"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. kovo 3 d., Nr. 5 (74)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Dar vienas žingsnis autoritarizmo link

Rusijos laiknuoju premjeru
Viktoras Christenka
bus tik kelias savaites
M.Kasjanovas
V.Putinas

Pašalintas iš Rusijos premjero pareigų, Michailas Kasjanovas pareiškė, kad jam toks prezidento V.Putino sprendimas nebuvo labai netikėtas, tik jis manė, jog tai bus padaryta po kovo 14-osios prezidento rinkimų. M.Kasjanovas taip pat sakė, kad jo vyriausybė sėkmingai vykdė jai iškeltus uždavinius ir gana palankiai vertino V.Putino paskirtą laikinuoju premjeru savo buvusį pavaduotoją Viktorą Christenką. Nors pats V.Putinas ir sakė, kad atleido premjerą M.Kasjanovą ir jo vyriausybę ne todėl, kad ji dirbo blogai, bet tiktai norėjo pademonstruoti Rusijos žmonėms, kokia bus valstybės ateitis po kovo 14-osios rinkimų. Tai gana keistas paaiškinimas. Tiesa, gandai apie M.Kasjanovo neišvengiamą atsistatydinimą Maskvoje sklandė jau net dvejus metus: mat M.Kasjanovas nepriklausė garsiajam Sankt Peterburgo V.Putino „čekistiniam sparnui“. Be to, jis buvo gana neblogai vertinamas Vakaruose ir pačios Rusijos verslo pasaulyje. V.Putinui pradėjus tikrą ar tariamą kovą prieš vadinamuosius oligarchus pasitelkiant saugumą ir Generalinę prokuratūrą, M.Kasjanovas stojo į V.Putino nemalonę patekusių verslo „banginių“ pusėn. Ypač po „Jukos“ naftos kompanijos vadovo ir savininko Michailo Chodorkovskio suėmimo. Tada M.Kasjanovas atvirai pareiškė, jog visai nebūtina už bet kokį finansinės drausmės pažeidimą sodinti tokios solidžios ir visame pasaulyje žinomos kompanijos prezidentą į kalėjimą. Už tai M.Kasjanovas bemat susilaukė Rusijos generalinės prokuratūros priekaištų, kad jis kišasi į teisėtvarkos reikalus. Niekas neabejoja, kad be V.Putino žinios jo kišenėje sėdinti Generalinė prokuratūra nebūtų tarusi nė žodžio. Tai labai papiktino V.Putiną ir jo čekistinę administraciją. O kad M.Kasjanovas nebuvo išvarytas anksčiau, matyt, lėmė tai, kad prezidento administracijai dar vadovavo vadinamosios buvusio prezidento B.Jelcino „šeimos“ žmogus V.Vološinas, kuris laikomas M.Kasjanovo užtarėju ir artimu bičiuliu. M.Kasjanovas taip pat buvo priskiriamas B.Jelcino „šeimai“ kaip paskutinis jos atstovas. Mat 1995 metais M.Kasjanovas buvo paskirtas Rusijos finansų ministro pavaduotoju, o 1999-aisiais tapo dar vieno „jelcininko“ premjero Sergejaus Stepašino vyriausybės finansų ministru. Taip pat Kremliaus administracijos pareigūnai, nenorėję skelbti savo pavardžių, teigia, kad prezidentas M.Kasjanovui viešai kėlė tokius uždavinius, kokių negalėjo įvykdyti niekas. Pirmiausia reikalavo žymiai padidinti pensijas bei atlyginimus. Visuomenei tokiu būdu buvo stengiamasi įteigti, koks geras yra V.Putinas, siekiantis pagerinti paprastų žmonių gyvenimą, tik štai užsispyręs premjeras nevykdo prezidento nurodymų ir net sabotuoja juos.

Toks pat propagandinis triukas yra ir V.Putino paskelbta kova su oligarchais, kuria bemat pasinaudojo ir Lietuvos prezidentas R.Paksas, paskelbęs karą „elitui“. M.Chodorkovskis gal ir padarė kokių nors finansinių pažeidimų, tačiau žmonėms duotas signalas, kad dėl visų jų bėdų kalti „Jukos“ vadovas ir jo kompanija. O iš tiesų yra visiškai ne taip. V.Putinas ne tik įveda savo autoritarinį valdymą, bet ir rengiasi atiduoti „Jukos“ savo šalininkams. Maskvoje dar likę neužčiaupti žurnalistai net nurodo, kam rengiamasi atiduoti „Jukos“ kompaniją. Tai čekistinio Kremliaus sparno atstovas Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Sečinas ir generalinio prokuroro Viktoro Ustinovo sūnus. Beje, neseniai Maskvoje buvo labai pompastiškai atšvęstos I.Sečino dukters ir V.Ustinovo sūnaus vestuvės, kuriose dalyvavo aukšti V.Putino aplinkos žmonės.

