"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. vasario 4 d., Nr. 3 (72)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

„Tingus ir piktas pasaulis“

Davose, kur vyko Pasaulio
ekonomikos forumas, budintys
šveicarų policininkai laisvą
minutę mėgaujasi saulės spinduliais.
Šveicarijos prezidentas
Josefas Deisas (dešinėje),
Davose sveikinasi su JAV
viceprezidentu Diku Čeiniu

Pasaulinio socialinio forumo
dalyviai sausio 21 dieną
mitinguoja Mombėjuje.
Užrašas antmilžiniško plakato:
„Mūsų pasaulis - neparduodamas“.
Nuo 2001 metų rengiamas
antiglobalizacinis renginys
turi savotiškai atsverti Pasaulio
ekonomikos forumą. Į šešių dienų
trukmės socialinį forumą Mombėjuje
atvyko maždaug 80 tūkst. žmonių
iš 150 valstybių

EPA-ELTA nuotraukos

Petras KATINAS

Sausio 21-25 dienomis Šveicarijos Davoso žiemos kurorte vyko Pasaulio ekonomikos forumas, kuriame dar kartą buvo aptartos svarbiausios pasaulio ekonomikos ir politikos problemos. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio Davoso forumai vertinami kaip vieni pagrindinių metų įvykių. Į šį forumą renkasi ne tik pasaulio verslo lyderiai, mokslininkai bei politikai, jau nekalbant apie žiniasklaidos „liūtus“, bet ir valstybių vadovai.

Šiemečio Davoso forumo pagrindinė tema – „Bendradarbiavimas siekiant saugumo ir klestėjimo“. Taip pat aptartos karo Irake, Artimųjų Rytų bei kitų „karštųjų“ pasaulio taškų problemos, vis silpnėjanti Jungtinių Tautų Organizacijos įtaka pasaulyje vykstantiems procesams, didėjanti įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir „senosios Europos“ bei musulmoniškojo pasaulio. Aišku, neapsieita ir be dolerių kurso kritimo klausimo. Dar prieš prasidedant Davoso forumui, Tarptautinio valiutos fondo analitikai parengė pranešimą, kuriame teigiama, jog milžiniškas JAV federalinio biudžeto deficitas gali dar labiau susilpninti dolerį. Todėl TVF pareikalavo iš JAV imtis ryžtingų priemonių, nes dolerio problemos – tai ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ekonominė problema. Tačiau Vašingtono pasaulio ekonomikos instituto, kuris laikomas autoritetingiausiu pasaulio ekonominių mokslų centru, ekspertai teigia, kad, dolerio kursui dar nukritus iki 10-20 proc., viskas stabilizuosis ir nei JAV, nei pasaulio ekonomikai jokios neigiamos įtakos neturės. Tuo labiau kad žymiausi pasaulio ekonomikos ir finansų specialistai teigia, jog didesnių nuostolių pasaulio, o ypač Europos ekonomikai daro dirbtinis euro kurso didinimas, kuris yra aiškiai nerealus.

Nemažai rūpesčių forumo dalyviams sukėlė ir labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių gyventojų senėjimas. Netgi turtingiausių šalių, tokių kaip Vokietija ir Prancūzija, biudžetai nebeišgali susidoroti su vis augančiomis socialinėmis išmokomis. Rūpestį kelia ir vis didėjančios naftos kainos, taip pat stiprėjanti Jungtinių Valstijų ir ES ekonominė priešprieša. Amerikiečiai, nepaisydami didžiulių išlaidų Irake, kol kas nesibaimina dėl Europos, tiksliau, galingiausių jos valstybių Vokietijos ir Prancūzijos, metamų iššūkių. Tuo labiau kad Amerikos ekonomika tvirtėja, o milžiniška karo išlaidų Irake našta (apie 120 mlrd. dolerių) tam augimui netrukdo.

Kaip pažymėjo ir JAV prezidentas Džordžas Bušas savo metiniame pranešime, toli gražu ne visa Europa kaltina Vašingtoną pradėjus karą su Iraku be Jungtinių Tautų pritarimo. Dž.Bušas sakė, kad 34 valstybės, prasidėjus Irako konfliktui, tapo JAV sąjungininkėmis ir JAV net negalvoja nusileisti kelių valstybių prieštaravimui. Aišku, Dž.Bušas pirmiausia turėjo galvoje Prancūziją ir Vokietiją. Kitas dalykas, palyginti su Europos šalimis, JAV neturi darbo tiktai 2,3 mln. žmonių. Palyginti su Europa, tai labai mažas skaičius. O 2003 metų 374 mlrd. dolerių JAV biudžeto deficitas dar nieko nereiškia. JAV jau ne kartą įrodė sugebančios išsikapstyti iš dar kur kas painesnių situacijų.

