Antisemitizmas
Europoje. Kas kaltas?
Visi žino, jog kas ne kas, o žydai,
tiksliau, Izraelis, moka ginti savo interesus ir nepalieka be dėmesio
antisemitinių apraiškų, dažnai sukeldamas ant kojų visą tarptautinę
bendruomenę. Žinoma, kad arabų ir žydų dešimtmečiais tebesitęsiantis
Artimųjų Rytų konfliktas vienaip ar kitaip daro įtaką visam pasauliui.
Radikalios islamistų organizacijos
nepraleidžia progos surengti išpuolius prieš žydus, jų visuomeninių
organizacijų būstines, sinagogas. Paskutinieji tokie išpuoliai įvykdyti
Turkijoje, kai buvo susprogdintos galingos bombos prie dviejų Stambulo
sinagogų. Teroro aktų metu žuvo 23 žmonės (dauguma jų musulmonai).
Atsakomybę už šiuos teroro aktus prisiėmė radikalioji Osamos bin
Ladeno teroristinė organizacija Al Qaeda, tiksliau, šios organizacijos
padalinys Kankinio Abu Hafzo al Masrio brigados.
Beveik tuo pat metu viename Paryžiaus
priemiestyje buvo sudeginta iki pamatų žydų mokykla. Prancūzijos
žydų bendruomenė po šio išpuolio iškart apkaltino Prancūzijos valdžią,
kad ji labai lėtai reaguoja į vis gausėjančius antisemitinius išpuolius.
Dar labiau Prancūzijos žydų organizacijas papiktino Paryžiaus spaudoje
pasirodę kai kurių žinomų prancūzų politikų samprotavimai, kad teroro
aktus prieš žydų sinagogas ir mokyklas organizuoja bei kursto antisemitizmą
pats Izraelis. Iš tiesų Prancūzijos valdžiai irgi nelengva, nes
musulmonų šioje šalyje, ypač Paryžiuje ir jo priemiesčiuose, nuolat
daugėja tiesiog geometrine progresija. Tad politikai ir vengia bet
kokių griežtesnių priemonių prieš juos. Šį kartą gaisrą gesinti
ėmėsi pats Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, pareiškęs, jog
asmeniškai kontroliuosiąs žydų mokyklos sudeginimo bylos tyrimą.
Skandalas, susijęs su antisemitizmu,
palietė ir Vokietijos valdžią, kuri tradiciškai labai jautriai reaguoja
į bet kokius antisemitinius (arba taip vertinamus) politikų pareiškimus.
Berlyne kilo didelis skandalas, kai laikomas užkietėjusiu konservatoriumi
Vokietijos Bundestago (parlamento) narys Martinas Homanas pareiškė,
jog žydai turi būti laikomi tokiais pat nusikaltėliais kaip ir vokiečių
naciai, organizavę holokaustą. Jis priminė, jog po 1917 metų bolševikinės
revoliucijos Rusijoje masinėse žmonių žudynėse daugiausia dalyvavo
žydų kilmės čekistai. Už tai M.Homanas netgi buvo bemat pašalintas
iš Krikščionių demokratų sąjungos.
Tačiau parlamentaro gynėjai tvirtina,
kad jis buvo visiškai teisus, ir pateikia nepaneigiamų duomenų apie
tai, kas vadovavo po bolševikinio 1917 metų perversmo Rusijos komunistams.
Jie paskelbė 29ių to meto bolševikų centro komiteto narių sąrašą,
iš kurio aiškėja, kad daugumą jame sudarė žydai. Tai Urickis, Sverdlovas,
Jofė, Skripnikas, Zinovjevas, Kamenevas, Krestinskis, Rykovas, Sokolnikovas,
Trockis bei kiti. Panaši buvo ir Petrogrado karinio revoliucinio
komiteto sudėtis. O šio komiteto nariai žydai Ancelovičius, Bokijus,
Manuilskis, Lazimiras, Sadovskis, Sklianskis, Čudnovskis, Žaluckis,
Karachanas ir panašūs pasižymėjo ypatingu žiaurumu žudant klasinius
priešus. Tiesa, vėliau Stalinas daugumą jų pasiuntė į aną pasaulį,
tačiau ne už jų vykdytas ir organizuotas žudynes, o kad išvalytų
sau kelią verždamasis į valdžią. Net ir 1934 metais Stalinas jau
iš tris kartus išvalyto bolševikų partijos centro komiteto narių
ir kandidatų nurodė sušaudyti ir paskutiniuosius 98 senuosius bolševikus,
kurių daugelis buvo žydai.
Tačiau apie tai jau kita kalba.
Tiktai kažkodėl S.Vyzentalio centro veikėjai, iki šiol tebemedžiojantys
nacių talkininkus, niekada nė žodžiu neužsiminė apie savo gentainių
veiklą Sovietų Sąjungoje po bolševikų revoliucijos ir vėliau.
Beje, žydai daug pasidarbavo ir
po Antrojo pasaulinio karo Stalino okupuotose Rytų Europos valstybėse.
Tad vokiečių parlamentaras M.Homanas nepasakė nieko nauja. Kaip
ir jį parėmęs Vokietijos Bundesvero brigados generolas Reinhardas
Giuncelis, pareiškęs, kad žydai galėtų būti laikomi tokiais pat
nusikaltėliais kaip ir naciai. Už tokį savo požiūrį generolas bemat
buvo skaudžiai nubaustas. Vokietijos gynybos ministras Peteris Štrukas
nedelsiant pašalino R.Giuncelį iš pareigų.
Dabar S.Vyzentalio centro vadovas
Marvinas Hyras ėmė skelbti, kad Europoje specialiai kurstomos antisemistinės
nuotaikos, turinčios vieną tikslą: išvyti iš Europos visus žydus.
Susilaukė M.Hyro kaltinimų ir Europos valstybių žiniasklaida, esą
nuolat kritikuojanti ir smerkianti Izraelį dėl jo veiksmų Artimuosiuose
Rytuose, pirmiausia Palestinoje, kurstanti išpuolius prieš žydus.
Ypač daug triukšmo Izraelyje ir pasaulio žydų organizacijose sukėlė
Malaizijos premjero neseniai pasakyta kalba islamo šalių vadovų
susitikime, kurioje jis teigė, kad pasaulį dabar valdo žydai. Izraelis
piktinasi, kad į šį Malaizijos premjero pareiškimą Vakarų šalių
lyderiai niekaip nereagavo, tuo pačiu tarsi solidarizuodamiesi su
juo.
Alyvos į ugnį įpylė ir po išpuolių
Stambule viename įtakingame britų laikraštyje paskelbtas Otomanų
imperijos laikų specialisto F.Gibsono straipsnis, kuriame teigiama,
jog per pastaruosius 500 metų pasaulyje nebuvo didesnės grėsmės,
negu ta, kurią kelia Izraelis.
Petras KATINAS
© 2004"XXI amžius"
|