Taip pat jau niekam ne paslaptis, kad V.Putinas išvaro ne tik tokius įtakingus veikėjus kaip M.Kasjanovas, bet ir visus kitus, reiškiančius nepritarimą V.Putino užmačioms prieš beveik beišnykstančios opozicijos žmones. Todėl beveik visi kandidatai, iškėlę kandidatūras prezidento rinkimuose, jau atsiėmė savo kandidatūras. Jie aiškiai pamatė, jog apie sąžiningus ir teisėtus rinkimus negali būti ir kalbos. Vienas tokių kandidatų S.Glazjevas viešai pareiškė, kad kandidatus remiančių rinkėjų sąrašus tikrina Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai, o kiekvienam regiono gubernatoriui įsakyta, kiek žmonių jo vadovaujamoje gubernijoje turi atiduoti savo balsus už V.Putiną. Beje, S.Glazjevas, kritikuodamas V.Putiną, kai kurių apžvalgininkų nuomone, tai daro paties prezidento leidimu. Netgi kalbama, kad V.Putinas esą jau pasirinkęs S.Glazjevą savo įpėdiniu. Žinoma, tos įpėdinystės dar teks palaukti ilgokai. Mat S.Glazjevo artimiausi bičiuliai Dūmos frakcijoje „Rodina“ – aršiausi nacionalistai ir neobolševikai, su kuriais atvirai bičiuliautis V.Putinas kol kas vengia. Bet, sprendžiant iš vis griežtėjančių V.Putino kalbų, ypač kaimyninių valstybių, ES ir NATO atžvilgiu, pakankamai aišku, kad Rusijos prezidentui visiškai priimtinos šių imperininkų nuostatos. Vienas vadinamojo Liaudies patriotinio susivienijimo, irgi pasivadinusio „Rodina“, lyderių Aleksejus Tichonovas, atvirai pareiškė, kad idėjiškai artimiausi jam yra Stalinas, Dzeržinskis ir Leninas, o iš gyvųjų – armijos generolas V.Varenikovas. Pastarasis gerai žinomas Lietuvoje iš 1991 metų sausio įvykių. Tuomet Vilniuje jis, kaip buvęs SSRS gynybos ministro pavaduotojas, vadovavo specialiai operatyvinei grupei. Dabar V.Varenikovas – Dūmos deputatas ir „Rodina“ frakcijos narys.

Taigi V.Putinas, nušalindamas M.Kasjanovą, aiškiai parodė, kad pirmiausia jam rūpi įgauti ne tik absoliučią valdžią, bet ir atsikratyti, tiksliau, perdalyti, B.Jelcino „šeimos“ sukauptus turtus. Žinoma, perduodant tuos turtus ne taip jo „mylimai liaudžiai“, o savo klano žmonėms. O tokie žmonės jau užima svarbiausius postus Rusijoje. Ištikimiausias V.Putino bendražygis Aleksejus Mileris tapo „Gazprom“, o Sergejus Ignatjevas – Rusijos centrinio banko vadovais.

Na, o M.Kasjanovas buvo neparankus V.Putinui dar ir tuo, jog pernelyg daug žinojo apie Rusijos nusikalstamo pasaulio ryšius su aukštais valdžios pareigūnais. Žinoma, apie tai žino ir pats V.Putinas. Kaip žino ir tai, kad čečėnų laisvės kovotojai, V.Putino pavadinti „banditais“, ginklus gauna ne iš kokio nors užsienio, o iš Rusijos armijos karininkų.

Taigi nušalindamas premjerą V.Kasjanovą V.Putinas įgijo visuomenėje, ypač vos suduriančioje galą su galu jos dalyje, dar didesnį populiarumą, o kartu ir „geradario caro“ aureolę.

Beje, V. Putinas pirmadienį kandidatu į Rusijos vyriausybės vadovo postą pasiūlė Michailą Fradkovą.

Petras Katinas


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija