Maskvos ekspansijai žalioji gatvė
Gruodžio pradžioje vyriausiuoju Rusijos energetiku
vadinamas RAO JES Rosiji vadovas Anatolijus Čiubaisas, vienas
paskutiniųjų B.Jelcino šeimos atstovų, dar neišverstų iš valdžios,
pareiškė, jog pagrindinė Rusijos misija XXI amžiuje sukurti liberalią
imperiją, t.y. ekonomiškai pajungiant visas buvusias SSRS respublikas.
Kai kurie apžvalgininkai šį A.Čiubaiso pareiškimą
vertino ne kaip politinį, atkuriant imperines ambicijas, bet kaip
RAO siekį gauti kuo daugiau pelno. Tačiau faktai rodo visai ką kita.
Prieš penkerius metus pradėta atkurti vadinamoji vieninga buvusios
SSRS energetikos erdvė jau atkurta. Dabar keturiolika buvusių sovietinių
respublikų jau sujungtos į vieningą energosistemą. Žinoma, Rusijos
kontroliuojamą. Rugpjūčio mėnesį RAO perpirko iš amerikiečių svarbiausius
Gruzijos energetikos objektus. Pasak A.Čiubaiso, mes įsigijome
Gruzijos energetikos objektus labai pigiai. Susitvarkyti su kaimynine
Armėnija RAO padėjo Rusijos vyriausybė, mat Armėnijos valdžia atidavė
svarbiausią ir didžiausią savo elektrinę Rusijai už skolas. Tik
klausimas, už kokius pinigus RAO JES superka buvusių SSRS respublikų
energosistemas? Juk kol kas ši A.Čiubaiso kompanija yra pusiau valstybinė,
ir kam atiteks tie didžiuliai pinigai po numatomos RAO privatizacijos?
Tą paaiškino Rusijos energetikos politikos instituto prezidentas
Vladimiras Milovas. Jo žodžiais tariant, visa RAO JES nuosavybė
bus padalyta tarp dabartinių RAO akcininkų proporcingai turimiems
akcijų paketams. Tokiu būdu dabar priklausantis valstybei 52,3 proc.
bendrovės akcijų paketas valstybei ir atiteks.
Ne mažiau už elektrikus savo pozicijas buvusiojoje
SSRS erdvėje atkariauja Rusijos naftininkai ir dujininkai. NVS šalyse
Gazprom veikia per vadinamąsias bendras bendroves, kurias bendromis
galima pavadinti tiktai simboliškai. Jose viskam komanduoja Gazprom:
Baltijos šalyse Gazprom irgi baigia supirkti vietinių dujų kompanijų
akcijas. Taigi Gazprom tampa vienvaldžiu buvusios Sovietų Sąjungos
imperijos dujų ūkio šeimininku.
Neatsilieka ir naftininkai. Ukrainoje Rusijos
naftos kompanijos jau tvarkosi kaip namie visose naftos perdirbimo
įmonėse. Tas pats daroma Kazachstane, Azerbaidžane ir Turkmėnijoje.
Jukos ir Surgutneftegaz jau kontroliuoja Lietuvos ir Estijos
naftos eksporto terminalus. Artimiausiu metu rusai perims ir svarbiausią
Latvijos Ventspilio uostą. Tiesa, iki šiol neaišku, kam atiteks
Ventspilio uostas Jukos ar Lukoil. Taigi viskas vyksta pagal
A.Čiubaiso paskelbtą liberalios imperijos atkūrimo planą. Kitas
dalykas, kiek ta imperija bus liberali? Tuo labiau kad įtakingi
Rusijos politikai ir įtakingi nepriklausomi ekspertai jau pradėjo
aiškinti, kad Rusija pernelyg nuolaidžiauja buvusioms sovietinėms
respublikoms, esą tebesilaikydama senųjų sovietinių tautų draugystės
tradicijų. Tai, aišku, nieko nauja. Juk, dar prasidėjus SSRS griuvimui,
tie patys ekspertai visais balsais šaukė, kokios nedėkingos yra
atsiskiriančios SSRS respublikos, nes Rusija jas išlaikė pati, patirdama
didžiulius nuostolius. Todėl dabar NVS šalių instituto direktorius
Konstantinas Zatulinas siūlo pamiršti tokią tautų draugystę ir
pataria Kremliui nesižeminti, kaip tai atsitiko su Ukraina, atiduodant
jai Krymą ir pan.
