|
Kur atėjome ir kur einame?
Vasario 26-29 dienomis ,,Vilmorus kompanija
Demokratinės politikos instituto ir Tėvynės sąjungos užsakymu atliko
visuomenės nuomonės tyrimą, kurį kovo 10 dieną spaudos konferencijoje
pristatė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Pateikiame
mintis iš spaudos konferencijos.
Remdamasis visuomenės nuomonės tyrimais, nepriklausomybės
14-ųjų metinių išvakarėse paminėsiu keletą skaičių, kurie būtų įdomūs
ir svarbūs žvelgiant ir į nueitą kelią, ir į Lietuvos perspektyvą.
Apklausoje buvo pateikti 59 klausimai. Išskyrėme kelias pagrindines
temas: politinės (pilietinės) nuotaikos šiandien; žmonių pilietiškumas
(politiškumas); kas labiausiai rūpi po integracijos (šeima, verslumas
bei ekonomika). Ir, be abejo, mums rūpimas klausimas ,,Mažeikių
nafta.
Nors ir keista, net ir po keturiolikos metų lietuviai
gyvena tam tikroje jausmų sumaištyje. Didesnei daliai (53,5 proc.)
Lietuvos gyventojų vis dar atrodo, kad ,,sovietmečiu gyventi buvo
geriau; praeities nostalgija visuomenėje dar yra labai stipri. Tačiau
tik 8,4 proc. mano, kad Lietuva turėtų būti labiau priklausoma nuo
Rusijos, traukos į Rusijos erdvę nėra daug. Lietuviai išlaiko savo
pritarimą stojimui į Europos Sąjungą. Pritarimas yra toks pat, koks
buvo ir praėjusių metų referendume, nors pritariančiųjų stojimui
į ES yra daugiau negu besidžiaugiančiųjų jau įstojus. Ir tai galbūt
susiję su klausimu, kas, apklausiamųjų manymu, pasikeis Lietuvoje,
jeigu ji įstos į ES. Lietuviai daugiausia ,,žino, kad pakils kainos.
Kitaip sakant, į narystę ES žiūrima su nerimu. Tikima įvairiais
gandais.
Galima konstatuoti, kad praeities nostalgija yra
vienas svarbiausių pilietinę ir politinę savivoką nulemiančių veiksnių,
nes net 77 proc. tų, kurie yra pasirengę balsuoti už Darbo partiją,
galvoja, kad sovietmečiu buvo geriau; taip pat galvoja 67 proc.
pasirengusiųjų balsuoti už liberaldemokratus; ir tik 22 proc. tų,
kurie balsuotų už liberalus, ir 15 proc. tų, kurie balsuotų už Tėvynės
sąjungą, mano, kad sovietmečiu buvo geriau. Toks požiūrių į sovietmetį
santykis rodo, kad Tėvynės sąjunga yra ateities partija. Tai žmonės,
kurie į praeitį nežiūri, nes jie pasirengę balsuoti už konservatorius.
Lietuviai yra pilietiški ir politiški. 78 proc.
Lietuvos gyventojų rūpi, kas vyksta Lietuvos politiniame gyvenime.
Teiginiai, kad lietuviams politika neįdomi, kad jie nėra pilietiški,
yra netikslūs. Darant politinius apsisprendimus jiems pirmiausia
svarbi politikų, paskui žurnalistų nuomonė, jie įsiklauso į draugų
ir ypač šeimos narių nuomonę, bet teigia sprendžią savarankiškai.
Net 79 proc. apklaustųjų mano, kad jie apsisprendė savarankiškai,
už ką balsuoti.
Lietuviai turi pakankamai aiškią nuomonę apie
šiandieninę politinę krizę. Tradicinėms - rimtoms politinėms partijoms
jie nepatartų remti R.Pakso dabartinės veiklos ir skatintų tiek
partijų nepritarimą (38 proc.), tiek ir aistrų nekaitinimą (arba
neutralumą) (42, 3 proc.).
Žmonės taip pat turi aiškią nuomonę apie tai,
kuriems politikams gali didžiausią įtaką daryti Rusija. Reikia atkreipti
dėmesį į tai, kad apie R. Paksą taip galvoja 50 proc. rinkėjų. Mažiausiai
veikiami Rusijos įtakos laikomi Valdas Adamkus ir Andrius Kubilius.
Jei kitą sekmadienį vyktų Prezidento rinkimai,
pirmame rinkimų rate vienodai balsų gautų V.Adamkus (24 proc.) ir
R.Paksas (23, 2 proc.). Tai neabejotini du lyderiai. Trečias yra
Algirdas Brazauskas. Tačiau antrajame rinkimų rate, kaip jie prisipažįsta,
R. Paksas gautų papildomų tik 10 proc. balsų, palyginti su pirmajame
rate gautais 33 proc. balsų. O V. Adamkus beveik padvigubintų savo
balsų skaičių. Iš to galima daryti labai paprastą išvadą, jog R.
