Antrojo Miuncheno nebebus
Petras KATINAS
JAV senatorius iš Arizonos valstijos Džonas Makeinas
kasmetėje tarptautinėje konferencijoje Miunchene, skirtoje saugumo
problemoms ir rengiantis septynių naujų valstybių į NATO priėmimui,
konferencijoje dalyvavusį Rusijos gynybos ministrą Sergejų Ivanovą
be užuolankų pavadino proimperialistiniu veikėju. JAV senatorius
taip reagavo į S.Ivanovo grasinimus, kad Rusija turi teisę nebesilaikyti
susitarimo, ribojančio ginkluotųjų pajėgų kiekį Europoje. Miunchenas
jau niekada nebebus naujojo sąmokslo vieta, pabrėžė S.Ivanovas.
Atsakydamas į tai, senatorius Dž.Makeinas akcentavo, kad Rusijos
prezidento V.Putino režimas Rusijoje vykdo šliaužiantį perversmą,
nukreiptą ne tik prieš demokratinius procesus pačioje Rusijoje,
bet svarbiausia, kad siekia pajungti ir pažeminti kaimynines valstybes,
neseniai išsilaisvinusias iš komunistinio režimo. Senatorius pabrėžė,
jog šitaip Maskva siekia revanšo po pralaimėto šaltojo karo. Dž.Makeinas
paminėjo tas Rusijos kaimynes, kuriose Maskva siekia atkurti savo
įtaką ir valdžią. Tai pirmiausia Baltijos valstybės, Gruzija ir
Ukraina.
Akivaizdu, kad pastaruoju metu konfrontacija tarp
NATO ir Rusijos vis didėja. Maskva, pasinaudodama tuo, kad Prancūzija
ir Vokietija, kitaip nei kitos Europos valstybės, nepritarė JAV
karinei operacijai Irake, bemat parėmė tuo klausimu Paryžių ir Berlyną.
Tuo pačiu prezidentas V.Putinas, pasinaudodamas tokia situacija
ir tuo, kad pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Irako problemą, pirmiausia
ėmėsi aktyvių veiksmų prieš opoziciją pačios Rusijos viduje ir ėmėsi
didinti politinį ekonominį spaudimą kaimyninėms šalims. Apie tai
nedviprasmiškai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas,
sakydamas kalbą naujojo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio
inauguracijos ceremonijoje Tbilisyje. Vėliau tą patį K.Pauelas pakartojo
susitikime su V.Putinu Maskvoje ir dar atviriau duodamas interviu
Rusijos dienraščiui Izvestija. Pasak JAV dienraščio New York
Times, K.Pauelas jau senokai nedarė tokių aštrių pareiškimų Rusijos
atžvilgiu.
Dar labiau neigiama buvo Vakarų reakcija į paskutiniuosius
įvykius Rygoje, kai Maskva, prisidengdama Latvijos parlamento priimtu
naujuoju švietimo įstatymu, sukurstė masines rusakalbių protesto
demonstracijas ir provokavo riaušes. Baltijos šalių siekis atkurti
savo nepriklausomybę 1989-1990 metais buvo pirmieji SSRS subyrėjimo
simptomai. Šių valstybių prisijungimas prie NATO parodė, kad Vakarai
ištaiso tą blogį, kurį Baltijos šalims atnešė Stalino ir Hitlerio
sąmokslas. Tai labai siutina Maskvą. Todėl ji visokiais būdais kursto
nepasitenkinimą, ypač tarp vietinių rusų, atsiradusių Baltijos šalyse
dar Stalino laikais, rašo New York Times politikos apžvalgininkas
Viljamas Safairas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Prancūzija
ir Vokietija pastebimai keičia savo politiką JAV atžvilgiu ir pradeda
suvokti naujai kylančią Rusijos grėsmę.
Rygoje susitikę Baltijos ir Skandinavijos valstybių
atstovai dar labiau suerzino Kremlių, atkreipę tarptautinės bendruomenės
ir žmogaus teisių organizacijų dėmesį į demokratinės opozicijos
persekiojimą diktatoriaus A.Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje.
Panaši padėtis ir Moldovoje, kurioje, anot V.Safairo, viešpatauja
buvusieji kagėbistai. Visiškai neaiški situacija ir Ukrainoje. Nors
Kijevas ir pasiuntė į Iraką 1,7 tūkst. savo karių, sunaikino savo
branduolinį potencialą, bet ten irgi diktuoja sąlygas autoritarinis
prezidentas Leonidas Kučma. Tas pats JAV senatorius Dž.Makeinas,
su grupe amerikiečių kongresmenų lankęsis Rygoje, pabrėžė, kad tokia
Rusijos politika savo kaimynų atžvilgiu nieko gero nežada.
