu. Tiesa, reikia nepamiršti, kad Europos aeronautikos specialistai pasimokė iš skaudžios pirmosios misijos patirties, todėl tikėtina, jog kita misija pavyks.

Kosminiams projektams išleidžiama milijardai dolerių, tačiau šios investicijos nežada jokios apčiuopiamos naudos, o jų tyrinėjimų duomenimis pasaulis galės pasinaudoti tik po kelių dešimtmečių ar net šimtmečių. Tačiau, pasak aeronautikos specialistų, Marsą tyrinėti būtina. Marsas yra viena iš Saulės sistemos planetų, kurioje gali egzistuoti tam tikros gyvybės formos. Nuo seno žmonijos neramina klausimas, ar mes esame vieninteliai šios visatos gyventojai. Marso tyrinėjimai prasmingi, nes Žemei nuolat gresia įvairios katastrofos, pavyzdžiui, susidūrimai su milžiniškais meteoritais ar asteroidais. Galbūt Marsas galėtų tapti antraisiais bent dalies Žemės gyventojų namais.

Rusijos aeronautikos specialistai apgailestauja, kad jų šalyje kosminiams projektams neskiriama pakankamai lėšų. Nepakankamai finansuojama misija į vieną Marso palydovų Fobosą, iš kurio ekspedicijos metu tikimasi paimti grunto mėginių, nors mokslininkai nepraranda vilčių atrasti naujų rėmėjų. Rusijos specialistai turi bene daugiausia patirties tiriant „raudonąją planetą“. Dar 1971-aisiais Marse nusileido tuometinės Sovietų Sąjungos mokslininkų kurtas aparatas „Marsas 3“, todėl manoma, kad panašių projektų bus imamasi ir ateityje.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2004"XXI amžius"