Paksas savo šiandienine veikla per daug supriešino rinkėjus, kad
galėtų tikėtis būti perrinktas Prezidentu. Visus pasidrąsinimus,
kad jis pasiruošęs laimėti Prezidento rinkimus antrą kartą, mūsų
įsitikinimu, šitie duomenys akivaizdžiai paneigia. Mes neuždavėme
klausimų, kas atsitiktų kitoms galimoms poroms antrajame rate (pvz.,
R. Pakso ir A. Brazausko), tačiau iš duomenų analizės galima drąsiai
tvirtinti, kad R. Paksui bet kokia konkurencija yra nepalanki.
Tyrimų duomenys rodo, kad R.Paksą daugiausia remia
tie, kuriems yra per 50 metų; labai ryškiai matyti nelietuvių, mažiau
išsilavinusių žmonių, mažiau uždirbančių ir, be abejo, liberaldemokratų
bei Darbo partijos rinkėjų parama. Socialdemokratų rinkėjų už R.
Paksą balsuotų tik 26 proc. ir net 53 proc. už V. Adamkų. Mažiausiai
už R. Paksą balsuotų TS rinkėjų - tik 7 proc.
Vertindami partijų kokybines charakteristikas,
rinkėjai neturi aiškios nuomonės, išskyrus vienu klausimu: kuri
partija yra labiausiai susijusi su tautiškumu. Atsakymas labai aiškus,
- tai Tėvynės sąjunga. 45 proc. rinkėjų mano, kad TS yra tautiškiausia.
Mus tokia nuomonė labai džiugina. Visoms kitoms partijoms, išskyrus
krikščionis demokratus, tokia charakteristika nėra priskiriama.
Mūsų įsitikinimu, stojant į ES dėmesys tautiškumui yra labai svarbus.
Tyrimai rodo, kad po integracijos į ES ir po prezidentinės
krizės žmonės gyvens europinį gyvenimą. Jiems rūpimi reikalai ir
vertybės turi labai aiškią hierarchiją. Atkreipčiau dėmesį, kad
į klausimą, kurios vertybės svarbiausios, jie atsako: svarbiausia
vertybė yra šeima, o ne, pavyzdžiui, asmens laisvė. Ir jau netgi
nebe valstybingumas, nes, matyt, žmonės jau yra įsitikinę, kad yra
ir bus apginti NATO ir ES.
Šeimos vertybės išskyrimas mums ypač svarbus,
nes jau nuo praėjusio rudens mes, keldami 2V iniciatyvą, apie
tai skelbėme. Tokią vertybių hierarchiją svarbu suvokti visiems,
kuriems rūpi, kad rimtoji politika Lietuvoje atgautų žmonių pasitikėjimą.
Jeigu mes nekalbėsime apie tai, kas žmonėms svarbu, žmonės mumis
netikės. O netikėjimo politikos, kaip matome, šiandien yra pakankamai
daug.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad
šūkis tvarka bus, eksploatuotas prezidento R. Pakso, ir tvarkos
vertybė (bent jau tokia, kaip ją supranta R.Paksas) jau devalvuota
ir ji nebėra tarp svarbiausiųjų. Žmonėms daug svarbesnis yra teisingumas.
Be to, žmones jaudina nusikalstamumas, korupcija ir nedarbas.
Taigi žmonėms svarbiausi dalykai yra šeima, galimybė
dirbti, šeimos saugumas ir teisingumo stoka. Iš kitų duomenų akivaizdu,
kad šiandieninės Vyriausybės negebėjimas kovoti su korupcija ir
užtikrinti elementarų teisingumą žmones stumia ieškoti naujų gelbėtojų.
Kalbant apie šeimos vertybę, žmones labiausiai
jaudina gyventojų skaičiaus mažėjimas ir vaikų, augančių nepilnose
šeimose, skaičiaus didėjimas. Ypač svarbu tai, kad net 76 proc.
apklaustųjų intuityviai supranta, jog šeimų griuvimas tiesiogiai
nulemia vaikų nusikalstamumo augimą. Žmonės supranta, kad nusikaltėliai
užauga griūvančiose šeimose. Tą tiesą yra įrodęs ir Vakarų mokslas.
Todėl mes tiek daug dėmesio skiriame šeimos reikalams Lietuvoje.
Klausėme, kokiems paramos sveikai šeimai mechanizmams
lietuviai pritartų, išvardydami daugelį mūsų programiniuose dokumentuose
siūlomų priemonių. Įdomu, kad žmonės norėtų daugiau paramos skirti
jaunoms šeimoms, mažiau dėmesio skiriant šeimai, užauginusiai vaikus.
