| Dėl
Europos Sąjungos plėtros
gali iškilti nenumatytų
ekonominių problemų
Šių metų gegužės 1-ąją Europos Sąjungos
narėmis taps dešimt šalių kandidačių. Bene labiausiai dėl būsimųjų
permainų jaudinamasi Vokietijoje, kur netyla prieštaringos prognozės.
Oficialiai Vokietijos vyriausybė tikina, neva naujųjų narių priėmimas
šiai šaliai atneš apčiuopiamos naudos, tačiau daugelis paprastų
vokiečių slapta baiminasi emigrantų antplūdžio bei kitų galimų ES
plėtros pasekmių. Tokias baimes kursto ir politikai populistai.
Vokiečių nedžiugina faktas, kad
netrukus visateise ES nare taps viena iš kaimyninių valstybių Lenkija,
su kuria ribojasi nemaža Vokietijos teritorijos dalis. Lenkijoje
gyvena beveik 40 milijonų gyventojų, t. y. daugiau nei visose kitose
šalyse kandidatėse kartu sudėjus. Vokietijos piliečiai jau dabar
pastebi tam tikrą ekonominio lygio nuosmukį, todėl jų nebeįmanoma
įtikinti, kad ES plėtra į Rytus turės teigiamos įtakos Vokietijos
ekonomikos augimui. Darbininkai baiminasi, kad kaimynai lenkai,
kurie sutinka dirbti už kur kas menkesnį atlygį, taps rimtais konkurentais
ir atims darbo vietas. Beje, nedarbas viena stabiliausių Europos
šalių laikomoje Vokietijoje jau kelerius metus nemažėja.
Ne ką palankiau vertinama Turkija.
Nors, norėdami dirbti ES legaliai, naujųjų narių piliečiai privalės
gauti oficialius leidimus, ir toks pereinamasis laikotarpis tęsis
net septynerius metus, manoma, kad nemaža dalis smulkiųjų Vokietijos
verslininkų ryšis samdyti nelegalius migrantus. Legaliai įsidarbinti
nuo pat gegužės pradžios leista tik Maltos ir Kipro gyventojams.
ES sienai nusidriekus iki Lenkijos, kaimynėmis taps Rusija, Ukraina
ir Baltarusija, kurių kriminalinio pasaulio atstovai veikiausiai
netruks pasinaudoti galimybe užkariauti Europą.
Abejonių kelia ir ES valdymo efektyvumas.
Pasak kritikų, jau šiandien ES komisarai nespėja išspręsti visų
iškylančių problemų, kurių ateityje tikrai nemažės. Tokios kalbos
paaštrėjo po nevykusio mėginimo priimti naująją Konstituciją, patyliukais
šnabždamasi, esą Vokietijos ir Prancūzijos ambicijos gali sužlugdyti
vieningosios Europos idėją. Mat ne vienas aukštą postą užimantis
politikas nesigėdija viešai skelbti, jog naujosioms narėms teks
antraeilis vaidmuo.
Iš tiesų naujosios narės ekonominiais
rodikliais gerokai atsilieka nuo senbuvių. Pavyzdžiui, viena iš
keturių vargingiausių šalių kandidačių vadinamoje Lenkijoje vienam
piliečiui tenka vos 41 proc. vidutiniam statistiniam europiečiui
tenkančių pajamų. Situacija nepagerės akimirksniu. Pasak ekonomistų,
Lenkijos ekonomikai daugiausia įtakos turi vidiniai faktoriai. Tiesa,
prognozuojama, kad 2004-aisiais Lenkijoje bendrasis vidaus produktas
išaugs iki rekordinio 3,5 proc., todėl turėtų sparčiai mažėti nedarbas,
kuris dabar siekia net 17 proc. Na, o lenkų pareigūnai tikina, kad
nedarbas egzistuoja visose valstybėse, kurių ekonomika kuriama pagal
realaus gyvenimo dėsnius. Pasak statistikos, išvykti dirbti į ES
valstybes norėtų maždaug 100 tūkst. lenkų. Prognozuojama, kad vidutinės
lenkų šeimos išlaidos šiemet padidės bent 6 proc. Taip įvyks dėl
ES galiojančių įstatymų. Dėl atitinkamų direktyvų ir kvotų Lenkija
bus priversta mažinti pieno ir cukraus gamybos apimtis. Todėl manoma,
kad pieno produktai ir konditerijos gaminiai Lenkijoje pabrangs
20-40 proc. Itin išaugs nekilnojamojo turto, naujų automobilių,
benzino, cigarečių bei jautienos kainos. Kai kurie žymūs ekonomistai
tvirtina, kad pirmaisiais narystės ES metais lenkams bus net sunkiau
nei dabar. Tiesa, po kelerių metų turėtų atpigti traukinių bei lėktuvų
bilietai, mažėti išlaidos ryšio priemonėms, padidėti bankų palūkanos
už indėlius ir atpigti daugelis pirmo būtinumo maisto produktų.