Aišku, ypač trečiojo pasaulio valstybėms didžiulį susirūpinimą kelia vis didėjantis jų atsilikimas nuo klestinčių pasaulio šalių. Prieš Davoso forumą atliktos kompanijos „Gallup“ sociologinės apklausos įvairiose pasaulio šalyse, kurios anot šios kompanijos atstovų, apėmė daugiau kaip milijoną žmonių, rodo, kad didžioji dauguma apklaustųjų įsitikinę, kad pasaulis rieda į bedugnę. Apklaustieji teigia, jog paprasti žmonės, nepaisant įvairiausių protestų, mitingų ir streikų, niekaip negali paveikti ekonomikos, politikos ir žmonių gyvenimo. Neatsitiktinai Davoso forumo vieno posėdžio darbovietė buvo gana grėsmingai pavadinta „2004 metų Žemė – tingus ir piktas pasaulis“.

Šiemečiame forume dalyvavo per du tūkstančius aukščiausiojo rango politikos ir verslo atstovų iš viso pasaulio. Tarp jų – 30 valstybių ir vyriausybių vadovai, 75 ministrai, 28 religiniai lyderiai, daugiau kaip 50-ies nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarp dalyvių buvo JT generalinis sekretorius Kofis Ananas, JAV viceprezidentas Dikas Čeinis ir ypač daug dėmesio sulaukęs JAV civilinis administratorius Irake Polas Bremeris. Vargu ar 2004 metų Davoso pasaulio ekonomikos forumas suteiks impulsą kokioms nors naujovėms. Pernelyg didžiuliai skirtumai ir interesai tarp vadinamųjų globalistų ir globalizacijos priešininkų, kurie jau seniai sutapatina Davosą su pasaulinio blogio centru.

Neatsitiktinai ir šį kartą globalizacijos priešininkai surengė savąjį forumą, pavadintą Socialiniu pasaulio forumu „AntiDavosas“. Jame dar kartą iš peties buvo kritikuojamos neigiamos globalizacijos pasekmės, o pasaulio politikos ir ekonomikos „rykliai“ apkaltinti nenoru ir nesugebėjimu spręsti svarbiausių pasaulio problemų. Gerai, kad šį kartą neįvyko masinių protesto demonstracijų ir susirėmimų su policija, kas vyksta per kiekvieną Pasaulio ekonomikos forumą. Neatsitiktinai į forumo darbotvarkę buvo įtraukti tokie įdomūs ir iki šiol mažai diskutuoti klausimai, kaip „Numatant blogiausią“, „Mokomės verslo strategijų iš teroristų“, „Globalus atšilimas kaip masinio naikinimo ginklas“ ir pan. Tai rodo, kad pasaulio politikos ir verslo lyderiai puikiai supranta pasauliui kylančias grėsmes ir tai, kad Žemė tampa „tingiu ir piktu pasauliu“. Prie tingaus pasaulio pirmiausia priskiriama faktiškai viskuo persisotinusi Vakarų pasaulio visuomenė, o prie pikto ir agresyvaus – beveik visas trečiasis pasaulis.

Deja, ir klestinčioje Europoje nesutarimų, tiek politinių, tiek ekonominių, daugiau negu reikia. Pavyzdžiui, nesena Europos Komisijos atlikta apklausa Prancūzijoje, vienoje ES steigėjų, parodė, kad prieš naujų narių į ES priėmimą pasisako net 55 proc. prancūzų. Kiek mažiau (apie 46 proc.) kitų ES senbuvių irgi nepritaria naujokių, daugiausia pokomunistinių valstybių, priėmimui į bendros Europos šeimą. Motyvas paprastas – naujokės apiplėš senąsias nares. Beje, nors iki gegužės 1-osios, kai ES narėmis turi tapti dešimt naujų narių, trys dabartinės ES narės – Olandija, Graikija ir Liuksemburgas – dar neratifikavo plėtros sutarties. Tai rodo, kad nemažos dalies europiečių abejingumas plėtrai gana akivaizdus. Todėl Davose išreikšti norai padėti nuskurdusiam trečiajam pasauliui vargu ar susilauks pritarimo turtingiausių šalių visuomenėje. Neatsitiktinai vienas anglų žurnalistas savo pastabose apie šiemetį Davoso forumą tegalėjo pasakyti: „Tai buvo tik senųjų ir naujųjų bičiulių pasiplepėjimas Šveicarijos Alpėse“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija