|
Lietuvos Respublikos konsulatas
Čikagoje 1924-2004 metais
Vasario 16 dieną Lietuvos Respublikos konsulatas
Čikagoje paminėjo 80 metų veiklos sukaktį. Tai vienintelis Lietuvos
Respublikos konsulatas Čikagoje, kurio veikla buvo tęsiama, talkinama
lietuvių išeivijos, per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį.
1918 metais susikūrus nepriklausomai Lietuvos
valstybei buvo labai svarbu tvarkytis šalies viduje, bet taip pat
turėti įtaką užsienyje, ypač JAV. Tuo metu lietuviai emigrantai
Amerikoje buvo gerai organizuoti, daug Lietuvą rėmė finansiškai,
rinko aukas, siuntė knygas ir visokiais būdais padėjo atgimstančiai
tautai. Ilgiau užsitęsė derybos su JAV pareigūnais, kol Amerika
1922 m. liepos 28 d. pripažino Lietuvos valstybę de facto ir de
jure. V.Černeckis buvo pirmasis Lietuvos Respublikos diplomatas:
savo paskyrimo raštus jis įteikė JAV valstybės sekretoriui Charles
E. Hugh. Tai buvo Lietuvos Respublikos pasiuntinybės JAV veiklos
pradžia.
Čikagoje tuo metu buvo vienas didžiausių lietuvių
telkinių. Tikriausiai tuo tikslu buvo įsteigtas konsulatas JAV,
Čikagoje, o pirmuoju konsulu buvo paskirtas Povilas Žadeikis (1924-1928).
Konsulato iškilmingas atidarymas vyko 1924 m. vasario 16 d., nors
įstaiga oficialiai pradėjo veikti kovo 1 dieną. Konsulatas buvo
Čikagos centre, netoli nuo geležinkelio stoties ir kitų miesto transporto
centrų. Jo adresas buvo: 608 S. Dearbom St., Chicago, IL.
Tada konsulate dirbo viena tarnautoja sekretorė
Leona Gaivaitė iš Čikagos. Konsulato darbas buvo gana paprastas:
registruoti Lietuvos piliečius, pasų vizavimas vykstantiems į Lietuvą,
įvairių liudijimų išdavimas ir jų legalizavimas, nekilnojamojo turto
įsigijimas ir pardavimas, afidavitų žymėjimas, pasikviečiant gimines,
palikimų ieškojimas, priėmimas, vertybių saugojimas ir pinigų persiuntimas
bei kt.
Lietuva tuo metu negalėjo konkuruoti savo prekėmis
su kitomis valstybėmis, ir konsulatas dar negalėjo pasinaudoti prekybos
plėtra. Konsulate buvo įrengta nuolatinė Lietuvos gaminių pavyzdžių
paroda. Tačiau 1924 metais pradėtas kuklus darbas tęsiamas dabar
jau visai kitokiais pagrindais ir galimybėmis.
Pirmajam konsului P.Žadeikiui nebuvo lengva. Prieš
jį buvo įvairių neigiamų pasisakymų lietuviškuose laikraščiuose.
Net ir Lietuvos spauda neiškentė neatsiliepusi, kad jis netinkamas
būti konsulu. Lietuvių Raudonojo Kryžiaus susivienijimo leidinys
Garsas rašė: Užsimanė P. Žadeikis Amerikon važiuoti, gražiai
parašė ministerijai ir gauna šiltą vietelę Čikagoje. Tačiau konsulas
P.Žadeikis pramušė pirmuosius ledus ir lietuvių parduotuvėse Amerikoje
atsirado įvairių Lietuvos prekių saldainių, gintaro dirbinių,
žaislų, audinių.
Nuo 1928 m. vasario 1 d. P.Žadeikis buvo paskirtas
generaliniu konsulu Niujorke. Po jo Čikagoje konsulu buvo Antanas
Kalvaitis (1928-1936), laikinai konsulo pareigas ėjo dr. Mikas Bagdonas
(1936-1937). Ilgiausiai generaliniu konsulu buvo dr. Petras Daužvardis
1937-1971 metais. Jam teko didžiausias krūvis. Nors darbų daugėjo,
bet ištekliai buvo kuklūs: jie negalėjo prilygti turtingesniųjų
valstybių diplomatinių atstovų biudžetams. Konsulas P.Daužvardis
ypač daug pasidarbavo Lietuvai ekonominių, kultūrinių bei turizmo
ryšių plėtojimu. Be to, jis ir jo žmona Juzė aktyviai įsitraukė
į šelpimo veiklą, ypač atgavus Vilnių. Amerikos lietuviai dosniai
aukojo ir 1940 metais per penkis mėnesius Čikagos konsulatas surinko
ir pervedė į Lietuvą septynis tūkstančius JAV dolerių. Tačiau 1940
metų birželį sovietų okupacija nutraukė tą gražų konsulo darbą.
