Masinio naikinimo ginklo Irake
galėjo ir nebūti
Vasario pradžioje JAV prezidentas Dž.Bušas viešai
paskelbė apie naujos nepriklausomos komisijos sudarymą. Komisijos
narių laukia itin sunki užduotis išsiaiškinti priežastis, kodėl
JAV turėta informacija apie masinio naikinimo ginklą Irake nepasitvirtino.
Komisijos sudarymą paspartino kiek anksčiau vyriausiojo JAV ginklų
inspektoriaus D.Kėjaus paskelbtas sensacingas pranešimas neva amerikiečiai
buvę suklaidinti, o Irake prieš 2003-iaisiais pradėtą karinę operaciją
apskritai nebūta masinio naikinimo ginklo.
Ši žinia pribloškė visą pasaulį. Ją paskelbęs
žmogus į vyriausiojo ginklų inspektoriaus postą buvo paskirtas paties
CŽV vadovo ir net keletą mėnesių Irako teritorijoje pats asmeniškai
ieškojo masinio naikinimo ginklų slaptaviečių. Žiniasklaidos atstovai
suskubo svarstyti, kas tai: didžiausia istorijoje JAV žvalgybos
specialistų klaida ar Baltieji rūmai tiesiog sumanė pateisinti karą
Irake? Prezidentui Dž.Bušui neliko nieko kita kaip tik paskelbti
apie nepriklausomos komisijos sukūrimą. Pasak kai kurių Baltųjų
rūmų atstovų, į komisiją bus pakviesti anksčiau įtakingi, tačiau
jau spėję pasitraukti iš politinės arenos politikai, buvę vyriausybės
nariai, autoritetingi saugumo ir žvalgybos specialistai. Amerikiečių
žvalgybininkai norėtų paneigti skandalinguosius D.Kėjaus žodžius.
Tuo tarpu Heritage analitikas Dž.Filipsas tikina, jog amerikiečiai
neturėjo patikimos informacijos dėl keleto priežasčių: S.Huseinas
veikiausiai sunaikino visus ginkluotės pėdsakus, laukdamas pasirodant
amerikiečių, o amerikiečių žvalgybininkai neturėję būdų patekti
į slaptąsias Irako programas. Ištisus dešimtmečius amerikiečiai
pernelyg pasikliovė elektroninėmis priemonėmis, palydoviniu ryšiu
ir kitomis naujausiomis technologijomis.
Baiminamasi, kad šis skandalas gerokai sumenkins
Dž.Bušo galimybes Baltuosiuose rūmuose pasilikti dar vienai kadencijai.
Tiesa, pasak Dž.Filipso, vargu ar įmanoma, kad išaiškės naujų specialiosioms
tarnyboms nepalankių duomenų, mat S.Huseinas nebūtų lengva ranka
iššvaistęs milijardų už naftą gautų dolerių, jei jam nebūtų ko slėpti.
Dž.Bušo priešininkams suskubus mėtyti kaltinimus,
šalininkai primena, kad aiškių išvadų apie Irako ginkluotę nepavyko
pateikti ir kiek anksčiau už amerikiečius į Iraką atsiųstiems JT
ginkluotės inspektoriams. JT inspektoriai neaptiko netgi tų masinio
naikinimo ginklų kūrimui būtinų elementų, kurių turįs užsiminė pats
S.Huseinas, pėdsakų. Tačiau nenuginčijama, kad po 1993-iųjų užsienio
valstybių inspektoriams Irako teritorijoje nieko įtartina aptikti
nepavyko. JT inspektoriams antrina ir pusmetį Irake praleidęs D.Kėjus,
pasak kurio, Irake tikriausiai nesama didelių cheminio ar biologinio
ginklo atsargų.
Rusijos karo ekspertai sakosi dėl tokių naujienų
pernelyg nenustebę. S.Huseinas galėjo specialiai kurti neva galingos
ir itin grėsmingos valstybės įvaizdį, taip tikėdamasis apsaugoti
kraštą nuo galimo užsienio valstybių puolimo. Amerikiečiai ir britai
galėjo paprasčiausiai patekti ant šio kabliuko ir pradėti karą.