Tuo tarpu Kremliaus strategas, Rusijos užsienio
ir gynybos politikos tarybos kolegijos pirmininkas Sergejus Karaganovas
pareiškė, jog atėjo metas įvesti tvarką buvusios SSRS pakraščiuose.
Jis konkrečiai paminėjo Tadžikiją ir Kirgiziją bei visą Centrinės
Azijos regioną. Pasak S.Karaganovo, siekiant, kad ten neįsigalėtų
teroristų židiniai, šiam regionui turi būti suteikta didesnė Rusijos
karinė ir politinė parama. Šiuo metu dauguma išsivysčiusių šalių
susiduria su panašiomis problemomis. Tad ar reikia atsiriboti nuo
tokių šalių nauja geležine uždanga arba įvesti jose tvarką? Rusija
užima ypatingą geografinę padėtį ir todėl tiesiog priversta užsiimti
kaimyninėmis šalimis vien todėl, kad jos nesiimtų daryti įtakos
Rusijai. Pirmiausia turiu galvoje politinius ir ekonominius metodus,
taip pat ir karines priemones bei ryžtingai pademonstruoti jėgą
ten, kur tai būtina siekiant užkirsti bet kokį nestabilumo židinių
atsiradimą šalia Rusijos, - teigė S.Karaganovas. Taigi pasakyta
pakankamai aiškiai ir tiksliai Rusija turi teisę ir privalo įsikišti
į visų buvusių SSRS respublikų reikalus, jeigu Kremlius nuspręs,
jog tai gresia Rusijos interesams.
Kitas gana žinomas dar nuo gorbačiovinės perestrojkos
laikų Rusijos politologas, Reformų fondo viceprezidentas Andranikas
Migranianas pareiškė, jog A.Čiubaiso ir kitų skelbiamas liberalus
imperializmas yra kvaila ir kenksminga idėja. Turite suvokti,
jog pats pavadinimas imperija kelia grėsmę ir baimę visiems Rusijos
kaimynams. Štai mes ateiname į Gruziją, Armėniją, Ukrainą bei kitus
buvusius SSRS pakraščius ir pareiškiame: mes jus perkame. Dargi
JAV niekada nesiskelbia esanti imperija ir nuolat pabrėžia kurianti
demokratiją tose šalyse, kuriose jos nėra.
Šalys, Rusijos kaimynės, ir taip žiūri į Maskvą
labai įtariai. Imkime pastaruosius įvykius Gruzijoje. Juk niekas
negalėjo apkaltinti nuversto prezidento E.Ševardnadzės didelėmis
simpatijomis Maskvai. Bet opozicija, versdama jį, pagrindiniu savo
šūkiu pasirinko: Ševardnadzė parsidavė Rusijai. Todėl, jeigu
Rusija iš tikrųjų nori išsaugoti bei sustiprinti savo įtaką artimajame
užsienyje, ji neturi nieko gąsdinti, - teigė A.Migranianas ir pridūrė:
- Dargi komunistai tai daryti vengė. Todėl A.Migranianas siūlo
liautis grasinus ir visomis išgalėmis stengtis, kad artimajame
užsienyje atsirastų kuo daugiau Maskvos draugų ir sąjungininkų.
Beje, taip ir daroma. Tai pirmiausia matyti ir iš politinės situacijos
Lietuvoje. O kad Maskva 2004-aisiais spaus artimąjį užsienį visais
įmanomais būdais, galima neabejoti. Tą patvirtino jau minėtas NVS
šalių instituto direktorius R.Zatulinas, pareiškęs: Vykstanti didelio
masto ekonominė ekspansija atneš didelę naudą Rusijai tiktai tada,
jeigu rusų verslo atstovai, privatizavę svarbiausius ekonomikos
objektus artimajame užsienyje, orientuosis į nacionalinius Rusijos,
o ne vietinių politikų interesus. Taigi gairės 2004-iesiems nubrėžtos,
o Maskvos penktajai kolonai kaimyninėse šalyse, geležinkelininkų
terminais kalbant, atidaryta žalioji gatvė.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|