Maskvos užsakymu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė
atsiuntė konsulatui radiogramą, kurioje pažymėjo, kad konsulato
veikla nuo rugpjūčio 8 dienos sustabdoma ir konsulatas likviduojamas;
įsakyta konsulato archyvus ir turtą tuojau perduoti artimiausiai
sovietų pasiuntinybei ar konsulatui, o personalas turi grįžti Lietuvon.
Konsulas P.Daužvardis nesutiko su tuo įsakymu.
Kadangi Lietuva buvo prievarta okupuota, jis, kaip Nepriklausomos
Lietuvos teisėtas konsulas, nesutiko perduoti sovietams Lietuvos
turto.
Ilgainiui konsulas P.Daužvardis turėjo pertvarkyti
konsulato darbą, atleisti tarnautojus ir atšaukti nuomos sutartį.
Iš konsulato Čikagos centre teko persikelti į mažesnę patalpą, bet
neilgam. Rusams okupavus Lietuvą, visi kreditai buvo uždaryti, nebeliko
finansų konsulatui išlaikyti.
JAV valdžios įstaigos pripažino Lietuvos konsulą.
Konsulatas užkirto kelią sovietų atstovams ir advokatams pasisavinti
tautiečių palikimus bei atstovauti Baltijos šalių žmonėms teismuose.
Pagaliau Čikagos konsulatas turėjo palikti Čikagos
kuklias patalpas ir persikelti į Marquette Parko lietuviškąjį rajoną,
adresu 6147 South Artesian Ave. Virš mūrinio namo fasado buvo Lietuvos
Vytis su užrašu Lietuvos konsulatas. Tai buvo konsulo P.Daužvardžio
šeimos gyvenamasis namas, kur lietuviška nuotaika ir buvo tęsiamas
lietuviškas darbas. Generalinis konsulas dr. P.Daužvardis mirė 1971
m. rugsėjo 26 d.
Po konsulo P.Daužvardžio mirties, tais pačiais
metais, lapkričio 12 dieną, JAV Valstybės protokolo šefas H.Davis
informavo J.Daužvardienę, kad JAV vyriausybė pripažino ją garbės
generaline konsule. J.Daužvardienė buvo gimusi Amerikoje ir neturėjo
Lietuvos pilietybės bei nebuvo dirbusi diplomatinėje tarnyboje,
tad negalėjo eiti generalinės konsulės pareigų. Visas bylas ir konsulo
darbus perėmė Lietuvos generalinis konsulas Niujorke. Tačiau garbės
konsulė J.Daužvardienė buvo labai populiari tarp lietuvių, ji atlikdavo
daug konsulės darbų ir buvo priimta į Čikagos diplomatinio korpuso
šeimą. Dėl silpnos sveikatos 1985 metais ji atsisakė savo pareigų.
Nuo 1985 m.gruodžio 3 d. garbės konsulu buvo paskirtas Vaclovas
Kleiza.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl buvo įsteigtas
konsulatas ir generaliniu konsulu buvo paskirtas Giedrius Apuokas
(1998-2003). Nuo 2003 metų iki dabar generaliniu konsulu yra Arvydas
Daunoravičius. Konsulatas yra įsikūręs gražiose patalpose Čikagos
miesto centre, 211 East Ontario St., 15-ame aukšte.
Šiuo metu JAV yra dešimt Lietuvos Respublikos
garbės konsulų: Los Andžele, Čikagoje, Klivlende, San Franciske,
Palm Byče, St.Petersburge, Sietle, Fenikse, Detroite, Saleme. Garbės
konsulai algų negauna ir jų įstaigos yra jų pačių namuose.
Lietuvos Respublikos konsulato Čikagoje 80-mečiui
paminėti vasario 13 dieną Čiurlionio galerijoje buvo surengta per
aštuoniasdešimties metų laikotarpį surinktų nuotraukų paroda. Be
to, buvo išleista 137 puslapių knyga Lietuvos konsulatas Čikagoje
(1924-2004). Parodoje ir knygos pristatyme apsilankė daug diplomatų,
visuomenės veikėjų, žiniasklaidos atstovų ir vietos tautiečių. Dalyvavo
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sekretorius
ambasadorius Šarūnas Adomavičius, kuris pasakė kalbą. Jis ypač dėkojo
Amerikos lietuviams, kurie padėjo išlaikyti konsulatą ir atstovybę
JAV, kai Lietuva buvo okupuota. Lietuva ir dabar dar labai mažai
težino apie išeivijos lietuvius, jų darbus ir vadų vardus. Amerikos
lietuviai, būdami JAV piliečiai, galėjo reikalauti laisvės Lietuvai.
Nuolat tekdavo priminti apie žiaurią okupaciją didingomis demonstracijomis,
surengtoms JAV sostinėje Vašingtone. JAV lietuviai ir dabar padeda
Lietuvos našlaičiams, vargstantiems partizanams ir pagalbos reikalingiems,
o taip pat ir politikos raidoje einant į NATO.
Marija REMIENĖ
Čikaga, JAV
© 2004 "XXI amžius"
|