Lietuviai tikrai neremtų netradicinių šeimų, o
gėjų santuokų įteisinimui pakankamai griežtai prieštarautų. Iš to
darytume išvadą ir ragintume Vyriausybę taip pat nustoti bandyti
žmonių kantrybę įvairiais bandymais įteisinti partnerystę ar kitus
panašius dalykus. Nesulaukdami iš Vyriausybės pakankamo dėmesio
šeimos vertybėms, žmonės tikisi, kad tai bus sprendžiama Europos
Sąjungoje.
Žinodami, kad žmonėms įdomus darbo klausimas,
pasidomėjome ir tuo, kiek žmonės yra pasirengę patys sau ir savo
šeimoms sukurti darbą ir užtikrinti sau sėkmę. Tai yra, kiek lietuviai
yra verslūs ir pasirengę kurti savo verslą. Pasirodo, kad lietuviai
pasižymi gana dideliu verslumu. Net 14 proc. yra bandę pradėti savo
verslą. Palyginti su kitų šalių duomenimis, tai nėra menkas rodiklis.
Ir tai jie darė ne dėl to, kad nerastų darbo, o todėl, kad siekia
sėkmės, nori praturtėti ir jiems nusibodo būti stumdomiems.
Labiausiai verslumui trukdo tai, kad žmonės nežino,
iš kur savo verslo idėjoms gauti pradinį kapitalą. Todėl net 92
proc. sveikintų valstybės iniciatyvas sukurti rizikos kapitalo fondus,
kurie Vakaruose ir išsprendžia startinio (pradinio) kapitalo deficito
problemas. Šitie dalykai mums taip pat yra labai svarbūs. Tokiu
būdu mes pasitikrinome savo nuomonę, kad vidurinįjį sluoksnį turi
kurti patys verslu užsiimantys Lietuvos piliečiai. Ir Lietuvos piliečiai
tikrai tai galėtų daryti, jeigu būtų sudarytos tam tikros sąlygos
būtų išspręstos startinio kapitalo problemos.
Mums taip pat svarbu, kad Lietuvos žmonės suvokia
žinių ekonomikos ir aukštųjų technologijų svarbą, ir todėl esame
linkę Vyriausybei siūlyti daugiau lėšų skirti aukštųjų technologijų
įdiegimui, o ne vien tradicinei pramonei.
Mes, be abejo, pasidomėjome, ką žmonės žino apie
,,Mažeikių naftą. Tai mums rūpimas klausimas. Pabrėžtume du dalykus:
per šį laiką po ,,Mažeikių naftos sutarčių pasirašymo 1999 metais
ir ypač po pastarųjų politinių įvykių, prezidentinės krizės, R.
Paksui jau nebepriskiriami tariami nuopelnai nepasirašius ,,Mažeikių
naftos sutarties. 50 proc. galvoja, kad R.Paksas 1999 metų pabaigoje
bėgo nuo atsakomybės, o 50 proc. mano, kad nenorėjo įsileisti amerikiečių,
nes tai trukdė Lukoil. Šitie skaičiai pastaraisiais metais yra
ženkliai pasikeitę.
Tačiau, reikia pasakyti, kad dėl sutarties pasirašymo
aplinkybių, sutarties turinio bei Mažeikių naftos veiklos ypatybių
dar yra nemažai suklaidintų žmonių. Į svarbiausius tris klausimus,
kuriuos mes užduodame, tik trečdalis lietuvių žino teisingus atsakymus.
Tokia protų sumaištis kažkam yra labai naudinga.
Tyrimų duomenys yra iškalbingi, duodantys daug
peno apmąstymams. Viena aišku - tai, ką mes teigiame savo Dešiniosios
Alternatyvos. Sėkmės Lietuvos ilgalaikėje programoje, kurią paskelbėme
dar praeitais metais, Lietuvos žmonėms yra svarbu. Svarbios vertybės,
apie kurias mes kalbame savo programoje.
Tai tokią matome Lietuvą, švenčiančią savo keturioliktąjį
gimtadienį. Visko joje yra: ir minčių sumaišties, ir jausmų audros.
Visgi keturiolika metų - tik paauglystė. Bet paauglys jau yra pakankamai
subrendęs, kad suvoktų, jog šeima jam yra svarbiausias dalykas.
Žmonės tiki, kad Lietuva tampa europietiška valstybe, kuri jau yra
išsprendusi savo valstybingumo reikalus. Ir nors praeitis daug kam
atrodo geresnė nei dabartis, tačiau europietiška ateitis niekam
nekelia abejonių. Ateitis dar yra apipinta įvairiais gandais, bet
tikiu, kad iki kito gimtadienio tie gandai išsisklaidys.
© 2004 "XXI amžius"
|
