Ir Latvijoje neramu
|
Latvijos premjeras
Einaras Repšė
|
Šią žiemą politinė atmosfera ne tik Lietuvoje,
bet ir Latvijoje gana įkaitusi. Latvijai iškilo labai rimta vyriausybės
krizės grėsmė, ir politologai numato, kad, artėjant abiejų šalių
narystei ES, šios politinės krizės nei Lietuvai, nei Latvijai nieko
gero nežada. Įdomu tai, kad jeigu Lietuvoje krizę sukėlė populistas
R.Paksas, kuris, užuot gynęs Lietuvos interesus Europos Sąjungos
struktūrose, visiškai pamiršo užsienio politiką ir visą savo dėmesį
nukreipė į nesibaigiančius susitikimus su savo gerbėjais, tai Latvijos
premjeras Einaras Repšė, savo rinkimų kampanijoje žadėjęs mirtiną
kovą korupcijai, pats į ją įsipainiojo. Beje, ir E.Repšės paskubomis
sukurta Naujojo laiko partija buvo kuriama tais pačiais principais,
kaip ir Lietuvos prezidentinė Liberalų demokratų. Todėl dabar Latvijoje
kalbama, kad ir E.Repšės partija buvo sukurta pagal Maskvos specialistų
sudarytą planą.
Latvijos premjeras, kaip atskleidė žiniasklaida,
už bankų paskolas, gautas žymiai mažesnėmis nei įprasta palūkanomis,
įsigijo daug nekilnojamojo turto, taip pat žemės sklypų prestižiškiausiose
Latvijos vietose. Tai padaryti buvo nesunku. Mat E.Repšė yra savas
žmogus Latvijos bankininkų sluoksniuose, nes pats dešimt metų dirbo
Latvijos centrinio banko vadovu. Anot vieno didžiausių Latvijos
laikraščių Diena, kuris remiasi tarptautinės organizacijos Transparancy
International padalinio Delna duomenimis, E.Repšė įsigijo ne
tik butą Rygos centre, bet ir du sklypus Kuržemėje bei Vidžemėje,
dvarą Madonoje, dvi sodybas prie vaizdingo Raznos ežero Latgaloje
ir 140 hektarų sklypą tame pačiame regione. Latvijos premjeras aiškina,
kad tam turtui įsigyti paėmęs paskolas iš Hansabanko ir NORD/LB
Latvija už gerokai mažesnes palūkanas nei įprasta. Pasak dienraščio
Diena, paskolas paėmusiam E.Repšei kas mėnesį reikia mokėti palūkanų
po septynis tūkstančius latų, o jo mėnesinis atlyginimas, atskaičius
mokesčius, siekia pusantro tūkstančio latų. Tiesa, E.Repšė sakė
turįs daugiau kaip 100 tūkst. latų santaupų ir dar gaunąs pajamų
iš investicijų į JAV kompanijų vertybinius popierius. Be to, rašoma,
kad E.Repšė turi 26 įvairių bendrovių akcijų.
Po šio ir panašių pranešimų Latvija vėl atsidūrė
politinėje krizėje. Tuo labiau kad premjeras E.Repšė atleido iš
pareigų savo pavaduotoją Ainarą Šleserį, Pirmosios partijos atstovą,
kuris esą nepakankamai rėmė valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją.
Tai rodo, jog koalicijai iškilo rimtas pavojus, nes Pirmosios partijos
pirmininkas Erikas Jekobsonas pareiškė, kad Pirmoji partija pasitraukia
iš vyriausybinės koalicijos. Anot E.Jekobsono, E.Repšė pats ardo
tą koaliciją užsiimdamas raganų medžiokle. 2002 metais, kai E.Repšės
Naujojo laiko partija laimėjo parlamento rinkimus, ji gavo 26 mandatus
iš 100, o krikščionims demokratams artima Pirmoji partija dešimt
mandatų. Be jų, valdančiajai koalicijai dar priklauso Valstiečių
ir žaliųjų sąjunga, turinti dvylika vietų parlamente, bei partija
Už tėvynę ir laisvę septyni deputatai. Jau praėjusių metų rugsėjį
(po referendumo dėl stojimo į ES) tarp koalicijos partnerių kilo
dideli nesutarimai, o A.Šleserio atleidimas vertinamas kaip koalicijos
žlugimas. Tuo labiau kad parlamente, nepaisant premjero E.Repšės
prieštaravimų, sudaryta speciali komisija dėl premjero nekilnojamojo
turto įsigijimo. Beveik neabejojama, kad E.Repšės vyriausybei bus
pareikštas nepasitikėjimas. Tai labai blogas ženklas valstybei likus
vos trims mėnesiams iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Tačiau E.Repšė pasiduoti neketina ir sakė sudarysiąs
mažumos vyriausybę. Tačiau Latvijoje mažai kas tiki, kad tokia vyriausybė
išsilaikytų. Todėl vis dažniau kalbama, kad pirmalaikiai parlamento
rinkimai neišvengiami. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga
sakė, jog tokiu atsakingu Latvijai metu nenorinti priešlaikinių
parlamento rinkimų, tačiau pati leido suprasti, kad vargu ar galima
tikėtis kitos išeities, nes nesutarimai tarp partijų ir vis didėjantys
politikų vieni kitų užgauliojimai nieko gero nežada.
Tačiau ir galima vyriausybės krizė dar ne viskas.
Vėl pakėlė galvas Latvijos rusakalbiai. Minia įtūžusių ir specialiai
sukurstytų rusiškų mokyklų moksleivių, vedami savo mokytojų, protestavo
prie Latvijos parlamento rūmų dėl švietimo įstatymo pataisų projekto,
kuris numato nuo rugsėjo 1-osios tautinių mažumų kalba dėstyti tiktai
tuos dalykus, kurie susiję su tautiniu identitetu ir kultūra. Demonstrantai
rusiškai šūkavo, laikė Latvijos vyriausybę ir Latvijos nepriklausomybę
įžeidžiančius šūkius. Pasak Latvijos švietimo ministro Karlio Šadurskio,
daugiau kaip tūkstantis moksleivių, protestavusių prieš mokymąsi
valstybine kalba, buvo girti ir į nesankcionuotą mitingą buvo specialiai
suvežti samdytais autobusais. Protestų organizatoriai gąsdina, kad
rusų mokyklų mokytojai ir mokiniai kovos iki paskutinio kraujo
lašo. Beje, tuo pasinaudojus, Rusijoje vėl prasidėjo kiek pritilusi
antilatviška kampanija.
Todėl kai kurie užsienio politikos apžvalgininkai
daro išvadas, jog, nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentas ir Latvijos
premjeras patys kalti dėl kilusių politinių krizių, prie jų sukėlimo
prisidėjo ir jas organizavo Rusijos specialiosios tarnybos, kad
Lietuvos ir Latvijos stojimo į ES ir NATO išvakarėse supriešintų
abiejų šalių visuomenę, tuo parodant, jog padėtis jose yra nestabili
ir todėl jos nevertos tapti euroatlantinių struktūrų narėmis.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|