Bendrosios Europos ekonominės rinkos idėjas nelengva įgyvendinti

Praėjusių metų lapkritį Romoje vyko tarptautinė konferencija, kurios metu svarstytos Rusijos perspektyvos įstoti į Pasaulinę prekybos organizaciją. Neišvengta diskusijų ir kitais aktualiais klausimais, pavyzdžiui, saugumo problemomis bei pokyčiais išduodant vizas. Konferencija laikoma pavykusia, mat jos metu Rusija ir Europos Sąjunga nutarė visomis išgalėmis stengtis sustiprinti strateginę partnerystę. Buvo pasirašytas ne vienas itin reikšmingas dokumentas, padėsiantis Rusijai integruotis į bendrąją Europos rinką. Aptartas ir bendradarbiavimas, siekiant regione užtikrinti taiką, garantuoti žmogaus teises, laisves, ir tarptautinių krizių sprendimo būdai. Gerokai aktyviau nuo šiol bus bendradarbiaujama energetikos sferoje. Europos Sąjungai atstovavęs Romanas Prodis pabrėžė ir bene ambicingiausią Rusijos viltį - iki 2004-ųjų pabaigos įstoti į Pasaulinę prekybos organizaciją. Į Europos Sąjungos valdininkų siūlymus nuo šiol su Rusija atsiskaityti eurais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė tam neprieštarausiąs. Tiesa, pasak jo, prieš žengdama tokį žingsnį Europos Bendrija turėtų gerai apmąstyti patį mechanizmą. Rusijos prezidentui konferencijoje nepavyko išvengti klausimų apie vienu turtingiausių Rusijos piliečių laikomo naftos verslu besiverčiančios kompanijos „Jukos“ vadovo M.Chodorkovskio suėmimą. Rusijos prezidentas, vengdamas minėti konkrečias pavardes, tepasakė, kad jo šalyje per pastaruosius penkerius ar šešerius metus atsirado daug turtuolių, susikrovusių turtus neteisėtu būdu. Pasak V.Putino, Rusijos valdžia tenori įvesti tvarką ir pagaliau pažaboti korupciją. Tuo tarpu R.Prodis tikino, kad „Jukos“ skandalą derėtų aptarti ir konferencijoje. Europos Sąjungos valstybės vis dar nesutinka palengvinti vizų išdavimo tvarką Rusijos piliečiams, tačiau tai žada padaryti netolimoje ateityje. Kiek geriau sekėsi derėtis dėl teisėsaugininkų bendradarbiavimo – tiek Rusija, tiek ir Europos Sąjunga pažadėjo paramą ieškant nusikaltėlių bei juos sulaikant. Bendradarbiavimas kultūros, švietimo ir mokslo pasiekimų srityse taip pat turėtų tapti kur kas glaudesnis.

Kai kurie stebėtojai yra įsitikinę, kad Romoje vykusi konferencija nepateikė jokių nelauktų staigmenų. Atėjo laikas ryžtingai spręsti begalę susikaupusių problemų. Rusijos prezidentas apie tai nuolat primena kone kiekviename savo viešame pasisakyme. Prieš gerą pusmetį Sankt Peterburge jis pasiūlė apsvarstyti, kokios bėdos opiausios. Skeptikai mano, jog Rusijai neigiamos įtakos turėjo „Jukos“ skandalas, Vakaruose sulaukęs milžiniško dėmesio. Nedemokratiškas šio konflikto sprendimas pablogintų Rusijos padėtį tarptautinėje arenoje ir ypač santykiuose su Europos Sąjungai priklausančiomis valstybėmis. Šis skandalas užgožė kitas ne mažiau aktualias problemas, pavyzdžiui, bendros Europos rinkos kūrimą.

Romoje priimtas dokumentas gali tapti naujos eros ekonominiame bendradarbiavime pradžia. Jei šios idėjos iniciatoriams pavyks įgyvendinti planus, tai prilygtų ekonominei revoliucijai. Tiesa, viskas idealu tik iš pirmo žvilgsnio, idėjos kol kas sunkiai įgyvendinamos praktikoje. V.Putinas po spalį vykusio susitikimo su Vokietijos kancleriu Gerhartu Šrioderiu pareiškė pasipiktinimą Europoje klestinčia biurokratija, kuri stengiasi nesąžiningu būdu apriboti Rusijos teises. Tąkart Rusijos lyderis kalbėjo tik apie ekoniminius klausimus, o ne apie karą Čečėnijoje ar Rusijoje pasitaikančius žmogaus teisių pažeidimus. Nė viena pusių nenori ieškoti abiem priimtino kompromisinio varianto. Pasak kai kurių ekonomistų, tokio kompromiso laukti beviltiška. Tuo tarpu kalbant apie vizų problemą, Rusijos ir Europos Sąjungos nuomonės taip pat išsiskiria. Rusijos prezidentas pastaruoju metu itin aktyviai siekia lengvatų savo tautiečiams, taip tikėdamasis laimėti papildomų rinkėjų balsų ateinančiuose prezidento rinkimuose. Europos Sąjunga teisinasi techninėmis galimybėmis ir, tiesą sakant, visiškai nesižavi galimybe susidurti su tūkstantinėmis naujų emigrantų bangomis. Šiandien rusai kur kas labiau veržiasi į Europą nei europiečiai į skurstančią Rusiją. Norėdama savo piliečiams leisti nevaržomai keliauti po Europą, Rusija privalės įvesti naujus pasus, sustiprinti sienų apsaugą, pasirašyti sutartį dėl nelegalių migrantų deportavimo bei daugybę kitų dokumentų. Viskas įmanoma, tačiau tam prireiks toli gražu ne poros mėnesių.

Konferencijoje ne kartą minėta, jog net ir šalys kandidatės dar nėra visiškai pasirengusios laikytis visų Europos Sąjungos direktyvų, pavyzdžiui, Lenkija nepasirengusi laikytis 9, Malta - 6, o Slovėnija - vienos pozicijos. Lenkijoje iki šiol nėra vieningos kompiuterinės duomenų apie žemės ūkio pasėlius bei galvijus bazės. Jei tokia bazė nebūtų sukurta, tai reikštų dotacijų ūkininkams bei kvotų mėsos apdirbimo bei pieno pramonės srityse mažėjimą. Lenkijoje ekonominės reformos tarsi sustojo, nesama jokių realių metalo apdirbimo bei karinės pramonės reorganizavimo poslinkių. Pasak Briuselio, Lenkijos ministrų kabinetas nė nesistengia mažinti biudžeto deficito, kuris jau yra didžiausias iš visų šalių kandidačių. Aukštus postus pareigūnai neretai gauna ne dėl profesinių sugebėjimų, bet dėl partinės priklausomybės. Europos Sąjungos pareigūnai Romoje paskelbė negailestingą verdiktą – jei šalys kandidatės nesugeba įvykdyti duotų įsipareigojimų, tai ir jų piliečiams nederėtų leisti naudotis kitoms valstybėms narėms skiriamomis privilegijomis. Lenkijos politinė opozicija suskubo dėl visų problemų kaltinti dabartinę valdžią. Tuo tarpu eurooptimistai tikisi iki šių metų gegužės 1-osios, kai šalys kandidatės taps visateisėmis Europos Sąjungos narėmis, suspėti įvykdyti visus Briuselio pageidavimus. Na, o visuomenės nuomonės apklausos Lenkijoje rodo, kad geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje šiandien tikisi vos 48 proc. lenkų.

Gražina Minkauskaitė

© 2004"XXI amžius"