Savo ruožtu Miuncheno konferencijoje Rusijos gynybos
ministras S.Ivanovas pasakė kalbą, labai primenančią buvusio SSRS
užsienio reikalų ministro A.Gromykos, kadaise Vakaruose praminto
misteriu ne, grasinimus. S.Ivanovas pabrėžė, kad Rusija visai
rimtai svarsto, ar nereikėtų atsisakyti prieš dešimt metų parafuotos,
tačiau nepasirašytos sutarties dėl įprastų ginkluotųjų pajėgų Europoje.
Dar 1996 metais, kai NATO tiktai rengėsi naujųjų narių iš Rytų Europos
priėmimui Aljansą, buvo susitarta su Rusija, kad prie jos sienų
NATO nedislokuos branduolinio ginklo bei nekurs stambių NATO karinių
bazių. Dar po trejų metų Rusija įsipareigojo išvesti savo kariuomenę
iš Gruzijos ir Moldovos, tačiau iki šiol net neketina to daryti.
Netgi skelbia, kad rusų kariuomenė iš ten gali būti išvesta ne anksčiau
kaip po dešimties metų.
Mes priėmėme tuos įsipareigojimus esant tam tikroms
politinėms-karinėms sąlygoms, tačiau po naujų narių priėmimo į NATO
šie įsipareigojimai radikaliai keičiasi, pabrėžė S.Ivanovas.
Jis taip pat nedviprasmiškai pareiškė, jog greičiausiai ir sutarties
dėl įprastų karinių pajėgų Europoje laukia toks pat likimas ir
ta sutartis atsidurs šiukšlių dėžėje.
Kaip skelbia New York Times, Miuncheno konferencijoje
S.Ivanovas, rūsčiai žvelgdamas į senatorių Dž.Makeiną, kalbėjo:
Nuo šiol pagrindinis Rusijos užsienio politikos prioritetas yra
santykiai su mūsų artimaisiais kaimynais. Santykiai su jais nereiškia
neoimperializmo, o yra tiktai Rusijos saugumo užtikrinimas. Atsakydamas
į tai, senatorius Dž.Makeinas replikavo, kad jis ne Nevilis Čemberlenas,
anuo metu Miunchene atidavęs Hitleriui Čekoslovakiją, ir pabrėžė,
jog pastarojo meto nedemokratinis Rusijos elgesys ir Maskvos keliama
reali grėsmė kaimyninių valstybių laisvei ir suverenitetui neatneš
Rusijai jokios laukiamos naudos, o atstums ją nuo demokratinių valstybių.
NATO blokas, kurio vaidmuo tampa globalus, jokiu
būdu negali pamiršti savo pagrindinio uždavinio: sutramdyti rusišką
mešką, pabrėžia New York Times.
Rusija neslepia savo nepasitenkinimo dėl JAV pozicijos
kuo greičiau priimti į NATO naujas nares, net nelaukiant NATO viršūnių
susitikimo birželio mėnesį. Maskvos dienraštis Izvestija užsipuolė
Čekijos atstovą prie NATO Karelą Kovandą, kurio iniciatyva esą Lietuva,
Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija taps
Aljanso narėmis. Dar daugiau, Slovakijos laikraštis Pravda cituoja
vieno aukšto NATO pareigūno žodžius, kad NATO rengiasi apsaugoti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro sienas. Taip pat cituojamas NATO
pajėgų Europoje vadas Džeimsas Džonsas, kuris pareiškė, kad Baltijos
šalių oro sienų apsaugos klausimas turi būti išspręstas jau birželio
mėnesį įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Bet ir tai dar ne viskas. Maskva pareikalavo sau
ypatingų teisių prekyboje su naujosiomis ES narėmis, bevizio režimo
į Kaliningradą ne tik civiliams, bet ir kariškiams. Visa laimė,
kad ES užsienio reikalų ministrai kategoriškai atmetė tokias Rusijos
pretenzijas ir pabrėžė, kad visos 25 ES narės yra lygiateisės ir
jokių skirtumų traktuojant senąsias ir naująsias ES nares nebus.
Briuselis taip pat gana kritiškai įvertino Maskvos reikalavimą įteisinti
dvikalbystę Latvijoje ir Estijoje.
© 2004 "XXI amžius"
|