Žvalgybinė informacija negali atskleisti visiškai objektyvaus vaizdo,
nes ne kiekviena turima informacija pasitvirtina. Nesant informatorių
šalies viduje, valdančiosiose struktūrose ir tarp politikų, galima
lengvai apsigauti. Elektroninės priemonės žvalgybininkų darbą gerokai
palengvina, tačiau reikia mokėti atsirinkti teisingą informaciją,
o ne pasitikėti kiekvienu nugirstu gandu. Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios
įvykių JAV itin susirūpino savo saugumu, pasikeitė ir tarptautinė
politika. Afganistanas išmokė Dž.Bušą žaibiškai apsispręsti ir reaguoti
į iššūkius. JAV energingai įniko į potencialių priešų paieškas.
Todėl jį galima pateisinti, net jei ir paaiškėtų, kad Irake iš tiesų
nebūta masinio naikinimo ginklų atsargų.
Tuo tarpu amerikiečių žiniasklaidoje mirga pranešimai
apie tai, kad irakiečiams ginklus slapta teikė Rusija. Pasak neįvardijamų
šaltinių, JAV surinko pakankamai įrodymų. Pirmąjį kaltinimą pagalba
irakiečiams JAV išsakė 2003-iųjų kovą, praėjus vos kelioms dienoms
nuo karinės operacijos pradžios. Tąkart minėti naktinio matymo įrenginiai,
antiraketinė įranga ir prieštankiniai kompleksai Kornet. Turima
duomenų, kad Dž.Bušas pats asmeniškai skambino Rusijos prezidentui
V.Putinui prašydamas pasiaiškinimo. Rusija atkakliai neigė talkininkavusi
Irakui. Na, o kai kurie Rusijos karo ekspertai suskubo pareikšti,
neva taip amerikiečiai bando užglaistyti savo nesėkmes naudojant
nuotolinio valdymo karinę techniką. Šiandien amerikiečiai abstrakčiai
mini esą nustatyti ne tik karinės ginkluotės pardavimo Irakui faktai,
bet ir turintys patikimų įrodymų, kad ši ginkluotė naudota karo
metu. Pasak amerikiečių karo specialistų, ne kas kitas, o būtent
Rusijoje gaminama karinė įranga nukreipė amerikiečių siųstas raketas
neplanuota trajektorija.
Laikinasis Irako administratorius P.Bremeris skuba
paskelbti apie S.Huseino teismą, kuris vyksiąs Irake. Nuverstasis
Irako lyderis kaltinamas genocidu ir kaimyninių valstybių puolimu.
Teismas turėtų būti viešas. Laikinoji Irako valdžia jam jau pradėjo
rengtis. Dalį teismo išlaidų žada padengti amerikiečiai. Pasak P.Bremerio,
S.Huseinas ikiteisminiam tyrimui kliūčių nesudaro, tačiau ir nesuteikia
informacijos nei apie užsienio valstybėse paslėptus turtus, nei
atsako į amerikiečius labiausiai dominančius klausimus. Teismui
Irake aktyviai priešinasi Raudonojo Kryžiaus atstovai, kurie įžvelgia
Ženevos konvencijos pažeidimus ir siūlo teismą vykdyti kurioje nors
kitoje valstybėje. Amerikiečiai sakosi apie tai dar pagalvosiantys,
nes nuverstąjį diktatorių turėtų nuteisti jo paties tauta.
Vienas Bagdado dienraščių nepabūgo publikuoti
270 privačių asmenų bei įvairių organizacijų, kuriems S.Huseino
režimas siūlė naftą mainais už kitas paslaugas, sąrašo. Šiame sąraše
figūruoja ir Rusijos Komunistų partija bei Rusijos Stačiatikių Bažnyčia,
valdančiųjų arabų dinastijų atstovai, Rusijos, Prancūzijos, Kinijos,
Turkijos, Egipto, Jordanijos, Sirijos vyriausybių nariai. Ne visi
suskubo paneigti gandus, daugelis teisinasi savo veikloje neįžvelgiantys
jokių pažeidimų.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2004 "XXI amžius"
|