Greito pasipelnymo gali tikėtis nebent lenkų verslininkai, kurie
jau dabar gamina eksportui į Europos valstybes skirtą produkciją,
bei stambieji ūkininkai, kuriems ES skirs nemažas dotacijas. Per
pirmąjį narystės ES dešimtmetį Lenkija iš bendro Europos biudžeto
turėtų gauti apie 100 milijardų eurų. Žinoma, jei lenkai įrodys
esą verti tokių milžiniškų investicijų. Mat kol kas užsienio ekspertai
pastebi didžiulę korupciją ir neefektyvų ES skirtų lėšų panaudojimą.
Dėl to nelinkę ginčytis ir opoziciją valdančiajai daugumai sudarantys
politikai.
Tuo tarpu Rusija taip pat rūpinasi
dėl ES plėtros. Šios šalies ekonomistai apskaičiavo, kad į Europos
bendriją įstojus dešimčiai Rytų bei Vidurio Europos šalių Rusijos
ekonomika praras milijardus dolerių. Teigiama, kad Maskva ir Briuselis
rengiasi naujam šaltajam karui. Praėjusį gruodį Maskvoje apsilankiusi
ES delegacija buvo sutikta gana abejingai, Rusijos Dūmos nariai
ir net pats prezidentas V.Putinas negailėjo kritikos ES politikai,
neva ji sužlugdysianti Rusijos ekonomiką. Dvišalės prekybos sutartys
po gegužės 1-osios nebeteks teisinės galios, o muitai iš Rusijos
eksportuojamoms prekėms gerokai išaugs. Iškils ir kitų problemų,
pavyzdžiui, dėl eksportuojamų prekių kokybės, mat niekam ne paslaptis,
jog Rusija toli gražu ne visada laikosi ES priimtų kokybės standartų.
Rusijos piliečiai baiminasi, kad, norint nuvykti į naująsias ES
nares, jiems reikės gauti vizą, nors iki šiol į daugelį jų buvo
galima keliauti laisvai.
Sunku pasakyti, ar Rusija patirs
šimtus milijonų dolerių nuostolių, kaip teigia vienas ministrų,
ar įvykiai klostysis pagal dar pesimistiškesnes prezidento V.Putino
prognozes. Pasak V.Putino, nuostoliai gali siekti milijardus dolerių.
Neabejojama, kad netrukus sumažės elektros energijos gamybos įrengimų,
metalų, chemijos pramonės gaminių bei branduolinės energetikos pramonės
produkcijos eksportas. Pasak Rusijos politikų ir verslininkų, ES
veiksmų Rusijos atžvilgiu neįmanoma pavadinti kitaip kaip diskriminaciniais.
Oficialių aukščiausiojo rango pareigūnų susitikimų metu kalbama
apie vieningos ekonominės erdvės tarp ES ir Rusijos kūrimą, tačiau
realiame gyvenime neketinama tai įgyvendinti, o po gegužės 1-osios
Rusijos prekybiniai santykiai sumažės. Gali būti, kad Rusija mėgins
griebtis atsakomųjų veiksmų ir visiškai uždraus kai kurių maisto
produktų iš ES šalių importą.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2004"XXI amžius"
|
